Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai R. R., jos atstovams advokato padėjėjams R. B., M. C.,

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Klaipėdos PGV Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įgaliotai atstovei A. A., D. K., S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Klaipėdos PGV Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 00309-ANR_N-40-2022 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

PAGD Klaipėdos PGV, Gargždų PGT vyriausioji specialistė D. K. 2022 m. liepos 13 d. R. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00309-ANR_N-40-2022, už tai, kad 2022 m. kovo 8 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini), atliekant objekto, daugiabučio gyvenamojo namo planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą po atlikto 2021 m. kovo 4 d., priešgaisrinio techninio patikrinimo, kurio metu buvo surašytas „Nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) Neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams (toliau BGST) turėjo būti pašalintos iki 2022 m. kovo 4 d. R. R. būdama atsakinga už gaisrinę saugą, neužtikrino Bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų vykdymo, t. y.: pastato vidaus vandentiekis nėra techniškai tvarkingas, gaisriniai čiaupai yra be žarnų ir švirkštų, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalies nuostatą.

2022 m. liepos 15 d. PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Klaipėdos PGV Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarimu Nr. 00309-ANR_N-40-2022 už administracinio nusižengimo, numatyto toliau – ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. R. paskirta administracinė nuobauda – 390 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

R. R. administracinė nuobauda paskirta už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), <...>, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pažymėtina, jog ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie įstatymų, reglamentuojančių įgaliotų pareigūnų veiklą, reikalavimai buvo pažeisti arba nevykdomi.

Byloje nustatyta, kad namą, adresu (duomenys neskelbtini), administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, o pastarojo vardu veikia direktorė R. R.. Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau - PSĮ) 11 straipsnio 4 dalyje vienareikšmiškai numatyta, jog įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingi jų vadovai . Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto ir jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Priešgaisrinės būklės nesukontroliavimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės už netinkamos objekto priešgaisrinės būklės užtikrinimą. Nustatyta, kad pareiškėja, kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymo, o būtent 2022 m. kovo 8 d. planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu (adresu (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad iki 2022 m. kovo 4 d. nesutvarkytas pastato vidaus gaisrinis vandentiekis, pažeidžia Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių - 422 punktą ir 424 punktą.

Iš 2021 m. kovo 4 d. tarnybinio pranešimo dėl planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo ir nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo matyti, kad patikrinimo metu nustatyti 5 neatitikimai. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad LR veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą objekte bei nustatyti priešgaisrinį režimą jame, vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus, įstatymų nustatytais atvejais leisti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti ir patikrinti jų vadovaujamos įmonės, įstaigos, organizacijos gamybines, ūkines, kitas patalpas, statinius bei teritoriją, nedelsdami šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus, ir kt., to pačio straipsnio 4 dalyse numatyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose už objekto priešgaisrinę būklę asmeniškai atsakingi yra jų vadovai. Atlikdamas šią pareigą, vadovas privalo imtis būtinų objekto bei jame esančių arba galinčių būti žmonių apsaugos nuo gaisro priemonių. Taip pat Bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų 422 punktas numato, kad vandentiekio tinklas turi būti techniškai sutvarkytas. Vidaus gaisrinį vandentiekį būtina kartą per metus patikrinti: perplauti – nuleisti vandenį iš kiekvieno gaisrinio čiaupo, įsitikinti, ar jie nesurūdiję, sugedusius gaisrinius čiaupus suremontuoti ar pakeisti naujais, gaisrines žarnas perkantuoti, hidrauliškai išbandyti, patikrinti elektrifikuotų sklendžių ir gaisrinių siurblių veikimą. Patikros rezultatai turi būti surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą (11 priedas). Bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų 424 punktas numato, kad vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę (plokščiosios gaisrinės žarnos) ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, lengvai atidaromos, ant durelių – aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris. Prieigų prie gaisrinių čiaupų vietos turi būti laisvos ir neužkrautos. Pagal Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Teismas konstatuoja, kad tokia R. R., kaip vadovės, kuri neužtikrino priešgaisrinės būklės atitikties pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, veika atitiko administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalies, sudėtį. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad surašytas 2021 m. kovo 4 d. institucijos tarnybinio pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 23 d., kuris patvirtina, kad atliktas daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas, kuriame surašyti nustatyti neatitikimai, taip pat nustatyta kita patikrinimo data (2022 m. kovo 4 d.) ir nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimas turėjo būti pašalintas iki 2022 m. kovo 4 d. Institucija 2022 m. kovo 15 d. informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę R. R. dėl pakartotinio planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo, kuris numatytas 2022 m. kovo 31 d. 10.00 val.. 2022 m. kovo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. R. institucijos prašė pratęsti darbų atlikimo terminą pusei metų ir dar pusei metų nukelti 2022 m. kovo 31 d. planuojamą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) planinį patikrinimą, tačiau institucija numatyto planinio patikrinimo datos nepratęsė, nes prašymas pateiktas po nurodyto laiko (2022 m. kovo 24 d.). Iš institucijos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 8 d. buvo atliktas pakartotinis padidinto aukštingumo gyvenamasis namas dėl gaisrinės saugos techninių reikalavimų atitikimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato vidaus gaisrinio vandentiekio tinklas nėra techniškai sutvarkytas, vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai yra be žarnų ir švirkštų ir nustatyta, kad neatitiktys nepašalintos. Institucijos 2022 m. balandžio 4 d. tarnybiniu pranešimu buvo siūloma UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei R. R. už ankstesnio objekto patikrinimo metu surašyto nurodymo nevykdymą ir nustatytų pažeidimų nepašalinimą taikyti ANK 505 straipsnio 2 dalies numatytas poveikio priemones, taip pat nurodyta, kad nustatytos neatitiktys turi būti pašalintos ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 20 d. 2022 m. liepos 13 d. R. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2022 m. liepos 15 d. surašytas nutarimas ir R. R. paskirta 390 eurų bauda. Nustatyta, kad konkursą „Gyvenamojo namo priešgaisrinio vandentiekio atstatymo rangovo parinkimui“ paskelbė beveik baigiantis pažeidimų pašalinimo nurodymo termino pabaigai. Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. vasario 10 d. namo administratorius organizavo trečią konkursą, kuris įvyko, ir 2022 m. kovo 7 d. su rangovu UAB „Velma“ sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Rangos sutartis pašalinti neatitikimus bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimas pasirašyta po nustatyto termino (2022 m. kovo 4 d.) (b. l. 18).

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad R. R. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Teismui nekyla abejonių, kad R. R. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė iki 2022 m. kovo 4 d. nepateikė prašymo dėl pažeidimų pašalinimo termino pratęsimo. Jį pateikė tik 2022 m. kovo 24 d., t. y. nelikus 10 darbo dienų iki numatyto patikrinimo. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 22 d. įsakymą dėl objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaravimo tvarkos aprašo patvirtinimo 68 punktą. Taip pat 2022 m. kovo 8 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini), atliekant pakartotinė objekto, daugiabučio gyvenamojo namo planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą po atlikto 2021 m. kovo 4 d., priešgaisrinio techninio patikrinimo, kurio metu buvo surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. (duomenys neskelbtini). Neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams turėjo būti pašalintos iki 2022 m. kovo 4 d., tačiau R. R. būdama atsakinga už gaisrinę saugą neužtikrino Bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų vykdymo (priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3, 4 dalis), t. y.: nepašalino iki 2022 m. balandžio 8 d. nustatytų priešgaisrinio techninio reikalavimo neatitikčių, kaip pastato vidaus vandentiekis nebuvo techniškai tvarkingas, taip pažeisdama Bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų 422 punktą. Taip pat nepašalintas neatitikimas – gaisriniai čiaupai buvo be žarnų ir švirkštų, taip pažeisdama Bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų 424 punktą. Atsižvelgiant į visą tai, konstatuotina, kad R. R. veikoje yra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties ir institucija turėjo faktinį pagrindą kaltą asmenį patraukti administracinės atsakomybėn.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį jog R. R. aktyviai dalyvavo neatitikimų pašalinimo darbuose, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti padarytą nusižengimą, tai vertinama kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atžvilgiu sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi.

Vertinant R. R. paskirtos nuobaudos pagrįstumą ir ANK 34 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu R. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, paskirta 390 Eur bauda. Teismas taip pat įvertina tai, kad nors R. R. ir yra atsakinga už daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) priešgaisrinius saugos reikalavimus, tačiau ji turėjo pareigą pranešti apie planuojamus priešgaisrinės sistemos įrengimo darbus surengiant minėto daugiabučio namo gyventojų surinkimą (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad namo gyventojai balsavo vangiai, rengti 2021 m. gegužės 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. susirinkimai neįvykdavo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Teismas taip pat įvertina R. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, jog vandens siurblių gavimas bei rangovų paieška tapo apsunkintu dėl šalyje paskelbto visuotinio karantino, tai patvirtina byloje pateikti rangos konkurso apklausos protokolai, laikraščio skelbimai, elektroniniai laiškai, rangos sutartis. Teismas atkreipia dėmesį jog priešgaisrinės sistemos darbai atlikti, sistema patikrinta 2022 m. liepos 12 d. dalyvaujant R. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Patikrinimo akte nurodyta, kad priešgaisrinė sistema yra veikianti ir atitinka keliamus reikalavimus. Visuma šių aplinkybių šiuo konkrečiu atveju vertinamos pažeidėjos naudai, t. y. kaip jos atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios jos atsakomybės už šį nusižengimą.

Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, R. R. asmenybę, teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nuobaudos tikslai bus pasiekti R. R., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – 50 eurų baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje R. R. nedarytų naujų nusižengimų.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Klaipėdos PGV Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarimas 2022 m. liepos 15 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 00309-ANR_N-40-2022, keistinas, R. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – 50 eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti PAGD Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Klaipėdos PGV Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 00309-ANR_N-40-2022, administracinio nusižengimo byloje ir R. R., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtą 390 eurų baudą sumažinti iki 50 eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.