- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- II-69-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01209-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Kategorijos
- 3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, susipažinusi su A. R. skundu institucijai, priėmusiai nutarimą-Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-01-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-48802338-16 panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto 2016 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-48802338-16, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., A. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėn.
Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-69-540/2016 medžiaga nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradėta gavus Kauno apylinkės teismo teisėjo A. R. rašytinį pareiškimą.
Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nusišalinimo pagrindų ir nusišalinimo sprendimo tvarkos, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 57-61 str. normos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. 1 d. ir 2 d. reglamentuoja teisėjo nusišalinimo pagrindus. Šios įstatymo nuostatos įtvirtintos tam, kad kiekvienam asmeniui būtų garantuota teisė į nešališką teismą. Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvų teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, būtent pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 5 d.). Taigi esant pagrindui abejoti teismo nešališkumu, teisėjas turi nusišalinti (LVAT 2007 m. spalio 2 d. nutartis Nr. N-444-1736-07).
Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną bei formuojamą teismų praktiką, pažymėtina, kad nors administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-69-540/2016 ir yra teisminga Kauno apylinkės teismui, tačiau siekiant pašalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti proceso dalyviams abejones dėl teisėjos nešališkumo, išankstinio subjektyvaus nusistatymo ar tendencingumo nagrinėjant bylą, teisėja nusišalina nuo minėtos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla negali būti nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, todėl ji perduotina Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo kitam Kauno apygardoje esančiam apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str., 59 str. 229 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str., 280 str. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str., 59 str., 229 str. 1 d., 2 d. 1 p., 439 str.,
nutaria:
nusišalinti nuo administracinio teisės pažeidimo bylos pagal A. R. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą-Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-01-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-48802338-16 panaikinimo.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-69-540/2016 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-01209-2016-3) perduoti Kauno apygardos teismo primininkui spręsti klausimą dėl šios bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.