Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. 2014-09-28 apie 09.00 val. ant šaligatvio, šalia namo, Sausio 13-osios g. 7, Vilniuje, konflikto metu, sugriebęs nukentėjusiajai sugyventinei A. K. už kairės rankos ją pastūmė, dėl ko nukentėjusiajai A. K. suklupus ir nugriuvus nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios A. K. sveikatą dėl kairės pėdos ketvirto padikaulio pamato lūžio.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. I. parodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai. Kaltinamasis parodė, kad susitiko su A. K., buvusia sugyventine. Jau kartu negyveno iki įvykio. Prie kirpyklos Sausio 13 g. susitiko, nenorėjo, bet netyčia pastūmė A. K.. Kai pastūmė, ji nugriuvo. Su ranka pastūmė, į šoną pastūmė. Po to iškvietė taksi ir nuvežė ją į ligoninę. Viskas taip buvo kaip kaltinime parašyta. Jie dėl vaiko buvo susitikę. Turi bendrą vaiką Igorį. Norėjo pamatyti vaiką. Vaikas gyvena su A. Tuo metu buvo susipykę su A. Ji pati išėjo iš namų. Kalbėjo, ji norėjo sugrįžti. Moka už vaiko išlaikymą alimentus.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Nukentėjusioji A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 6 metus gyvena su savo sugyventiniu J. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi I. I., gim. (duomenys neskelbtini), pas anytą M. I., (duomenys neskelbtini). 2014-09-18 anyta parašė ant jos pareiškimą, kad ji girtuokliauja ir neprižiūri vaiko. Ją kvietė į policijos komisariatą. Taip pat kvietė ir jos sugyventinį. Po šio įvykio į butą patekti negalėjo, nes jos neįleisdavo. Atėjo gyventi į Vilniaus miesto krizių centrą. Su vaikų teisių atstovais bandė atsiimti vaiką, tačiau vis nepavykdavo. 2014-09-24 rado jį Ryto mokykloje ir pasiėmė jį su vaikų teisių atstovais. Nuo to momento vaikas apsigyveno su ja krizių centre, Vytenio g. 45. 2014-09-27 iš darbo po pamainos iki stotelės ją palydėjo bendradarbis. Apie 22.00 val. jai paskambino jos sugyventinis J. ir pasakė jai: „ką tu ten, su apsauga eini?“. 2014-09-28 apie 09.00 val. einant į darbą Sausio 13-osios g. 7, pakeliui į „Maxima“, sutiko J. Kilo žodinis konfliktas, jis priekaištavo, kad pasiėmė vaiką. Supykęs jis pastūmė ją ranka ir ji krito ant šaligatvio. Pajuto stiprų skausmą kairės kojos srityje ties padu. Tuo metu jau negalėjo atsikelti. J. iškvietė taksi ir jie nuvyko į RVUL. Ligoninėje gydytojui pasakyti, kad koja lūžo dėl sugyventinio kaltės, nedrįso, nes J. buvo kartu su ja. Ligoninėje jai diagnozavo kairės kojos lūžį. ( b.l. 8 )

Papildomai nukentėjusioji A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie duotų parodymų nori patikslinti, jog 2014-09-28 apie 09.00 val. jai einant į darbą, pakeliui į parduotuvę „Maxima“, gatvėje, Sausio 13-osios g. 7, Vilniuje, sutiko buvusį sugyventinį J. I.. Jai J. I. priekaištavo, kad ji pasiėmė vaiką, sūnų I. I., kad jam nepatinka, kad sūnus gyvena su ja Vilniaus miesto krizių centre. Ji jam pasakė, kad sūnaus jam neatiduos ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji pradėjo eiti nuo jo, jis jai sugriebė už kairės rankos, ko pasekoje ji suklupo ant kairės kojos šaligatvyje ir pajuto stiprų skausmą kairės kojos srityje, ties padu. Ji negalėjo atsikelti nuo šaligatvio. J. I. iškvietė taksi, su taksi automobiliu jis kartu su ja važiavo į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. VŠĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gydytojas jai diagnozavo kairės kojos lūžį. Ji dėl lūžusios kojos turi trečią mėnesį nedarbingumo, nuo kitos savaitės pradės dirbti. Jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš. ( b.l. 10 )

