Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-417-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1S-417-932/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30028-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
J. T.
Kategorijos
Teikimas Nr. 1S-417-932/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30028-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. T. (J. T.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti J. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-546-1034/2018 J. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje. Šiuo nuosprendžiu J. T., be kita ko, buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 16 d. gautas J. T. prašymas pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-546-1034/2018 vykdymo metu kylančias abejones, neaiškumus, t. y.: nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžia yra 2017 m. birželio 16 d.; neįskaičiuotą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą laikyti skirtu 78 MGL (2 937,48 eurų) baudai padengti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi tokį prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad J. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. birželio 16 d. Tuo tarpu prašymo dalies dėl neįskaityto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko panaudojimo 78 MGL (2 937,48 eurų) baudai padengti teismas netenkino ir pažymėjo, kad baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimas į baudą ar įskaitymas į baudą, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės termino dalies įskaitymas į paskirtą baudą, baudžiamajame įstatyme nėra numatytas.

4. Nesutikdamas su šia nutartimi, J. T. pateikė skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė skundą priimti. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad elektroniniu paštu buvo pateikta tik nuteistojo rašytinio skundo kopija, kurioje nėra originalaus parašo, dokumento tikrumas nepatvirtintas. Teismas konstatavo, jog skundo ir jame esančio parašo kopija neleidžia identifikuoti asmens, kelia abejonių, ar pats asmuo turi siekių įgyvendinti savo procesinę teisę skųsti sprendimą aukštesniam teismui. Išdėstytais motyvais teismas pripažino, kad J. T. skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi, J. T. pateikė skundą, kuris savo turiniu yra iš esmės identiškas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. spalio 16 d. gautam prašymui. Taigi naujai pateiktu skundu vėlgi prašoma pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-546-1034/2018 vykdymo metu kylančias abejones, neaiškumus, t. y.: nustatyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžia yra 2017 m. birželio 16 d.; neįskaičiuotą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą laikyti skirtu 78 MGL (2 937,48 Eur) baudai padengti.

6. Skunde J. T. taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti jo skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Skundas atmetamas

7. Susipažinęs su skundu bei gauta teikimo medžiaga, aukštesnysis teismas daro išvadą nagrinėjamu atveju nesant pagrindo tenkinti J. T. skundą

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino J. T. prašymą pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-546-1034/2018 vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus. Dėl šios nutarties J. T. pateikė skundą, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti. Taigi laikytina, jog būtent ši, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d. teismo nutartis, ir yra tas procesinis dokumentas, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjamu atveju turi pasisakyti apygardos teismas. Tuo pačiu tai reiškia, kad nepaisant to, kad J. T. kone visą skundo turinį skiria argumentams, kuriais įrodinėja, kad jo prašymas dėl nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų pašalinimo turėtų būti tenkinamas visa apimtimi (pažymėtina, netgi neatsižvelgiant į tai, kad dalis pareikštų prašymų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi visgi buvo patenkinti), ši skundo dalis paliekama nenagrinėta, kadangi nėra susijusi su skundžiamu teismo procesiniu sprendimu.

9. Teismo nutartis dėl nuosprendžio vykdymo metu iškilusių abejonių ar neaiškumų pašalinimo gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnyje numatyta tvarka. Šiame straipsnyje nereglamentuojami skundo turiniui ir formai keliami reikalavimai, todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi normomis, reglamentuojančiomis apeliacinio skundo turinį ir formą. BPK 313 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas.

10. Tiek apeliaciniai skundai, tiek visi kiti skundai, teikiami BPK nustatyta tvarka, yra laikytini procesiniais dokumentais, kuriais konkretus proceso dalyvis išreiškia nesutikimą su jo atžvilgiu priimta teismo nutartimi (nuosprendžiu). Dėl to yra ypač svarbu užtikrinti, kad teismui teikiamas skundas savo turiniu ir forma nepaliktų abejonių, kad skundą teikia būtent tas asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismui nebuvo pateiktas originalus skundas – teismui elektroniniu paštu pateikta tik skundo kopija, kurioje atitinkamai buvo J. T. parašo kopija. Skundo bei parašo tikrumas niekaip patvirtinti. Elektroniniu paštu atsiųsto skundo kopijos ir asmens parašo kopijos nepakanka, jog būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti asmenį, paduodantį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad pats J. T. nepateikė jokių argumentų dėl 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje išdėstytų motyvų. Taigi laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti elektroniniu paštu pateiktą skundo kopiją (su joje esančia parašo kopija), kadangi ji neatitinka įstatyme numatytų turinio bei formos reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

J. T. (J. T.) skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė