Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. patikslintą ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo atsakovui įteikti tinkamai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 71, 73 – 74).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateiktoje išvadoje nurodė, kad E. L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina J. L. geriausiai atitinka nepilnametės interesus (elektroninės bylos apyrašo b. l. 75 – 76). Institucijos atstovė teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 46 min. 15 sek. iki 47 min. 28 sek.) nurodė, kad šalių taikos sutartis šalių nepilnamečio vaiko teisių ir interesų nepažeidžia.

Civilinėje byloje 2019 m. kovo 20 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė 2019 m. kovo 20 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (elektroninės bylos apyrašo b. l. 118 – 119). Šalys prašo šią taikos sutartį patvirtinti.

Ieškovė J. L. teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 26 min. 42 sek. iki 40 min. 40 sek.) patikslino, kad su atsakovu kartu negyvena dvejus metus. Prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtinti jos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Paaiškino, kad dukra gyvena su ja, lanko 5 klasę. Ji pati ūkininkauja, augina gyvulius, parduoda pieną, iš to gauna pajamas. Iš savivaldybės gauna 50,00 Eur vaiko pinigus ir 65,00 Eur išmoką dukrai. Santuokos metu nekilnojamojo turto su atsakovu neįgijo. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo su atsakovu susitarė taikos sutartimi. Skolų ir kreditorių neturi. Ginčo dėl dukros gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nėra. Atsakovas bendrauja su dukra, dvejus metus atsakovas išlaikymo vaikui neteikė.

Ieškovės atstovė advokatė Vita Neverauskaitė teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 47 min. 55 sek. iki 48 min. 43 sek.) prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

Atsakovas J. L. teismo posėdžio metu (2019 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 40 min. 50 sek. iki 45 min. 39 sek.) patikslino, kad su ieškove kartu negyvena apie dvejus metus. Mano, kad santuoka iširo dėl abipusių nesutarimų. Prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų kaltės ir patvirtinti jo ir ieškovės sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9). Šalys turi nepilnametę dukrą E. L., gimusią (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10). Ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14 – 19). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, įgytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, ir 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu – esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14 – 18). Ieškovės J. L. vardu 2015 m. sausio 30 d. įregistruotas 3 470,00 Eur vidutinės rinkos vertės traktorius JUMZ-6, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13, 55). Be to, ieškovės vardu nuo 2016 m. vasario 19 d. registruota 2 110,00 Eur vidutinės rinkos vertės transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovo vardu registruota vidutinės 350,00 Eur rinkos vertės transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20 – 22, 53, 54). Ieškovės mėnesio pajamos – 65,00 Eur šalpos išmoka, 30,02 Eur išmoka vaikui ir apie 300,00 Eur pajamos iš ūkio (elektroninės bylos apyrašo b. l. 34, 75 – 76).

Šalys prašo nutraukti jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, patvirtinti 2019 m. kovo 20 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo, išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo įstatyme apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Sutinkamai su CK 3.27 straipsniu, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, artimų santuokinių ryšių nepalaiko, nenori taikytis, duomenų, kuriais remiantis būtų galima tikėtis, kad įmanoma išsaugoti šeimą, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės bendrai gyventi ir vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, nėra. Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei šalių pateiktos taikos sutarties matyti, kad ieškovė ir atsakovas vienas kito dėl santuokos iširimo nekaltina, sutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu vertintini laikantis CPK 185 str. nuostatų. Kadangi šalys kaltės CK 3.60 str. pagrindu neįrodinėjo, nurodydamos, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, todėl, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei J. L. paliekama pavardė – L., o atsakovui J. L. – L. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme neįtvirtinta draudimo tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byla pradedama pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurioje, be kita ko, būtų išsprendžiami bendro turto padalijimo klausimai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014). Teismas, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu gavęs sutuoktinių sudarytą taikos sutartį, prieš ją tvirtindamas, turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 42 straipsnis), taip pat ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinių, taip pat vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tokie reikalavimai kyla iš santuokos nutraukimo byloje sudarytos taikos sutarties specifikos – nuspręsti dėl bendro turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, t. y. iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).

