Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šeštadienio vakarą paskambino mamai paklausti kaip sekasi. Mama pasakė, kad nieko, žiūri televizorių, bet iš balso suprato, kad ji neblaivi, neadekvati, girdėjosi kitų žmonių balsai. Todėl nusprendė atvažiuoti iš Plungės į Klaipėdą pasiimti mamos automobilio raktus, nes per pusmetį jau du kartus mamos automobilis buvo areštuotas dėl mamos neblaivių sugėrovų. Jam reikėjo išpirkti automobilį, nes mama geria, neturėjo pinigų, prašė jo pagalbos. Nenorėdamas vėl problemų, nusprendė nuvažiuoti pasiimti automobilio raktus. Atvažiavęs į Klaipėdą nuėjo į butą. Duris atidarė mama, ji buvo neblaivi, nelabai orientavosi, o įėjus į butą pamatė mamos sugėrovą. Ant stalo buteliai tušti ir pilni. Paprašė mamos raktų. Mama nuėjo prie spintos ant kurios buvo rankinė, o jis E. T. paprašė, kad išeitų iš buto ir užteks gerti. Tuo tarpu, kol mama ieškojo automobilio raktų, E. T. sėdėjo šalia jos, jis (D. B.), paėmęs nuo stalo pusę alkoholio butelio ir butelį sidro, nuėjo į virtuvę išpilti alkoholį. Parėjo į kambarį, kai koridoriuje prasilenkė su E. T.. Manė, kad pastarasis išeina iš buto. Laukė kol mama duos automobilio raktus, kai, tuo tarpu, E. T. priėjęs prie jo iš šono bandė jam su peiliu įpjauti vieną kartą, o kai jis (D. B.) atsisuko į E. T., jis antrą kartą dėjo jam per šoną su tuo peiliu. Tuomet daužė E. T. per rankas, kad išmušti peilį iš rankos. Norėjo apsiginti, nes pajuto realią grėsmę savo gyvybei. Nėra susidūręs su tokiomis situacijomis. Pajuto grėsmę ir stūmė E. T. nuo savęs ir nuo peilio ant lovos, į kampą, kur radiatorius. Pripažįsta, kad smūgiai galėjo būti duoti nuo jo, nes kai atėjo į butą E. T. buvo sveikas. Rankose jis (D. B.) tikrai nieko neturėjo. Galėjo sužaloti E. T. tik su rankomis. Tuo metu mama jau buvo suradusi raktus, pasiėmė juos ir išėjo iš buto. Išeidamas jokio kraujo nematė. Išeidamas iš namo pažiūrėjo į langus, kur yra mamos balkonas, ir balkone rūkė E. T., kur necenzūriniais žodžiais jį (D. B.) iškoliojo. Buvo įtampoje ir strese, kad pats nesuprato kaip grįžo į Plungę. Žiūrėjo televizorių ir nesuprato kas atsitiko. Nebuvo gyvenime tokioje situacijoje. Kad E. T. blogai, sužinojo tik po keturių dienų, kai mama paskambino ir pasakė, kad reikia automobilio raktų, kad nebegeria, reikia važiuoti į darbą. Jis sutiko atiduoti mašinos raktus, nes suprato, kad ji jau išsiblaiviusi. Nėra toks žmogus, kad nuskriaust, blogo padaryti. Rūpinasi mama. Jis vienas sūnus pas ją. Mama veda neteisingą gyvenimą, geria, yra pragėrusi darbus, iš savo atlyginimo turi išlaikyti net tik save, sūnų, bet ir mamą. Jis, kai E. T. buvo ligoninėje, norėjo su juo susisiekti, padėti, bet dėl karantino, pastarojo sveikatos būklės, negalėjo susisiekti, teko padėti per jo mamą. Kiek galėjo, tiek padėjo. Parėmė E. T. pinigais vaistams, mama irgi padėjo E. T.. Kai E. T. išleido iš ligoninės, tai pastarasis tą patį vakarą pas mamą vėl lėbavo ir tai tęsėsi kelias dienas. Jie gėrė su mama. E. T. buvo kviečiams į policiją, bet jis nėjo. Tuomet jis (D. B.) važiavo pas mamą paprašyti E. T., kad eitų į policiją ir duotų parodymus. Buvo su E. T. susitarę, kad jis nueis į policiją. Jis atsiprašė E. T. ir pastarasis jam atleido, ant jo nepyko. Gyvenime nėra buvę, kad jį būtų užpuolę, nežinojo ko griebtis pamačius peilį. Viskas vyko sekundžių reikalu.

Atsakydamas į teisėjos klausimus kaltinamasis E. T. nurodė, kad kai skambino mamai, tuo metu jis buvo Plungėje. Buvo supykęs ant mamos dėl tų girtavimų. Atvažiavo įpykęs ant mamos. Mama yra labai karšto būdo, ji pyksta kai sakai, kad tu girta, ji tai neigia, vyksta pastovūs barniai. Todėl jis nesiginčija su ja. Konflikto dėl mašinos raktelių nebuvo. Mama supranta, kad jis atvažiavo iš Plungės ir nebereikalo. Nėra tokia gera jo finansinė situacija, kad galėtų kiekvieną mėnesį jos išlaidas dengti. Tai automobilio nutempimas į aikštelę, laikymas aikštelėje Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje. Tą dieną E. T. matė pirmą kartą, anksčiau jie nebuvo susitikę. Kai įėjo į vieno kambario butą, iš koridoriaus matėsi ir virtuvė, ir kambarys. E. T. sėdėjo arčiau kambario lango ant sofos, o mama atidarė duris. Abu įėjom į butą, ji pasimetus paklausė ką aš čia veikiu. Pasakė, kad atvažiavo mašinos raktelių, nes nenori tų pačių problemų. Ji nuėjo prie spintos kur buvo rankinė. Spinta kambary dešinėje pusėje. Tik įėjęs pro duris sustojo kambaryje, kur buvo ir E. T.. Pamatė ant stalo alkoholį. Paėmė degtinės ir sidro bambalį ir nuėjo į virtuvę išpilt, o mama sėdosi ant sofos šalia E. T. ir ieškojo tų raktų. Alkoholį išpylė virtuvėje į kriauklę, po ko grįžo į kambarį ir koridoriuje sutiko E. T.. Prieš tai prašė E. T. išeiti iš buto. Tuo momentu, kai prasilenkė su E. T. koridoriuje, manė, kad jis išeina iš buto, bet E. T. nuėjo į virtuvę. Jis (D. B.) atsistojo prieš mamą ir laukė, kad paduotų automobilio raktus. Kai ėmė iš mamos raktus pajuto, kad kažkas jam braukia per šoną. Kai atsisuko, E. T. antrą kartą vėl su peiliu dėjo jam per šoną. Jausdamas realią grėsmę, su dešine ranka daužė E. T. per ranką, kad iškristų peilis, o kaire ranka prastūmė E. T. pro save link lovos. Kai trenkė ir grynai sau pro petį, už kaklo pačiupęs E. T., pastūmė jį nuo savęs šalin. Nuo šito smūgio E. T. nuvirto ant lovos. Stalą jis turėjo kliudyti. Arti buvo tarp stalo ir tarp sienos, gal metras tarpo, tai E. T. turėjo užkliudyti tą stalą. E. T. griuvo dešiniu šonu, pusiau susirietęs virto ant lovos. Neatsimena ar E. T. ir liko gulėti ant lovos. Atsimena, kad pasižiūrėjo, iš mamos pagriebė raktus ir viskas. Paskutinis vaizdas kurį prisimena - kaip E. T. nugriuvo ant lovos. Pusiau priklupęs prie lovos griuvo. Kelienai ant žemės, o pats nuvirtęs, persivertęs ant lovos. Nelabai atsimena kur jo (E. T.) pečiai buvo. Galėjo suduoti smūgius kumščiu, nes kai atėjo į butą E. T. sužalotas nebuvo. Kai E. T. nugriuvo ant žemės ir sofos, tuomet galėjo smūgiuoti. Turėjo, tikriausiai, prie jo (E. T.) prieiti. Neatsimena kur kumščiais sudavė. Negali pasakyti, buvo tokioje būsenoje. Nepamena ar galėjo būti 7 smūgiai. Jo atžvilgiu jokių smūgių nebuvo. E. T. jo nemušė, nesigynė. Buvo akių kontaktas. Kai mama raktų ieškojo ir jis E. T. pasakė, kad reikia išeiti, pastarasis liko nepatenkintas, o kai paėmė alkoholį, tai E. T. buvo labai piktas ant jo, kad nebeleidžia gerti.

Atsakydamas į prokuroro klausimus kaltinamasis nurodė, kad E. T. bandė jam įpjauti į dešinį šoną, arčiau juosmens. Dešiniojo šono juosmuo. Pirmą kartą, kai ėmė raktus – pajuto brūkštelėjimą į šoną, o kai atsisuko į E. T., pastarasis antrą kartą dėjo per šoną su tuo peiliu. Pajuto, kad kažkas praėjo pro liemenę, pro rūbus. Kai atsisuko į E. T. pasižiūrėti ir jis antrą kartą dėjo per tą patį šoną. Ta kraujosrūva, ant jo (D. B. kūno) galėjo būti nuo to peilio. Nežino kodėl sužalojimas jam padarytas buku daiktu, gal, kad storai apsirengęs: liemenė stora, storas megztinis. E. T. rankoje buvo ne lentelė, o peilis. Nelogiška, ant stalo stovi lentelė su papjaustytais lašinukais, kam jam antra lentelė pareinant iš virtuvės. Neteisingai E. T. nurodo, kad peilio neturėjo. Įvykio vietoje peilio nerado, nes gal mama laukdama policijos susitvarkė ir padėjo. Net nežino, gal mama atsimena tik tai, kad E. T. buvo nugriuvęs ir jis ant E. T. užsipuolęs. Mama, būdama neblaivi, gal įsivaizdavo, kad jis atėjęs iškart puolė E. T., sunku ką pasakyti. Teisingi jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad E. T. nuo smūgio griuvo per stalą pusiau ant grindų, pusiau ant lovos, taip pat, kad galėjo atsitrenkti į radiatorių prie lovos krašto. Ta lova buvo pristumta prie radiatoriaus. Gal jis griūdamas atsitrenkė į tą radiatorių. Negali pasakyti, jis pamatė tik vaizdą, kad jis nugriuvo. Sunku pasakyti ar teisingas jo pasakymas, kad E. T. trenkėsi į radiatorių. Buvo susijaudinęs. Gal galėjo suduoti tuos smūgius, bet, kad rankose nieko neturėjo, ta atsimena tikrai. Kai E. T. nugriuvo, gal jis ir galėjo jam suduoti kažkuo. Neatsimena to. Jis tiek buvo išsigandęs, pasimetęs. Gal ir galėjo būti taburetė, neatsimena, negali pasakyti. Iki tol nebuvo susijaudinęs, nei piktas, bet kai pamatė peilį, persigando. Jam niekas taip nėra grasinęs. Pamatęs E. T. su peiliu, realiai pajuto grėsmę, kad jį papjaus tuoj su tuo peiliu. Buvo piktas ant mamos. Ne ant tiek piktas, kad nuskriausti ar pikto padaryti, o kad tiek metų stengiesi padėti ir tavo pastangų niekas nevertina, nėra labai smagu. Labiau buvo nusivylęs mama, o ne kiek piktas.