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. 2015-01-22 parodė, kad prie duotų parodymų nori patikslinti, kad 2014-09-28 apie 09.00 val. jai einant į darbą, pakeliui į parduotuvę „Maxima“, gatvėje, Sausio 13-osios g. 7, Vilniuje, sutiko buvusį sugyventinį J. I.. Jis pradėjo eiti nuo jo, jis jai sugriebė už kairės rankos ir ją pastūmė, ko pasekoje ji suklupo ant kairės kojos šaligatvyje ir pajuto stiprų skausmą kairės kojos srityje, ties padu. Su kuria ranka jis jai sugriebė už kairės rankos, ji neatsimena. J. I. iškvietė taksi, su taksi automobiliu jis kartu su ja važiavo į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jai turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš. ( b.l. 12 )

J. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. Gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina ir tėvu, dviejų kambarių bute. Jis su sugyventine A. K. gyveno apie 6 metus pas jo tėvus minėtu adresu. Jis su A. K. turi bendrą sūnų I. I., gim. (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jo motina M. I. parašė policijos komisariate pareiškimą dėl to, kad A. girtuokliavo ir neprižiūrėjo sūnaus I. Prieš mėnesį A. K. su sūnumi išsikraustė iš jo tėvų buto, kur ji gyvena, jis nežino. 2014-09-28 apie 09.00 val. jis sutiko einančią gatve, adresu Sausio 13-osios g. 7, Vilniuje, sugyventinę A. K., jis priėjo prie jos ir pradėjo jai priekaištauti, dabar jis tiksliai neprisimena, ką jis jai sakė, bet kiek pamena, žodinis konfliktas su A. įvyko dėl vaiko, sūnaus I. Konflikto su A. metu jis ją nestipriai pastūmė į ranką ir ji nukrito ant šaligatvio, neišlaikė pusiausvyros. Ji jam pasakė, kad jai labai skauda kairę koją, jis jai padėjo atsistoti, jis iškvietė taksi automobilį, ir jis kartu su ja nuvažiavo į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Jis neturėjo tikslo sulaužyti jos kairės kojos, anksčiau smurto artimoje aplinkoje faktų tarp jo ir sugyventinės A. buvo, 2012 metais. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jis sugyventinės A. atsiprašė dėl jai sukelto fizinio skausmo. Jis su A. K. gyvena atskirai. ( b.l. 58 )

J. I. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lietuvių kalbą moka, vertėjas jam nereikalingas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis lieka prie anksčiau duotų parodymų ir jų nekeis. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. ( b.l. 65 )

Apžiūrėjus A. K., gydymosi stacionare ligos istoriją Nr. 2014/0097784/00 iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, 2015-01-07 teismo medicinos ekspertas J.M. P. pateikė išvadą, kad A. K. nustatytas kairės pėdos ketvirto padikaulio pamato lūžis, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl padikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. ( b.l. 15 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. I. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Pastarojo kaltę byloje patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: paties kaltinamojo J. I. parodymai, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi J. I. konflikto metu, sugriebęs nukentėjusiajai tuo metu sugyventinei A. K. už kairės rankos ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji A. K. suklupo ir nugriuvo bei pastarajai dėl šių J. I. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pėdos ketvirto padikaulio pamato lūžio. A. K. atitinka šeimos nario sąvoką, kadangi tuo metu ji buvo J. I. sugyventinė, tačiau laikinai gyveno Vilniaus miesto krizių centre, kadangi buvo neįleidžiama į butą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmes J. I., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika tyčinė. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant J. I. asmenybę nustatyta, kad jis vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba, teistas vieną kartą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. I. vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra J. I. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad J. I. skirtina bausmės mažesnės už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. I. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi vadovautis Lietuvos Respublikos BK 41 ir 54 str. nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis šiais ir kitais duomenimis, gali būti daroma išvada, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. apibrėžta bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-404/2007, 2K-160/2009). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (BK 75 str. ir 92 str.) nurodyta, kad nors BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

Kadangi kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, dirba, padeda išlaikyti mažametį vaiką, įvertinęs šias aplinkybes, manytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant pareigas: tęsti darbą. Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 72² str. skirti J. I. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. I. taikytą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmę. Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant tuo laikotarpiu pareigą: tęsti darbą.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 72² str. skirti J. I. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. I. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.