- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- eI2-4789-780/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00571-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Atsakovas
- V. M.
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei V. M. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. M. valstybės naudai 70,20 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 72,45 Eur, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų.
Prašyme pareiškėja nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnyba) 2019-07-18 sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-l1774 (su vėlesniais pakeitimais) V. M. (toliau - Atsakovė) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl žalos iš VSDFV atlyginimo. Atsakovė 2019-07-10 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (2.1)NTP-l-3307 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš VSDFV atlyginimo. Prašyme Atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Tarnyba, įvertinusi Atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl Atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tarnyba 2019-07-18 sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307- 11774 suteikė Atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš VSDFV atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir paskyrė advokatą R. L.. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 str. 2 d., asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Advokatas R. L. 2019-12-10 pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. (3.10) NADV-2- 10649 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Atsakovei pagal Tarnybos 2019-07-18 sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-l 1774. Advokatas pateiktame Prašyme nurodė, kad konsultacijai skyrė 2 val. Advokato R. L. padėjėja E. Š. 2019-12-10 pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. (3.10) NADV-2-10658 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Atsakovei pagal Tarnybos 2019-07-18 sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-11774. Kartu su Prašymu advokato padėjėja pateikė 2019-08-19 tarp šalių pasirašytą Leidimo ir pavedimo sutartį atstovauti Atsakovę. Advokato padėjėja pateiktame Prašyme nurodė, kad procesinių dokumentų rengimui skyrė 8 val., konsultacijoms - 1,5 val., pasirengimui teismo posėdžiui - 1 val., dalyvavimui teismo posėdyje - 0,5 val., kelionei į teismo posėdį ir atgal - 0,5 val. Advokato padėjėjai už 2019-07-31 nurodytą veiksmą (kliento konsultavimas) užmokestis neskaičiuojamas, kadangi leidimo pavedimo sutartis tarp šalių pasirašyta 2019-08-19. Todėl advokato padėjėja E. Š. antrinės teisinės pagalbos teikimui, skyrė 11 val. Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatų padėjėjams mokama 80 procentų advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio (Taisyklių 8 p.). Todėl advokato padėjėjai E. Š. buvo išmokėtas 114,40 Eur (11 val. x 13,00 Eur x 80%) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovei, o advokatui R. L. buvo išmokėtas 26,00 Eur (2val. x 13,00) Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą Atsakovei. Remiantis Įstatymo 19 str. 2 d., Atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 140,40 (114,40 Eur + 26,00 Eur) Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 70,20 Eur (septyniasdešimt Eur 20 ct). Tarnyba raštu Nr. (12.31)FS-2753 informavo Atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį - 70,20 Eur. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurį Atsakovė nurodė kaip deklaruotos ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (12.3 l)FS-3656 informavo Atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Atsakovė iki 2021-03-09 nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 70,20 Eur. Atsakovei minėti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu, kas papildomai Tarnybai kainavo 2,25 Eur.
Papildomai pareiškėja 2021-04-06 raštu Nr. (12.28) FS-773 paaiškino, kad Įstatymo 11 str. 2 d. 1 p. nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi. Vadovaujantis Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 p. deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodomos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimas turtas. Taisyklių 4 p. numatyta, jog į pajamas nėra įskaitomos: slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą; pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro; vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, subsidijas užimtumui remti, mokamas iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, išmoką vaikui, mokamą pagal išmokų vaikams įstatymą; pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis; stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis; pareiškėjų vaikų gaunamos pajamos ar išmokos, pareiškėjo tvarkomos uzufrukto teise. Įstatymo 14 str. 5 d. nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. V. M. 2019-07-10 pateikė Tarnybai prašymą, reg. Nr. (2.1) NTP-1-3307 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kartu su prašymu pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją (toliau - deklaracija) antrinei teisinei pagalbai gauti bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2019-06-30. Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis Taisyklių 4 p., tiek senatvės pensija, tiek kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra įskaitomos į pajamas, V. M., laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-06-30 gautos pajamos sudarė 4 419,80 Eur. Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. M. priėmimo dieną, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-04-17 nutarimas Nr. 364 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau - Nutarimas), kuriame buvo numatyta, kad I pajamų lygis pareiškėjai, atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių (deklaracijoje nenurodytas turimų išlaikytinių skaičius), sudaro 7,76 minimalių mėnesinių algų dydį – 4 306,8 Eur , o II pajamų lygis sudaro 11,64 minimalių mėnesinių algų dydžio – 6 460,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. pajamos (4 419,80 Eur) laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-06-30 viršijo I pajamų lygį (4 306,80 Eur), tačiau neviršijo II pajamų lygio (6 460,20 Eur), jai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu, nes jos pajamos nuo 2008-07-02 iki 2019- 06-03 sudaro 4299,9 Eur. Turint tokias pajamas priklauso 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Jai neteisingai prie pajamų pridėjo teismo priteistą kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas 119,90 Eur. Pridėjus šią kompensaciją jos pajamos susidarė 4419,80 Eur. Buvo paskaičiuotos pajamos ne už 12 mėn., o už 13 mėn. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji turi du išlaikytinius: Kauno miesto savivaldybę, kuriai moka nuomos mokestį už butą, ir sūnų invalidą, kuris yra globos namuose. Jos pensija labai maža, savivaldybė padidino nuomos mokestį, jai lieka labai mažai pinigų, iš kurių turi pasiimti iš globos namų sūnų paviešėti į namus. Prašo atmesti pareiškėjos prašymą, nes jai priklauso 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o pareiškėjos teiginys, kad ji sutiko mokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra melas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja savo atsiliepimo argumentus palaikė ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas jai teismas priteisė už 2000 metus, todėl ją nepagrįstai pridėjo prie 2018-2019 metų pajamų. Pajamų deklaraciją pildė pirminę teisinę pagalbą teikianti darbuotoja, o ji šią deklaraciją pasirašė. Pareiškėja išlaikytiniu laiko savivaldybę, nes jai moka mokesčius. Taip pat išlaikytiniu laiko sūnų, kuriam 36 metai ir kuris gyvena globos namuose, tačiau jį parsiveža paviešėti į namus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo iš atsakovės, kuriai antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje buvo suteikta valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ginčui spręsti taikytinos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamų užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatos (toliau – ir Mokėjimo taisyklės).
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020-07-15) nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų; kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu apmokama 50 arba 75 procentai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs Tarnybos pranešimą; Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti ir mokėjimo terminą. To paties straipsnio 3 dalis įpareigojo asmenį 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėti per Tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos ir numatė, kad jeigu pareiškėjas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė 2019-07-10 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (2.1)NTP-l-3307 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl žalos priteisimo iš VSDFV. Prašyme atsakovė pasirašytinai patvirtino, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kurioje nurodė, kad jos gautos pajamos per 2018-07-01 – 2019-06-30 laikotarpį sudaro 4 419,80 Eur, o kito turto nėra bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019-07-10 pažymą Nr. KA_PZ1-E-7685 už laikotarpį nuo 2018-07-01 iki 2019-06-30, kurioje nurodyta, kad pajamas sudaro senatvės pensija ir 2019-04-05 išmokėta 119,90 Eur kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Tarnyba 2019-07-18 sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-11774 nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl konstatavo, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis pareiškėjai yra 50 procentų ir suteikė jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš VSDFV atlyginimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei paskyrė advokatą R. L.. Tarnyba 2019-12-19 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-19-P-3307-19921 pakeitė 2019-07-18 sprendime Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-l1774 nurodytą bylą, kurioje antrinė teisinė pagalba teikiama, ir nurodė, kad teisinė pagalba pareiškėjai teikiama ne civilinėje, o administracinėje byloje dėl žalos iš VSDFV atlyginimo. Tarnyba 2019-12-19 sprendime Nr. 2.1- (NTP-2-)-19-P-3307-19921. Tarnyba 2020-03-23 sprendimu Nr. (8.2) TP-20-P-3307-3920 ištaisė techninę klaidą, padarytą 2019-12-19 sprendime Nr. 2.1-(NTP-2-)-19-P-3307-19921 nurodant klaidingą valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos lygį, ir nurodė, kad antrinė teisinė pagalba V. M. yra teikiama, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2019-08-19 Leidimo ir pavedimo sutartimi atstovauti atsakovę advokatas, neprieštaraujant atsakovei, pavedė advokato padėjėjai E. Š.. Regionų apygardos administracinio teismo 2019-12-03 sprendimas administarcinėje byloje Nr. I-8321-428/2019 patvirtina, kad atsakovė byloje dalyvavo kaip pareiškėja ir ją atstovavo advokato R. L. padėjėja E. Š.. Advokatas R. L. 2019-12-10 pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. (3.10) NADV-2-10649 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei pagal Tarnybos 2019-07-18 sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-l 1774, kuriame nurodyta, kad konsultacijai skyrė 2 val. Advokato R. L. padėjėja E. Š. 2019-12-10 pateikė Tarnybai Prašymą reg. Nr. (3.10) NADV-2-10658 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Atsakovei pagal Tarnybos 2019-07-18 sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3307-11774, kuriame nurodyta, kad advokato padėjėja procesinių dokumentų rengimui skyrė 8 val., konsultacijoms - 1,5 val., pasirengimui teismo posėdžiui - 1 val., dalyvavimui teismo posėdyje - 0,5 val., kelionei į teismo posėdį ir atgal - 0,5 val. Tarnyba advokato padėjėjai už 2019-07-31 nurodytą veiksmą (kliento konsultavimas) užmokesčio neskaičiavo, kadangi leidimo pavedimo sutartis tarp šalių pasirašyta 2019-08-19, todėl nustatė, kad advokato padėjėja E. Š. antrinės teisinės pagalbos teikimui, skyrė 11 val. Tarnybos Kauno skyrius apskaičiavo, kad 50 procentų valstybės patirtų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą atsakovei sudaro 70,20 Eur (26,00 Eur užmoketis advokatui + 114,40 Eur užmoketis advokato padėjėjai =140,40 Eur / 2). Atsakovei, jos nurodytu ir deklaruotu nuolatinės gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2020-09-08 ir 2020-12-03 buvo išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“, kuriuose nurodyta, kad atsakovė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri sudaro 70,20 Eur. Pareiškėja kreipėsi į teismą, nes atsakovė šios sumos nesumokėjo.
Atsakovė šioje byloje neginčija prašomos priteisti sumos dydžio, bet ginčija savo pareigą šią sumą sumokėti, nes mano, kad nepagrįstai buvo nustatyta, jog valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis jai priklausė tik 50 procentų, o ne 100 procentų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės dalį (50 procentų) jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 70,20 Eur, yra pagrįstas, teisėtas, todėl tenkintinas, nes pagal įstatymą valstybės iš dalies apmokamas antrinės teisinės pagalbos suteikimas atsakovei buvo siejamas su jos pareiga sumokėti likusią šių išlaidų dalį. Kadangi valstybė savo įsipareigojimą įvykdė ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko prašydama suteikti jai teisinę pagalbą, tai atsakovei nevykdant savo pareigos sumokėti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį, 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteistinos iš atsakovės teismo tvarka. Taip pat tenkintinas ir pareiškėjos prašymas priteisti 2,25 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais, patvirtinančiais raginimų sumokėti skolą siuntimą paštu.
Atsakovės nurodyti nesutikimo mokėti pareiškėjos reikalaujamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjos prašymą.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Šių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, kuri turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi (Įstatymo 13 str. 1 d.). Vadovaujantis pareiškėjos deklaracijos pildymo metu galiojusių Metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-300 (toliau - Taisyklės) 3 punktu, deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodomos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turimas turtas. Taisyklių 4.1 punkte numatyta, jog į pajamas įskaitomos su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos (įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius, kitas pajamas bei išeitines išmokas), o 4.3 punkte numatyta, kad įskaitomos pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą. Taisyklių 4 punkte išvardintas ir baigtinis sąrašas pajamų, kurios nėra įskaitomos į deklaruojamas pajamas, tačiau tarp jų nėra numatyta, kad į pajamas turėtų būti neįskaitomos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Pažymėtina, kad kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, nes ši kompensacija kaip tik ir susijusi su atlygiu už darbą ypatingomis sąlygomis. Todėl ši kompensacija priskirtina prie Taisyklių 4.1 punkte numatytų su darbo ar tarnybos santykiais susijusių pajamų. Tai reiškia, kad pareiškėja pagrįstai į atsakovės pajamas įskaitė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019-07-10 pažymoje Nr. KA_PZ1-E-7685 nurodytą 119,90 Eur kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas kartu su kitomis senatvės pensijos sumomis. Visos sumos kartu sudaro 4 419,80 Eur sumą, todėl skiriant antrinę teisinę pagalbą atsakovei pareiškėja pagrįstai šia suma ir vadovavosi.
Nors atsakovei nurodyta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas apskaičiuota už 2000 m. gegužės ir birželio mėnesius, tačiau ji pareiškėjai buvo išmokėta 2019-04-05. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti nurodomos ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo gautos pajamos, o šios deklaracijos ataskaitinis laikotarpis yra 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį ketinama pateikti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tai reiškia, kad į pajamas įskaitomos per 12 paskutinių mėnesių gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, už kokį laikotarpį jos priklausė išmokėti. Kadangi atsakovė kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas faktiškai gavo 2019-04-05, tai ši suma privalėjo būti įskaičiuota į 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį atsakovė pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, laikotarpį. Pažymėtina, kad šios kompensacijos įskaitymas nėra pajamos už tryliktą mėnesį, kaip teigia atsakovė, o yra to paties mėnesio, kurį jos buvo išmokėtos, pajamos, kartu su to mėnesio senatvės pensija.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pareiškėja teisingai ir teisėtai nustatė atsakovės pajamų dydį, reikšmingą antrinei teisinei pagalbai gauti.
Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei priėmimo dieną, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-04-17 nutarimas Nr. 364 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau - Nutarimas), kuriuo remiantis I pajamų lygis pareiškėjai, atsižvelgiant į turimų išlaikytinių skaičių (deklaracijoje ji nenurodė turinti išlaikytinių), sudarė 7,76 minimalių mėnesinių algų (tuo metu minimali mėnesinė alga buvo 555 Eur) dydį – 4 306,80 Eur , o II pajamų lygis sudarė 11,64 minimalių mėnesinių algų dydžio – 6 460,20 Eur. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Kadangi atsakovės pajamos - 4 419,80 Eur - laikotarpiu nuo 2018-07-01 iki 2019-06-30 viršijo I pajamų lygį (4 306,80 Eur), tačiau neviršijo II pajamų lygio (6 460,20 Eur), jai pagrįstai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.
Atsakovės argumentai dėl jos išlaikytinių skaičiaus atmetami kaip nepagrįsti, nes pagal Nutarimo 2.3 punktą atsakovės 36 metų sūnus, gyvenantis globos namuose, nelaikomas išlaikytiniu. Tokiais asmenimis laikomi tik bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų (2.3.1 p.); nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ar formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, studijuojantys aukštojoje mokykloje nuolatine arba dienine studijų forma, taip pat asmenys nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos (2.3.2 p.); bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys (2.3.3 p.). Atsakovė nurodė, kad jos sūnus yra suaugęs ir gyvena globos namuose, ji pati savo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą patvirtino, kad bendrai gyvenančių ir jos išlaikomų asmenų neturi (prašymo 6.5 punktas), jokių kitų įrodymų, kad jos sūnus atitiktų išlaikomo asmens statusą Nutarimo 2.3 punkto prasme nepateikė, todėl pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo atsakovės turtinę padėtį sieti su jos sūnumi. Tuo tarpu atsakovės argumentai dėl savivaldybės traktavimo kaip jos išlaikytinio yra visiškai nepagrįsti, nes išlaikytinio statusą gali turėti tik fizinis asmuo, o ne įstaiga, organizacija ar bet koks juridinis asmuo.
Taigi, nenustačius, kad atsakovės nesutikimo su pareiškėjos prašymu argumentai būtų pagrįsti, nėra jokio pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės.
Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. M. valstybės naudai 70,20 Eur (septyniasdešimt eurų 20 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2,25 Eur (du eurų 25 ct) valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso - 72,45 Eur (septyniasdešimt du eurus 45 ct).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.