Atsakydamas į teisėjos klausimus kaltinamasis nurodė, kad buvo sulaikytas. Policija ji vežė į Plungę, kur paėmė rūbus, su kuriais buvo tą vakarą. Buvo padaryta krata jo automobilyje, ieškojo su kuo jis galėjo suduoti, bet nieko nebuvo rasta. Liemenės dešinėj pusėj buvo pjauta. Buvo rūbai sugadinti. Liemenė nebuvo kiaurai perpjauta – išorinis korpusas buvo perpjautas, bet vidinis ne. Pajuto, kad kažkas jį užkabino, pajuto braukimą.

Atsakydamas į prokuroro klausimus kaltinamasis nurodė, kad ką darė, kai E. T. nugriuvo, pasakyti negali, neatsimena. Kai jis atėjo pas mamą, E. T. buvo sveikas. Sužalojimai E. T. galėjo atsirasti tik nuo jo. Taip, daro išvadą, kad jis sudavė, bet negali pasakyti su kuo, kaip, neatsimena. Neatsimena kaip parvažiavo namo, buvo tokiam šoke, tokiam susijaudinime.

Atsakydamas į gynėjos klausimus kaltinamasis nurodė, kad sužalojimus visus pripažįsta. Neatsimena kaip padarė juos ir kokia eiga. Tas peilis krito po televizoriaus stalu, valgomuoju stalu, taip sprendžia pagal išdaužimo iš rankų kritimo laipsnį. Daugiau niekur negalėjo nukristi. Buvo virtuvinis, normalus peilis, 15-20 cm ilgio. Paprastas virtuvinis peilis. Nėra tiek artimas su mama, kad gamintų pas ją ir nežino ar jos tas peilis, ar ne jos. Mama rankinuke raktų ieškojo apie pusę minutės. Kai jis ėmė raktus iš mamos rankų pajuto brūkšelėjimą per šoną. Kai atsisuko pažiūrėti kas čia vyksta, jam E. T. antrą kartą per tą šoną, jis jam per tą ranką ir jį stumti nuo savęs šalin. Jokio pokalbio su E. T. nebuvo, išskyrus, kad liepė eiti namo. Ekspertas pasakė, kad ant jo kūno (šono) atsirado mėlynė savaitės bėgyje. Niekur kitur nekrito.

Atsakydamas į teisėjos klausimus kaltinamasis nurodė, kad negali pasakyti, kad mėlynė galėjo atsirasti dėl brūkštelėjimo per rūbą. Nežino, negali pasakyti ar mėlynė atsirado dėl brūkštelėjimo peiliu. Jis ekspertui nieko nesakė ir nerodė. Ekspertas jį nurengė ir rado tą mėlynę. Dabar turi išsilavinimą, specialybė - sunkvežimio vairuotojas, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ beveik metai laiko – operatorius šaltkalvis, mechanizatorius. Jauna įmonė, nori plėstis, savo ateitį sieja su šia įmone. Jo vaikas gyvena atskirai. Iki karantino susitikdavo kaip išeina, kas antrą savaitę. Dabar karantinas, saugojasi, bendrauja nuotoliniu būdu. Artimas ryšys. E. T. nepyko ant jo. Jie buvo atsisėdę, pakalbėjo. E. T. sakė, kad viską suprantą, kad jam gėda, kad per jį mama neina į darbą. Dėl to peilio sakė, kad buvo girtas, kažkas pasirodė, kažkas pasivaideno, ne pirmą dieną gėrė. Nuoširdžiai gaili. Nėra linkęs į smurtą. Viskas gavosi dėl to, kad pamatė peilį E. T. rankose, kai perpjovė jo liemenę. Jis pajautė realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai. E. T. akivaizdžiai buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Sunkiai atsimena aplinkybes, savo kaltės neneigia. Gal užsiblokavo atmintis dėl sužalojimų. Prašo skirti švelnesnę bausmę, bausmės vykdymą atidėti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, viskas aišku ir suprantama. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta visiškai, paaiškindamas, kad 2020-09-26 apie 23.00 val. jis vienas atvyko pas mamą R. B., (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atvyko, kadangi iš jos norėjo paimti jos automobilio raktelius. Žinojo, kad mama jau savaitę laiko geria. Raktelius norėjo paimti, nes ne kartą ji su sugėrovais yra važiavusi išgėrusi ir du kartus jos automobilį buvo išpirkęs iš aikštelės. Atvykus pas mamą buto duris atidarė mama. Paklausė ar ji dar nenustojo gerti ir paprašė, kad ji duotų savo automobilio raktelius. Užėjęs į kambarį pamatė nepažįstamą vyriškį, kurį matė pirmą kartą. Kaip sužinojo iš pateikto įtarimo, vardu E. T.. Mama pradėjo savo rankinėje ieškoti automobilio raktelių. Rankinė buvo kambaryje, kuriame ji vartojo alkoholį. Kol mama rankinėje ieškojo raktų jis paprašė, kad vyriškis iš buto išeitų. Vyriškis jam nieko neatsakė. Vyriškiui nieko neatsakius, jis paėmė nuo stalo degtinės butelį ir sidro plastikinį butelį bei nuėjęs į virtuvę gėrimus išpylė į kriauklę. Išpylęs gėrimus atgal ėjo į kambarį pasiimti raktų. Prieškambaryje prasilenkė su vyriškiu, jis ėjo į virtuvę. Jam grįžus į kambarį, mama tebeieškojo raktų, ji sėdėjo ant lovos. Jis tuo metu buvo kambaryje stovėjo arčiau stalo atsisukęs į mamą. Jam laukiant raktų pajuto, kad kažkas jam praėjo pro dešinės pusės šoną, atsisuko ir pamatė, kad E. T. rankoje turi peilį, suprato, kad jis jam bandė įpjauti, peilį jis laikė dešinėje rankoje. Jis greitai sureagavęs jam trenkė per ranką ir peilis jam iškrito. Tuomet jis atsisuko į vyriškį, kaire ranka sugriebė už sprando ir jį pastūmė. Stūmė ne iš jėgos, o labiau iš inercijos. Nuo pastūmimo vyriškis nugriuvo per stalą ir nukrito į kampą prie lovos. Jam nukritus jis pasiėmė raktus, nes prieš pastumiant mama raktus jau buvo radusi, ir išėjo iš buto. Jam būnant lauke pamatė, kad pas mamą buvęs vyriškis rūkė balkone. Jį pamatęs pradėjo keikti, nieko konkretaus nesakė, tik keikėsi. Kad vyriškis būtų kruvinas jis nepastebėjo lauke buvo tamsu. Vyriškiui tyčia į galvą netrenkė, jį tik pastūmė. Mama tą vakarą jam neskambino. Apie šį įvykį su mama nekalbėjo, buvo mamą sutikęs antradienį 09-29 po pietų, atidavė jai automobilio raktelius. Ji pasakė, kad buvo policijoje, tačiau dėl ko jis jos neklausė, nes dažnai jai tenka policijoje lankytis. Jo striukės dešinės pusės šone dviejose vietose yra perpjauta. E. T. peiliu jo nesužalojo. Kaip E. T. buvo sužalota galva jis neįsivaizduoja, paaiškinimo neturi. Jis jį tik pastūmė. Iš buto iškarto išėjo tik todėl, kad nenorėjo, jog vyriškiui atsikėlus jis vėl pradėtų pulti peiliu. (t. 2, b. l. 84-85).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, viskas aišku ir suprantama. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta tik iš dalies. Psichoneurologinio ar narkologinio kabinetų įskaitoje neįrašytas, tačiau vaikystėje turėjo dvi galvos traumas. Pirminius savo duotus parodymus pamena, jie yra iš dalies teisingi, tik kai kurias aplinkybes nori patikslinti. 2020-09-26 apie 23.00 val. jis vienas atvyko pas mamą R.B., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Atvyko, kadangi iš jos norėjo paimti jos automobilio raktelius. Žinojo, kad mama jau savaitę laiko geria. Raktelius norėjo paimti, nes ne kartą ji su sugėrovais yra važiavusi išgėrusi ir du kartus yra jos automobilį išpirkęs iš aikštės. Atvykus pas mamą buto duris atidarė mama. Paklausė ar ji dar nenustojo gerti ir paprašė, kad ji jam duotų savo automobilio raktelius. Užėjęs į kambarį pamatė jam nepažįstamą vyriškį, jis sėdėjo ant sofos, kurį matė pirmą kartą, kaip vėliau sužinojo, kad tai nukentėjusysis E. T.. Mama pradėjo savo rankinėje ieškoti automobilio raktelių. Rankinė buvo kambaryje, kuriame jie vartojo alkoholį, ant spintos, spinta randasi sofos dešinėje pusėje. Kol mama rankinėje ieškojo raktų jis paprašė, kad E. T. iš buto išeitų. E. T. jam nieko neatsakė, tik veido išraiška buvo labai nepatenkinta. Tuo metu abu atrodė labai stipriai apsvaigę alkoholiu. Vyriškiui nieko neatsakius, jis paėmė nuo stalo degtinės butelį ir sidro plastikinį butelį, ir nuėjęs į virtuvę gėrimus išpylė į kriauklę. Išpylęs gėrimus atgal ėjo į kambarį pasiimti raktų. Ateidamas į kambarį prieškambaryje (koridoriuje) prasilenkė su E. T., jis ėjo į virtuvę. Jam grįžus į kambarį, mama tebeieškojo raktų rankinėje, ji tuo metu jau buvo atsisėdusi ant sofos. Jis tuo metu buvo kambaryje stovėjo arti stalo, stalas jam buvo iš kairės, jo aukštis apie 60 cm. Jis stovėjo atsisukęs į mamą ir pusiau dešiniu šonu, pusiau nugara atsisukęs į koridorių. Jam stovint ir laukiant raktų pajuto, kad kažkas jam prabraukė (praėjo) pro dešinės pusės šoną, ties juosmeniu. Atsisuko ir pamatė, kad E. T. rankoje turi virtuvinį peilį, kuriuo pamatė, kad jis staiga užsimojo, suprasdamas, kad E. T. jam bando įdurti, savo dešine ranka trenkė per jo dešinės rankos, kurioje jis laikė peilį, riešą. E. T. tuo metu nieko nesakė. Nuo smūgio E. T. peilis iškrito iš rankos. Peilis nukrito ant grindų, kur, neatkreipė dėmesio. Tuo metu pasimetė, išsigando, jautė didelę agresiją iš E. T. pusės, didelį pavojų sau, tuo metu, jis iš karto, tuo pačiu metu sukdamasis į jį kaire ranka užsimojęs stūmė jį nuo savęs, kaire ranka suduodamas E. T. per sprandą, tokiu būdu stumdamas jį nuo savęs ir siekdamas apsiginti. Nuo smūgio E. T. griuvo per stalą, pusiau ant grindų, pusiau ant lovos. Kiek matė E. T. griuvo ant dešinio šono, kiek susilenkęs, griuvo pusiau ant lovos, jo galva buvo tarp lovos ir radiatoriaus, kojos buvo sulenktos ties keliais ir siekė grindis. Todėl mano, kad E. T. griūdamas galva galėjo atsitrenkti į radiatorių, neatmestų tikimybės ir lovos atramos. Tuo metu rankoje nieko neturėjo ir jokiu daiktu trenkti E. T. į galvos sritį negalėjo, ir nesudavė, gali tiktai daryti prielaidą, kad E. T. galėjo atsitrenkti į radiatorių ar į lovos kraštą. Iš šoko ir didelio susijaudinimo visų aplinkybių tiksliai nepamena. Ar tuo metu E. T. ką sakė, ar bandė atlikti kokius veiksmus negali pasakyti, nepamena. Dėl patirto streso ir šoko visų aplinkybių, nepamena, nurodyti negali kas vyko toliau, gal ir galėjo po to suduoti E. T. keletą smūgių kumščiais į galvos sritį ir į įvairias kūno vietas. Ar po nugriuvimo E. T. pakeitė savo gulėjimo poziciją, negali nurodyti, iš susijaudinimo nepamena. Ar galėjo suduoti įtarime įvardintus ir nurodytus ne mažiau septynis smūgius kumščiais, - gal ir galėjo, tačiau tiksliai nurodyti negali, dėl patirto šoko ir susijaudinimo tuo metu, dabar negali atsakyti. Tik nori atkreipti dėmesį, kad rankų nubrozdinimų nebuvo ir skausmo nejautė. Ar E. T. atliko kokius smūgius jo atžvilgiu, jis nepamena, galimai ir bandė jam suduoti, bet nepamena, nėra tikras. Bijodamas jo reakcijos, nelaukdamas kol jis atsikels, jis pasiėmė raktus iš mamos, kuri tebesėdėjo ant sofos ir iš karto išėjo. Visas veiksmas vyko mažiau negu minutę laiko, tuo metu mama lyg bandė kažką jiems sakyti, tačiau būdama per daug apsvaigusi negalėjo kištis. Kad E. T. po jo suduotų smūgių būtų kruvinas jis nepastebėjo, dėl patirto susijaudinimo jis neatkreipė dėmesio. Po to jam išėjus iš laiptinės, einant palei namą link automobilio, išgirdo E. T. šaukiantį per balkoną necenzūriniais žodžiais, atsisukęs pamatė jį rūkantį balkone. E. T. jį pamatęs pradėjo keiktis, nieko konkretaus nesakė, tik keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tuo metu buvo tamsu, todėl ar E. T. bėgo kraujas, jis nepastebėjo ir nepagalvojo, kad jis galėjo būti taip stipriai sužalotas.

Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų E. T. sužalojimo aplinkybių, prisipažįsta iš dalies, pripažįsta, kad sužalojo E. T. suduodamas per ranką, atimant peilį, stumdamas nuo savęs jam krentant, ir po to galimai sudavė keletą smūgių rankomis, tačiau jis tikrai jokių įrankių su savimi neturėjo, rankose nelaikė ir jokiu įrankiu E. T. nesudavė. Visus smūgius sudavė iš didelio susijaudinimo išsigandęs dėl gręsiančio realaus pavojaus savo gyvybei. Labai nuoširdžiai gailisi. Po įvykio su E. T. bendravo, teiravosi apie sveikatą, siūlė pagalbą, jo atsiprašė, jis jam sakė, kad pretenzijų neturi. Byloje Ligonių kasų civilinį ieškinį planuoja atlyginti. (t. 2, b. l. 102-104)

2020-10-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėjus D. B., rasta 2 x 1,5 cm neaiškios formos poodinė kraujosruva pilvo dešiniame šoniniame paviršiuje, 104 cm virš padų lygio. Kraujosruva yra maždaug savaitės senumo, padaryta buku daiktu, vertinama kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 2, b. l. 4-5)

Nukentėjusysis E. T. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, kadangi 2021-02-10 mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Z. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje tyrėju. 2020-09-26 23.18 val. dirbant kartu su kolega vyriausiuoju patruliu V. N. reagavime, Klaipėdos mieste, iš Klaipėdos AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes pranešėjos sūnus sumušė jos sugyventinį, trenkė rankomis, sužalota galva. Mažamečių vaikų namuose nėra. GMP reikalinga, vyrui 38 m. Laukia namuose. Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje nuo pradžių iki pabaigos buvo filmuojama vaizdo ir garso registratoriumi „Body“ kamera Nr. B0F1EC60E552, kurią ant liemenės ties krūtine segėjo kolega vyriausiasis patrulis V. N.. Viskas kas vyko jiems atvykus į įvykio vietą yra užfiksuota minėta „Body“ kamera, papildomai buvo tik nustatytos visų dalyvių asmens tapatybės ir nustatytas pranešėjos girtumas, įteiktas šaukimas į apklausą, surašytas tarnybinis pranešimas apie įvykį ir apžiūrėta įvykio vieta, vaizdas fiksuotas fotonuotraukomis. Jiems su kolega V. N. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau sužinojo, kad tai R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad atvažiavęs jos sūnus sumušė jos kaimyną, kaip vėliau sužinojo E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Paklausus kur šiuo metu yra sūnus, R. B. atsakė, kad sūnus išvažiavo į Plungę. R. B. atsisakė įvardinti sūnaus vardą pavardę ir kitus kontaktinius duomenis. Eigoje R. B. pasakojo, kad jie dviese su E. T. gėrė jau apie tris dienas. Kitų pašalinių žmonių R. B. neminėjo. R. B. paaiškino, kad prieš tai ji turėjo kitą sugyventinį, kuris ją mušdavo, daužydavo, galimai todėl sūnus sužinojęs, kad ji geria su kažkokiu vyru galvojo, kad vėl yra mušama ir, kaip R. B. paaiškino, kad sūnus atvažiavęs iš karto įpuolė ir sumušė E. T., kad jokio konflikto prieš tai tarp jų nebuvo. Įvykio vietoje R. B. buvo neblaivi, susijaudinusi, todėl jos paaiškinimas apie įvykio aplinkybes nebuvo labai nuoseklus, vientisas, ji padrikai pasakojo apie tai kas įvyko, tačiau pačius faktus, kad sūnus atėjo ir iš karto kumščiais sumušė E. T., suduodamas jam į galvą, įvardino ganėtinai aiškiai, apie tai kartojosi keletą kartų ir savo parodymų įvykio vietoje nekeitė. Iš R. B. žodžių suprato, kad jos sūnus, eigoje dar užsiminė, kad jo vardas D., kuris mušėsi kumščiais suduodamas keletą smūgių E. T. į galvą. Kad buvo suduoti ne vienas, o galimai keletas smūgių suprato, nes R. B. pasakodama kartojo keletą kartų, kad jos sūnus davė ir davė E. T. per galvą. Apie tai, kad E. T. būtų pats puolęs ant sūnaus R. B. tokių aplinkybių, nenurodė, niekada neminėjo. E. T. įvykio vietoje buvo sąmoningas, iš buto pats išėjo su medikais ir GMP medikų buvo pristatytas į ligoninę. Po ko, buvo apžiūrėta įvykio vieta, niekas nepaimta, fiksuota fotografuojant. R. B. buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Klaipėdos AVPK. Per policijos informacinę sistemą buvo nustatyta R. B. sūnaus D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenančio Plungėje, tapatybė, surašytas tarnybinis pranešimas. (t. 1, b. l. 74-75)

Liudytojas V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK tyrėju. Atsimena, kad gavo pranešimą, jog pareiškėjos sūnus atėjo į butą ir sumušė sugyventinį. Atvykę nurodytu adresu pamatė sumuštą žmogų, buvo daug kraujo. Pareiškėja prasitarė, kad tą vyrą sumušė jos sūnus D.. Pasakė, kad sūnus dabar išvažiavęs į Plungę. Pranešėjai R. B. buvo nustatytas 2,7 promilės girtumas. Vyrui, kuris buvo sumuštas, girtumo nenustatinėjo, nes jis buvo labai sumuštas, tačiau matėsi, kad jis buvo neblaivus. Kiek pamena, nukentėjusysis nieko nedetalizavo, nei kuo mušė, nei kiek kartų, sakė tik, kad mušė. Jo parodymai, kurie užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ir jis juos tvirtina. Šiuo metu neatsimena ir tiksliai negali pasakyti kaip jis sakė per apklausą ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjo pusė metų.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK MPK NVRS vyresniuoju tyrėju. Kaltinamąjį mato pirmą kartą. Jam buvo pavesta apklausti nukentėjusįjį. E. T. važiavo apklausti į ligoninę, nes pastarasis buvo sunkios būklės. Kalbėjo žodžiu, ligoninės palatoje. E. T. papasakojo, kad jį sumušė tos moters (sugyventinės) sūnus. Atvažiavo, sumušė ir išvažiavo. Sumušė, nes girtauja su motina – R., kokia tiksliai pavardė neatsimena. Nukentėjusysis minėjo, kad trenkė kietu daiktu, taburete. Sakė, kad buvo daug smūgių per galvą, bet kur konkrečiai nenurodė. Šiuo metu tiksliai neatsimena ar smūgiai buvo taburete, kojomis ar kitu būdu. Tvirtina savo, ikiteisminio tyrimo metu duotus, parodymus. Nukentėjusysis minėjo apie taburetę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. nurodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Paaiškino, kad 2020-09-27 perėmus pamainą 2020-09-27 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK buvo gautas ir policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2020-09-27 00.00 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę GMP pristatytas E. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris pats įvykio aplinkybių nenurodė, atvežtas iš (duomenys neskelbtini) namo, pagal GMP lapą galimai sumuštas. Diagnozuotas kaukolės skliauto lūžis, galvos žaizdos, kairiojo peties sumušimas, veido sumušimas. Gydomas Reanimacijos skyriuje. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2020-09-26, apie 23.00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, kad girtauja su jo motina, E. T. sumušė R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnus- D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Todėl 2020-09-27, jam perėmus darbo pamainą ir tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kiek pamena, į Neurochirurginį skyrių, kur trumpai buvo pakalbėta su nukentėjusiuoju E. T., kuris patvirtino, kad 2020-09-26, apie 23.00 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamos R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., sūnus, kurio duomenų nežino. E. T. nurodė, kad jam R. B. sūnus sudavė kažkokiu kietu daiktu į galvą bei apie 10 smūgių kumščiais į galvą ir į įvairias kūno vietas. Kokiu kietu daiktu sudavė E. T. tiksliai nurodyti negalėjo, sakė, kad galimai „taburete“, tačiau nebuvo įsitikinęs ir, kad smūgis buvo suduotas tikrai „taburete“ patvirtinti negalėjo. Su E. T. ligoninėje bendrauta trumpai. Kadangi E. T. labai silpnai jautėsi, jo sveikatos būklė buvo bloga, todėl jis apklaustas nebuvo ir pareiškimas paimtas vietoje nebuvo. Patikslinus minėtas aplinkybes 2020-09-27 Klaipėdos AVPK buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. (t. 1, b. l. 80-81)

