Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., P. K., J. R., S. R., N. R., P. R., V. R., J. R., R. R., V. S., N. S., I. S., G. S., V. S., K. S., F. G., O. G., J. G., J. P., A. P., A. P., S. P., J. D., Z. N., O. N., J. N., A., R. G., Z. D., A. D., dėl pastato valdymo įgyjamąja senatimi juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsniu apie bylos iškėlimą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje. Per nustatytą terminą suinteresuotų asmenų pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese negauta, turto valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 1995 metais jam už pajus buvo perduota dalis veršidės, esančios (duomenys neskelbtini). Šios veršidės buvo apleisto, maždaug nuo 2007 m. Su ūkininku P. K. pradėjo minėtas veršides tvarkyti, uždengė stogą. Per visą šį lai-kotarpį niekas jokių pretenzijų į veršides nereiškė. Pajininkams, kuriems už pajus buvo perduotos veršidės ir kuriuos jis surado, už pajus sumokėjo, jie jokių pretenzijų į veršidės pastatą nereiškė. Kitų pajininkų ar jų įpėdinių surasti nepavyko.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. G. nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo P. K. nurodė, kad jis nebuvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininku. Su pareiškėju kartu tvarkė pastatą – veršides, kurios už pajus buvo perduotos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkams, tame tarpe ir pareiškėjui. Minėtos veršidės prieš pradedant jas tvarkyti buvo apleistos, be stogo. Jis su pareiškėju bandė susisiekti su buvusios ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkais. Dalį pajininkų pavyko surasti ir su jais susitarti, t. y. daliai buvo kažkiek sumokama, kita dalis pajininkų nereiškė jokių turtinių pretenzijų ir leido tvarkytis su veršidėmis be jokio atlygio, tačiau dalies pajininkų surasti nepavyko. Sutinka su pareiškimu, prašo nustatyti faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į veršidę, esančią (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. Č. nurodė, kad ji buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininke. Apie 1995 metus jai už pajus buvo perduota dalis veršidės, esančios (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu jos vyras J. Č., kuris taip pat buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkas, jau buvo miręs, todėl jai buvo paskirta didesnė pajų dalis. Apie 2007 metus jos sūnus K. Č. pradėjo tvarkyti minėtas veršides, uždengė stogą ir šiuo metu ten yra laikomi gyvuliai, pašarai. Su pareiškimu sutinka, paršo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. nurodė, kad šiuo metu dirba P. K. sūnaus M. K. ūkyje (duomenys neskelbtini) kaime, prižiūri gyvulius. Ūkyje dirba apie pusantrų metų, tačiau šiame kaime anksčiau gyveno. Jam yra žinoma, kad veršidėse, esančioje (duomenys neskelbtini), P. K. ir K. Č. gyvulius laiko daugiau nei dešimt metų. Prieš tai veršidžių būklė buvo labai prasta, pastatas buvo be stogo, langų, buvo likęs tik karkasas.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. G. nurodė, kad jos motinai priklauso fermos, esančios (duomenys neskelbtini). Netoli šių fermų yra kitos fermos, kurias apie dešimt metų tvarko P. K. ir K. Č.. Prieš P. K. ir K. Č. pradedant tvarkyti minėtą pastatą, jis buvo apgriuvęs.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Pareiškėjas K. Č. kartu su pareiškimu pateikė Zarasų rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos turto perdavimo pajininkams aktus, iš kurių matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 2 d. iki 1995 m. birželio 30 d. pastatą įvardijamą kaip „(duomenys neskelbtini) veršidė“ nusprendė atiduoti už pajų pajininkams, K. Č. ir kitiems pajininkams, pastato naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta (b. l. 12-16).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo dalis buvusių bendrovės pajininkų pastatą veršidė faktiškai išrinko dalimis – nuėmė stogo dangą, lentas, išardė plytas, nurinko medines ir metalines konstrukcijas, šiltinimo medžiagas, langus, liko tik pastato betoninės konstrukcijos. Kurį laiką pastatas buvo apleistas ir netvarkomas. Maždaug apie 2006 –2007 metus pareiškėjas K. Č. su suinteresuotu asmeniu P. K. pradėjo tvarkyti, remontuoti minėtas veršides.

Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos turto perdavimo pajininkams akto, matyti kad šiame sąraše įrašyti 30 asmenų (b. l. 15). Iš byloje pateiktų kelių pajininkų atsiliepimų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jie jokių pretenzijų dėl pareiškimo neturi. Pareiškėjas nurodo, kad dalis pajininkų yra mirę arba išvykę. Per visą valdymo laikotarpį visi pajininkai (valdytojai) turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į veršidę, bet nei vienas iš likusių pajininkų (valdytojų) nepasinaudojo ja, pareiškėjo teisės į pastatą neginčijo. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodyto daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, todėl kitų pajininkų patvirtinimai, kad neturi pretenzijų dėl turto perdavimo pareiškėjui, nėra būtini.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais pareiškėjo, suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, Viešajame registre nėra įregistruotos kitų asmenų vardu, o pareiškėjas į šį pastatą nėra įgijęs nuosavybės teisės kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Veršidėmis pareiškėjas naudojasi, valdo kaip savą turtą jau daugiau nei dešimt metų. Pareiškėjas elgėsi kaip daiktų savininkas – prižiūri pastatą, jį remontuoja, kreipėsi į institucijas dėl pastato įregistravimo. Pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą valdo veršidė daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra. Taigi, yra nustatytos visos būtinos sąlygos įgyjamąja senatimi pareiškėjui K. Č. įgyti pastatą – veršides.

Konstatavus sąlygas, numatytas CK 4.68–4.71 straipsniuose, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. asmuo, sąžiningai, nepertraukiamai ir teisėtai valdęs turtą, įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo įgyjamosios senaties termino, numatyto CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo dienos. Veršides, esančias (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė teisėtas šio turto įgijėjas, pareiškėjas K. Č., turintis teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į nekilnojamąjį turtą, todėl valdymo teisė, įsigaliojus Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normoms, transformavosi į nuosavybės teisę. Daroma išvada, kad šiuo metu pareiškėjas yra aukščiau nurodyto turto teisėtas savininkas, todėl pareiškimas pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos – 28,22 Eur – yra priteistinos iš pareiškėjo K. Č. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą.

Priteisti iš K. Č. 28,22 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.