Pateikta taikos sutartis reglamentuoja šalių susitarimą užbaigti taikos sutartimi civilinę bylą Nr. e2-642-939/2019, nutraukiant šalių santuoką, išsprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Pateikta teismui taikos sutartis imperatyvioms įstatymų normoms ir viešajam interesui neprieštarauja, nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų bei nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 ir 3 dalys), dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra visų taikos sutarties šalių valia, ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl minėtos taikos sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo nėra (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis.). Remiantis nurodytu, šalių prašymas tenkintinas ir patvirtintina pateikta taikos sutartis (CPK 293 – 294 straipsniai, CK 6.983 – 6.986 straipsniai), civilinės bylos dalis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sutuoktiniams išaiškintina, kad įsiteisėjęs šis teismo sprendimas užkirs kelią ateityje reikšti ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tuo atveju, jeigu jie nenurodė santuokoje įgyto ir dalintino turto. Remiantis CK 6.985 straipsnio 2 dalimi, teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau atsižvelgiant į šios sutarties dalyką, pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė byloje patyrė 110,50 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (elektroninės bylos apyrašo b. l. 115) ir 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Taikos sutarties 10 punktu šalys susitarė valstybės civilinėje byloje patirtas išlaidas atlyginti po lygiai. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybei priteisiama 3,58 Eur (7,16 Eur / 2) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama 50 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo b. l. 11 – 12), todėl jai tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis – 1,79 Eur (7,16 Eur /2 x 50 proc.), atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis). Be to, atsižvelgiant į šalių taikos sutarties 10 punkte nustatytą susitarimą valstybės civilinėje byloje patirtas išlaidas atlyginti po lygiai, iš atsakovo valstybei priteisiama 55,25 Eur (110,50 Eur / 2) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, o iš ieškovės, atsižvelgiant į tai, kad ji 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, valstybei priteisiama 27,63 Eur (110,50 Eur / 2 x 50 proc.) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, iš atsakovo J. L. valstybei priteistina 25 procentai žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio ieškovė yra atleista, t. y. 27,00 Eur ((150,00 Eur x 12 mėnesių + 3 000,00 Eur)x 3 procentai x 25 procentai x 0,75 procentai) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei (duomenys neskelbtini) nutartimi atidėtas 138,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, nuo likusios mokėtinos 138,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje jei buvo teikiama 50 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleista.

Atsižvelgiant į tai, kad sudarius taikos sutartį, ieškovei turi būti grąžinama 75 procentai žyminio mokesčio, spręstinas klausimas dėl 25 procentų mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį, t. y. 69,00 Eur (276,00 Eur x 25 procentai) priteisimo iš šalių valstybei (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo tenkinti 67 procentais, valstybei iš ieškovės priteistina (69,00 Eur x 33 proc.) 22,77 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo – 46,23 Eur žyminio mokesčio (69,00 Eur x 67 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, straipsniu, 87 straipsnio 2 dalimi, 88, 94, 140, 259, 265, 268, 270, 384, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Nutraukti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. L., palikti pavardę – L., atsakovui J. L. - L.

Prašymą tenkinti ir patvirtinti ieškovės J. L. ir atsakovo J. L., 2019 m. kovo 20 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„1. Nutraukti J. L. ir atsakovo J. L., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų šalių kaltės.

2. Nepilnametės dukters E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. L.

3. Atsakovas J. L., įsipareigoja mokėti išlaikymą savo dukrai E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 150,00 (vienas šimtas penkiasdešimt) Eur kiekvieną mėnesį iki 15 dienos už einamąjį mėnesį. Atsakovas išlaikymą perveda į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke.

4. Ieškovė įsipareigoja gautą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teisėmis.

5. Šalys susitaria nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, tačiau ieškovė įsipareigoja netrukdyti dukters bendravimo su atsakovu.

6. Šalys susitaria, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasilieka santuokos metu įgytą pavardę – L.

7. Šalys susitaria, kad lengvasis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo tampa J. L. asmenine nuosavybe.

8. Šalys susitaria, kad lengvasis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir ratinis traktorius JUMZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo tampa asmenine J. L., nuosavybe.

9. Atsakovas įsipareigoja sumokėti išlaikymo įsiskolinimą už 20 mėn. po 150,00 Eur už kiekvieną, t. y. 3 000,00 (tris tūkstančius) Eur.

10. Šalys susitaria teismo (valstybės) turėtas išlaidas atlyginti po lygiai.“

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-642-939/2019 dalį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Priteisti iš ieškovės J. L., 22,77 Eur (dvidešimt du eurus 77 ct) žyminio mokesčio valstybei, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, ir 27,63 Eur (dvidešimt septynis eurus 63 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo J. L., 73,23 Eur (septyniasdešimt tris eurus 23 ct) žyminio mokesčio ir 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, bei 55,25 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo pavedime nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 541 straipsnio 3 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.