Ekspertas Diomenas Vitkus teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą ir nurodė, kad 2020-10-23 iš Klaipėdos AVPK buvo gauta užduotis atlikti tyrimą, pateikti klausimai. Paties nukentėjusiojo jis neapžiūrėjo. Išvadą davė remiantis tik pateiktais dokumentais, stacionaria ligos istorija, skaitmenine laikmena - E. T. atlikto kompiuterinio tomografinio tyrimo galvos smegenų vaizdais. Pagrindinis dalykas, kuris buvo stebimas- įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis. Ligos istorijoje tas lūžis aprašytas lakoniškai. Dėl ko skaitmeninę laikmeną išsiuntė į Vilniaus skyrių, gydytojai radiologei konsultacijai, kad ji nustatytų kuo, kokiu įrankiu padarytas įspaustinis lūžis. Iš gydytojos buvo gauta išvada, kad dešinio momenkaulio žvyno srityje apie 2,28 cm virš žvyninės siūlės labiau centrinėje srityje stebimas impresinis lūžis ovalo formos apie 2,63 cm ilgio ir 1,9 cm pločio. Šio lūžio centre du lygiagretūs linijiniai skilimai, giliausias įspaudimas nugarinėje pusėje iki 5,8 mm. Į priekį įspaustinis lūžis seklėja. Pagal turimą kompiuterinio tyrimo vaizdą, panašu, kad lūžis padarytas siauru, ribotu, plokščiu daiktu, jo paviršiumi. Buvo pridėtos 3D rekonstrukcijos, kurias pridėjo prie išvados originalo. Dar radiologė davė išvadą, kad stebima nosies deformacija, bet tai seni pakitimai, lūžiai. Taip pat radiologė įtarė ir tai, kad yra kairiojo žandinio ančio sienelės lūžiai. Ji davė išvadą, kad aiškaus lūžio nesimato, bet kairėje pusėje – masyvi kraujosrūva. Remiantis E. T. gydymosi istorija, radiologės konsultacine išvada, buvo duota išvada atsakant į užduotyje pateiktus klausimus (cituojama išvada, t. 2, b. l. 22). Nors užduotyje nebuvo pateiktas toks klausimas, bet iš 2020-09-27 paimto E. T. kraujo nustatyta, kad jo kraujyje rasta 4,08 promilės etilo alkoholio, kas rodo, kad jis buvo labai girtas, apsinuodijęs alkoholiu.

Atsakydamas į prokuroro pateiktą klausimą (Ar, remiantis išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti daugybe poveikių, nukentėjusiajam šie sužalojimai galėjo būti padaryti daugiau kaip septyniais smūgiais?) ekspertas D. Vitkus nurodė, kad pats nukentėjusiojo neapžiūrėjo ir paaiškino, kad ligos istorijoje būna nurodyti tik pagrindiniai sužalojimai, bet šiuo atveju dar nurodyti ir kiti sužalojimai: ir kairio peties, ir nugaros, ir galūnių. Įvertinus visą tai, susidaro įspūdis, kad buvo daugiau kaip 10 smūgių. Vien tik galva - viršugalvio dešinė pusė su įspaustiniu lūžiu, smegenų sumušimas- vienas poveikis, po to kairiame paakyje 2 muštinės žaizdos. Sutinusi visa kairė veido pusė, masyvi kraujosrūva, tai vien į galvą akivaizdūs keturi poveikiai. Kairiojo peties kraujosruva – penktas poveikis, nugaros nubrozdinimai - daugiskaita. Ligos istorijoje įvardijama, kad visame kūne daugybė hematomų ir nedidelių žaizdelių. Todėl mano, kad nukentėjusiajam turėjo būti suduota ne mažiau kaip 10 smūgių.

Atsakydamas į prokuroro pateiktus klausimus (Ar, kaip nurodyta išvadoje, jog įspaustinis dešinio momenkaulio lūžis padarytas įrankiu, turėjusiu siaurą ribotą plokščią paviršių, toks sužalojimas galėjo būti padarytas ranka, rankos smūgiu? Ar toks sužalojimas galėjo būti padarytas taburete, kuri buvo rasta įvykio vietoje? Ar įmanoma su taburete padaryti tokį sužalojimą, ar taburetė atitinka išvadoje nurodytą įrankio apibūdinimą?) ekspertas nurodė, kad jokiu būdu plika ranka, kumščiu ar kita rankos dalimi tokio smūgio ir lūžio - įspaustinio dešinio momenkaulio - padaryti neįmanoma. Ant daikto ar įrankio turėjo būti likę biologinės medžiagos pėdsakai - kraujo, plaukų, minkštųjų audinių. Taburetė, atliekant ekspertizę, pateikta nebuvo, apie ją kalbos nebuvo. Reikia įvertinti taburetę. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo, apklausos metu, nurodytos įvykio aplinkybės - <„..tuomet atsisuko į vyriškį, t. y. nukentėjusįjį, ir kaire ranka sugriebė už sprando ir pastūmė. Stūmė ne iš jėgos, o labiau iš inercijos. Po pastūmimo vyriškis nugriuvo per stalą ir nukrito į kampą prie lovos..>“- vertinant sužalojimą, šios nurodytos aplinkybės netinka.

Atsakydamas į prokuroro pateiktą klausimą (Jeigu nukentėjusysis, kaip sako kaltinamasis, būtų buvęs kritęs nuo pastūmimo ir atsitrenkęs į radiatorių ar į sofos porankį, tai kiek to kraujo tose vietose turėtų būti? Ar galėjo būti nežymūs taškeliai, kraujo pėdsakų, apie vieną mm ant radiatoriaus ir apie keturis mm ant sienos?), žiūrėdamas į byloje esančias fotonuotraukas (fotolenteles) (t. 1, b. l. 31-32), darytas įvykio vietoje, ekspertas nurodė, kad, kaip matyti iš nuotraukų ir policijos pareigūnų duotų parodymų, kraujo prie lovos buvo daug. Iš nukentėjusiojo žaizdų galvoje kraujavo stipriai dėl anatominių galvos savybių, todėl tikėtina, kad kraujas ant radiatoriaus ir sienos užtiško, nustatytos kraujo dėmės tikrai nerodo, kad būtų smūginis kontaktas į radiatorių. Paaiškino, kad yra skrybėlės krašto taisyklė – laikoma, kad sužalojimai virš skrybėlės krašto (viršugalvio, pakaušio, kaktos) būdingi smūgio sudavimui, o žemiau (antakiai, nosis, smakras) – būdingi griuvimui. Yra išimčių iš taisyklės – butas, uždara erdvė, ankšta, daiktai. Tačiau, tas sužalojimas vis dėlto būdingas smūgiui, o ne griuvimui. Griuvimui būdinga, jei priekiu griūva – kakta, nosis, smakras, atgal – pakaušis. Radiologė davė išvadą, kad suduota siauru, ribotu, plokščiu paviršiumi, daiktu. Įvertinus taburetę (žr. taburetės fotonuotrauką) pilnai tikėtina, kad smūgis galėjo būti suduotas taburete, kuri atitinka išvadoje nurodyto daikto savybes. Smūgis galėjo būti suduotas taburetės viršutiniu kraštu (kampu), sėdimąja dalimi. Kaip įrankis labai tinka. Jei smūgis būtų į radiatorių, tai iš kraujuojančios žaizdos būtų tiesiog purslai, o ne nežymus taškeliai. Tokiu atveju ta dėmė, kuri prie lovos, turėtų būtų prie radiatoriaus.

Atsakydamas į gynėjos pateiktą klausimą (Ar, žiūrint į byloje esančias kambario fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuoti keturi paviršiai – palangė, radiatorius, stalas, sofos metalinis porankis (kraštas), šie daiktai tinkami išvadoje nurodytam sužalojimui padaryti?) ekspertas nurodė, kad žiūrint į nuotrauką (t. 1, b. l. 31), paviršiai – palangė, stalas, sofa, t. y. jos kraštas- tam sužalojimui netinka. Sofos porankis yra žymiai platesnis nei 1,9 cm lūžis. Labiausiai iš visų baldų tinka taburetė, jos sėdimoji dalis, viršaus kraštas (briauna). Jei žiūrėti į mastelį, kaip tik pagal centimetrus ir tinka taburetės atbraila (žr. Fotolentelę Nr. 1, t. 1, b. l. 151). Sofos metalinis porankis apvalus, neturintis tokių savybių, kad daikto siauru plokščiu paviršiumi. Stalo kraštas (briauna) kur kas platesnis. Kur buvo kraujas galima matyti su įvairiomis spalvinimo reakcijomis arba su specialiais spinduliais, pvz. ultravioletu. Kraują nuplovus nuo paviršiaus, vis tiek lieka kraujo pėdsakai. Jei valymui naudotos cheminės priemonės, tai nustatyti kraujo pėdsakus yra sunku. Tokiu atveju galima nustatyti, kad būta žmogaus kraujo, bet pagal DNR tyrimą retai kada pasiseka.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, t. y. padaro sunkų sveikatos sutrikdymą. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.