Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-732-864/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2S-732-864/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08748-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-732-864/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08748-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 12.9; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų P. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. kovo 24 d. buvo gautas ieškovo V. P. (toliau ir ieškovas) ieškinys su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų P. A. ir R. A. (toliau ir atsakovai) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 13 635 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas 13 635 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 25 d. priėmė nutartį, kuria tenkino ieškovo V. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimo dalį. Pažymėjo, kad ieškovas nurodo, kad argumentai, pagrindžiantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tai, kad ieškiniu reiškiamų reikalavimų suma, tenkanti fiziniams asmenims (atsakovams), laikytina didele. Taip pat, kaip tai nurodo ieškovas, atsakovo nesąžiningumas gali būti preziumuojamas, kadangi ieškinyje minėti vekseliai buvo pasirašyti garantuoti, kad skola įmonei UAB „Coreal“ bus grąžinta jos vadovui P. A., o ne pačiai įmonei. Ieškovas papildo, kad P. A. būdamas BUAB „Voverės namai“ direktoriumi ir akcininku, be jokio teisinio pagrindo iš įmonei priklausančios sąskaitos išgrynino didelę sumą grynųjų pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsižvelgiant į tai, teismas, sutikdamas su prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktais argumentais, sprendė, jog pritaikius laikinąją apsaugos priemonę bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, todėl yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovai P. A. ir R. A. (toliau ir apeliantai) pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstą.

7. Apeliantų teigimu, visas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašo pripažinti vekselius negaliojančiais dėl esminio suklydimo, yra paremtas tik tuo, kad apeliantas ir UAB „CoReal“ neva tai yra skolingi BUAB „Voverės namai“. Daugiau jokių objektyvių įrodymų ar svarių argumentų, kodėl vekseliai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, ieškinyje nurodyta nėra.

8. Nurodo, kad civilinėse bylose Nr. e2-610-656/2020 bei Nr. e2-107-603/2020 nėra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai, todėl nei ieškovas, nei teismas neturi teisės byloje remtis civilinėse bylose Nr. e2-610-656/2020 bei Nr. e2-107603/2020 nagrinėjamomis aplinkybėmis, t. y. nei ieškovas nei teismas negali daryti išvados, kad neva apeliantas ar UAB „CoReal“ yra skolingi BUAB „Voverės namai“ ar, kad apeliatai elgiasi nesąžiningai.

9. Nurodo, kad teismas, rėmėsi ta aplinkybe, kad P. A. būdamas BUAB „Voverės namai“ direktoriumi, be jokio teisinio pagrindo iš BUAB „Voverės namai“ banko sąskaitos išgrynino grynųjų pinigų, nors akivaizdu, kad civilinė byla Nr. e2-610-656/2020, kurioje būtent ir bus nagrinėjamas šis klausimas, nėra išnagrinėta ir aplinkybė, kad neva apeliantas išgrynino iš BUAB „Voverės namai“ banko sąskaitos grynųjų pinigų ar ta, aplinkybė, kad tai buvo padaryta nesant tam teisinio pagrindo, nėra nustatyta.

10. Pareiškėjų teigimu, ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad ieškovas vekselius pareiškėjų naudai išdavė dėl esminio suklydimo. Priešingai nei teigiama ieškinyje, dar prieš sudarant BUAB „Voverės namai“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei išduodant pareiškėjų naudai vekselius, ieškovas pats iki 2018 m. lapkričio 22 d. buvo BUAB „Voverės namai“ direktoriumi, taigi akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma bendrovės, kurios akcijas ieškovas įsigijo, finansinė padėtis, turimi įsipareigojimai ir kiti finansiniai duomenys.

11. Pažymi, kad ieškinio suma pareiškėjams nėra didelė, ieškiniu iš atsakovo P. A. prašoma priteisti suma sudaro – 10 635 Eur, tuo tarpu iš atsakovės R. A. prašoma priteisti suma sudaro vos – 3 000 Eur. Nepaisant to, kad apeliantai yra fiziniai asmenys, vis tik, tokio dydžio sumos nėra laikytinos itin didelėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantų finansinė padėtis yra laikytina gera, abu jie dirba bei kas mėnesį gauna pastovias pajamas, turi kilnojamojo turto – 4 transporto priemones, turi ir nekilnojamojo turto: butą, žemės sklypą su statiniais bei žemės sklypą.

12. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino apeliantės R. A. nesąžiningumo, o abu atsakovus nepagrįstai sutapatino, t. y. laikė, kad P. A. tariamas nesąžiningumas gali būti prilyginimas abiejų atsakovų nesąžiningumui ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis) .

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiškumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. Būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2- 252-330/2017)

17. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros.

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškinys pareikštas dviems atsakovams - P. A. ir R. A. dėl - 13635,00 Eur sumos. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Nėra pagrindo teigti, kad ieškinio suma atsakovams nėra didelė, ir dėl to negali kilti grėsmė sprendimo įvykdymui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Sutiktina, kad ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti, nes vien didelė reikalavimo suma savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

19. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1069- 407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 134- 516/2018, 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1234-178/2018 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti atsikirtimai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus ir įvertinus ieškovo ieškinyje išdėstytus motyvus bei pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad jie yra pakankami ieškinio reikalavimų tikėtinumui pagrįsti.

23. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

apeliantų P. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13868-807/2020 atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė