Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-485-185-2010-59

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 1.1.11;

2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. liepos 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nubaustas:

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir likusia neatlikta subendrinta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. N., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. P. nuteistas už tai, kad drauge su T. N. 2009 m. spalio 19 d., apie 19.30 val., Utenos mieste, Gegužės g. 2, prie Utenos rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvės ,,Žibutė“, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, dalyvaudamas kartu su R. D., gim. 1994-01-05, I. V., gim. 1994-02-21, K. Š., gim. 1996-11-02, ir V. G., gim. 1997-03-07, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, sumušė D. B., kuriam dėl nubrozdinimų nosies, kairio paakio srityje, dėl kairio paakio kraujosruvos ir dėl nosies kaulų lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Nuteistasis L. P. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu skirtą bausmę švelninti. Nesutinka su tuo, kad iš nusikaltimą dariusių šešių asmenų kaltinamaisiais patraukti tik du, tame tarpe ir jis., o kiti asmenys baudžiamojo proceso metu buvo tik liudytojais. Prisipažįsta, kad sudavė tris smūgius, tačiau nosį sulaužė ne jis. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad jo nosis lūžo po pirmo smūgio, o jis sudavė trečias. Labai gailisi padaręs nusikaltimus, juos padarė, būdamas nepilnametis. Nori dorai gyventi, mokytis, įsigyti specialybę. Yra Utenos Vaikų namų auklėtinis, todėl išėjus iš Vaikų namų, įgytos specialybės pagalba užsidirbtų pragyvenimui. Jei 18 metų sukaks laisvės atėmimo vietoje, negaus 9000 Lt pašalpos. Sulaukęs pilnametystės, planuoja globoti vienintelį artimą žmogų – seserį.

Nuteistasis bei jo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis L. P. nesutinka su tuo, kad atsakyti už nusikaltimo padarymą turi tik du asmenys, tame tarpe ir jis, nors nusikaltimą darė šešiese. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas iš tikrųjų padarė šeši asmenys - tai T. N., L. P., R. D., I. V., K. Š. ir V. G.. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 13 str. 1 d. numato, kad asmuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atsako tada, kai iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo jam buvo suėję 16 metų. Minėto straipsnio 2 d. numatyti nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo baudžiamas suėjus 14 metų. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d. nėra BK 13 str. 2 d. veikų sąraše. Nusikaltime dalyvavę L. P. yra gimęs 1993 m. vasario 4 d., T. N. – gimęs 1992 m. gegužės 27 d., R. D. - gimęs 1994 m. sausio 5 d., I. V. – gimęs 1994 m. vasario 21 d., K. Š. – gimęs 1996 m. lapkričio 2 d. ir V. G. – gimęs 1997 m. kovo 7 d. Nusikalstamos veikos padarytos 2009 m. spalio 19 d. Taigi veikų padarymo metu iš visų minėtų asmenų tik apeliantas L. P. ir T. N. buvo sulaukę 16 metų. Likę asmenys, neturėdami 16 metų, nebuvo tinkami baudžiamosios atsakomybės subjektai BK 13 straipsnio prasme. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamasis procesas šių asmenų atžvilgiu negalimas (BPK 3 str. 1 d. 4 p.).

Nuteistasis prisipažįsta, kad sudavė tris smūgius, tačiau tvirtina, kad nosį sulaužė ne jis. Nukentėjusysis atsikirtime į apeliacinį skundą atmeta tokį nuteistojo argumentą, motyvuodamas jo girtumu, dėl kurio negalėjo tiksliai prisiminti savo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kai smurtą naudoja keli susitarę asmenys, už sveikatos sutrikdymą atsako vi­si, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar sveikatos sutrikdymo prie­žas­tis bu­vo pa­da­ry­tų kū­no su­ža­lo­ji­mų vi­su­ma, ar tik vie­nas, ar ke­li iš pa­da­ry­tų kū­no su­ža­lo­ji­mų.

Atmestinas nuteistojo L. P. prašymas švelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmė nepilnamečiui paskirta vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. L. P. padaryti tyčiniai nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 str.). Yra teistas už dvi kvalifikuotas vagystes ir plėšimą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės – areštas ir laisvės atėmimas, kurio vykdymas buvo atidėtas BK 92 straipsnyje numatyta tvarka – teigiamo poveikio L. P. asmenybei nepadarė, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešai tvarkai. Gyvena Utenos vaikų globos namuose, gyvenimo ir buities sąlygos geros (b. l. 137). Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. mokosi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre apdailininko (statybininko) specialybės. Nors per pamokas drausmingas, tačiau už jų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties Profesinio mokymo centro direktoriaus įsakymu buvo pareikšta pastaba (b. l. 139). Utenos vaikų globos namų direktoriaus S. N. charakterizuojamas neigiamai, kaip nesilaikantis vaikų globos namų elgesio ir tvarkos taisyklių – nuolat pažeidinėja viešąją tvarką, nenoriai arba visai neatlieka savo pareigų, laiku negrįžta į globos namus ir kt. (b.l. 140). Įrašytas į dispanserinę įskaitą (b.l. 132) bei policiją dominančių vaikų apskaitą (b. l. 138). Pirmos instancijos teismas pripažino L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino jo apsvaigimą nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taigi, teismas minėtų aplinkybių pagrindu, motyvuotai ir pagrįstai nepilnamečiui paskyręs laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu mažesnės, nei sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, BK 91 str. 3 d. nuostatų nepažeidė.

Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl skirtos bausmės subendrintos apėmimu. Šiuo nuosprendžiu skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2008 m. gruodžio 16 d. skirta ir neatlikta 1 (vienerių) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta nedidelė dalis – tik 6 mėnesiai 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu skirtos bausmės (BK 64 str. 1 ir 3 d.). Todėl galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Apeliacinio skundo motyvai, kad nori dorai gyventi, mokytis, o sulaikęs 18 metų - globoti vienintelį artimą žmogų – seserį, nėra pakankamas pagrindas keisti nuosprendį ir švelninti bausmę, juolab, kad ankstesniais nuosprendžiais atidėjęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 92 str.), tokią galimybę buvo suteikęs.

Dėl paminėto, teismo nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo nepilnamečio L. P. apeliacinį skundą atmesti.