- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-70-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01023-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., B. K.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 315-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo 315-osios gražų statybos ir eksploatavimo bendrijos pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. K., B. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas 2012-03-05 kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti skolininko J. K. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje jo ir sutuoktinės B. K. nuosavybėje taip: visas garažas (boksas) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 13 800 Lt, bei 1/10 dalis ūkinio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 11 000 Lt, nuosavybės teise priklauso J. K.; 1/3 dalis buto (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 29 300 Lt, nuosavybės teise priklauso B. K.. Nurodė, kad antstolė B. P. vykdo skolų išieškojimą 315-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai iš suinteresuoto asmens J. K. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-02 vykdomąjį raštą Nr. 2-907-619/2009 dėl 3796,04 Lt ir 2011-08-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-4780-861/2011 dėl 5806,27 Lt bei 5 proc. metinių palūkanų. Asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto nustatyti nepavyko, tačiau išieškotojo reikalavimams užtikrinti antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį garažą (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė išieškotojui (pareiškėjui) kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Išieškojimas pagal pirmiau nuodytus vykdomuosius dokumentus turėtų būti nukreiptas į visą garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), o šio turto nepakankant - 1/10 dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nes abu šie objektai yra areštuoti tik pareiškėjo reikalavimams užtikrinti, todėl yra pagrindas nustatyti, kad šie du objektai priklauso skolininkui nuosavybės teise. Realizavus visą objektą, yra didesnė tikimybė gauti didesnę kainą ir patenkinti bent dalį kreditoriaus reikalavimų, be to, taip būtų užtikrintas CPK 667 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo J. K. nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, prašė jį atmesti, taip pat rėmėsi tuo, jog pareiškimas neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo B. K. nurodė, kad pareiškimas neaiškus ir nepagrįstas, todėl atmestinas, be to, jis neteismingas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Suinteresuotų asmenų prašymas perduoti bylą pagal teismingumą išspręstas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-18 nutartimi, kuria atsisakyta perduoti civilinę bylą pagal teismingumą kitam apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo suformuluotą reikalavimą nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, skolininkui tektų 24 800 Lt vertės, o jo sutuoktinei – 29 300 Lt vertės bendrai įgyto turto, o tai pinigine išraiška neatitiktų sutuoktinių lygių dalių principo. Teismas, spręsdamas dėl skolininko turto dalies nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, konstatavo, jog nenumatyta galimybės spręsti piniginės kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį klausimo. Teismo nuomone, toks klausimas spręstinas ieškinio teisenos tvarka pagal kreditoriaus CK 4.90 straipsnio pagrindu pareikštą ieškinį, dalijant visą santuokoje įgytą turtą, nustatant kiekvieno iš sutuoktinių asmenines ir abiejų sutuoktinių bendras skolas, sudarant kompensacijų balansą (CK 3. 118 straipsnis). Teismas padarė išvadą, jog nesprendžiant bendro turto padalijimo klausimo kompleksiškai, nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjo nurodytų kelių nevienarūšių objektų padalijimas atitiktų sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad, padalijus objektus pagal pareikštą reikalavimą, sutuoktiniams tenkančio turto vertė pinigine išraiška skiriasi, o kompensacijos klausimas nesvarstomas. Teismas nustatė, kad byloje nenustatyta lygiaverčių objektų, kurie galėtų būti paskirti kiekvienam iš sutuoktinių, nesprendžiant piniginės kompensacijos klausimo, sutuoktinių skolų dydis ir įkeisto turto vertė neleidžia individualizuoti skolininko turto dalies pagal CPK 667 straipsnį pareiškėjo prašomu būdu taip, kad būtų užtikrintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, pareiškėjo reikalavimas nustatyti skolininko dalį pareiškime nurodytu būdu pagal CPK 667 straipsnio nuostatas negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas 315-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo skundą tenkinti, nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ginčijamojoje nutartyje atsisakė nustatyti skolininko turto dalį motyvuodamas, kad skolininkui bei jo sutuoktinei prašomos nustatyti turto dalies pinigine išraiška skiriasi ir tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, suformuotai 2006-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006. Pareiškėjas vadovaudamasis CK 4.80 str. 3 d. ir CPK 667 str. 4 d. reikalavo, jog skolininko dalis būtų atidalinta taip, kad būtų reali galimybė iš jo išieškoti, taigi reikalavo skolininko dalį nustatyti atskirame turto objekte, kuriuos būtų galima lengviau realizuoti. Kadangi sutuoktinių bendrame turte nėra dviejų apylygės vertės objektų, todėl bent nežymiai nukrypstant nuo lygių dalių principo iš viso nebūtų galimybės nustatyti skolininko dalį. Nurodo, kad teismo nutartyje cituojama kasacinio teismo nutartis nėra analogiška nagrinėjamai situacijai ir negali būti taikoma šioje situacijoje. Vykdymo procesui įstatymų leidėjas nustatė specialų bendro turto padalijimo atvejį, todėl išieškotojas neprivalo reikšti atskiro ieškinio ir dėl to patirti žyminio mokesčio sąnaudų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-02 vykdomąjį raštą Nr. 2-907-619/2009 dėl 3796,04 Lt skolos ir 2011-08-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-4780-861/2011 dėl 5806,27 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojo 315-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai. Nurodyti vykdomieji raštai išduoti įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais skolos už suteiktas paslaugas priteistos iš vieno atsakovo – J. K., pagrindu. Nagrinėjamu atveju nenustačius skolininko J. K. asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas, todėl antstolė pareiškėjui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (b.l. 3). Pareiškėjas prašo nustatyti, kad visas garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 13 800 Lt, bei 1/10 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė – 11 000 Lt, nuosavybės teise priklauso skolininkui, o 1/3 dalis buto, kurios vidutinė rinkos vertė – 29 300 Lt, nuosavybės teise priklauso skolininko sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks pareiškėjo prašymas iš esmės reiškia reikalavimą padalinti dalį bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, atidalijant iš jos du nekilnojamojo turto objektus, o trečiojo objekto – buto – nuosavybę transformuojant taip: 1/3 dalį pripažįstant asmenine sutuoktinės nuosavybe, likusias 2/3 šio buto dalis paliekant bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pagal pareiškėjo suformuluotą reikalavimą nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje piniginė išraiška neatitiktų sutuoktinių lygių dalių principo, o pagal CPK 667 straipsnio nuostatas nenumatyta galimybės spręsti piniginės kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį klausimo, todėl klausimas spręstinas ieškinio teisenos tvarka pagal kreditoriaus CK 4.90 straipsnio pagrindu pareikštą ieškinį, dalijant visą santuokoje įgytą turtą, nustatant kiekvieno iš sutuoktinių asmenines ir abiejų sutuoktinių bendras skolas, sudarant kompensacijų balansą (CK 3. 118 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Tačiau išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Nagrinėjamu atveju, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir B. K. nuosavybė. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodo, jog pareiškėjas reikalauja padalinti dalį bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, atidalijant iš jos du nekilnojamojo turto objektus, o trečiojo objekto – buto – nuosavybę transformuojant taip: 1/3 dalį pripažįstant asmenine sutuoktinės nuosavybe, likusias 2/3 šio buto dalis paliekant bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 4 dalimi prašė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyti atskirame bendrame turto objektuose, kuriuos būtų galima realizuoti ir būtų reali galimybė iš jo ieškoti. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad skolininko sutuoktinei priskirtina atitinkama kito bendro turto, artimiausio savo verte, dalis. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad skolininko sutuoktinei priskirtina didesnė turto dalis, kuri yra 1/3 dalis bendrame turte, skolininkui prašoma nustatyti atskirus turtinius vienetus, kuriems tik pareiškėjo reikalavimų užtikrinimui taikomas areštas, kai tuo tarpu kitas turtas areštuotas kitų antstolių, įregistruota hipoteka. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose skolininko J. K. sutuoktinė nedalyvavo, savo procesiniuose dokumentuose dėl skolininko turto dalies nustatymo ginčo nekėlė, atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas siekia atidalyti turtą, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė skolininko turto dalies taip, kad būtų galima išieškoti, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas prašė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyti atskirame bendrame turto objektuose, kuriuos būtų galima realizuoti ir būtų reali galimybė iš jo ieškoti, neindividualizavo skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios pareiškėjas pageidauja vykdyti išieškojimą, dėl ko išieškojimas iš skolininkui priklausančios bendro turto dalies tapo negalimas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, nenustatė skolininkui priklausančios dalies bendrame turte taip, kad būtų galima išieškoti, t. y. įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n utaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.