Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei G. K., atsakovo R. K. atstovei advokatei R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams K. K. ir R. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės pateikti įrodymai (VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2023-08-02 išrašas; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-09-12 sprendimas Nr. 1-805; Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N12/1345, sudaryta 2012-09-20; buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. N-5.22-1345, sudarytas 2012-09-28; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-02-06 sprendimas Nr. 1-1936; Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G19/1554, sudaryta 2019-03-12; Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 5.22-1554, sudarytas 2019-03-12) patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-09-12 sprendimo Nr. 1-805 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko“ pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės K. K. 2012-09-20 buvo sudaryta buto (duomenys neskelbtini), kaip Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39 – N12/1345. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-02-06 sprendimu Nr. 1-1936 „Dėl Tarybos 2018-12-20 sprendimo Nr. I-1853 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų tvirtinimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ ir nuomos sutarčių, sudarytų su K. K. ir G. B., pakeitimo“ socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išbrauktas iš Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo ir butas įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą. Minėtu sprendimu buvo nutarta pakeisti 2012-09-20 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N12/1345, sudarytą su K. K., į neterminuotą Vilniaus miesto savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį K. K. dviejų asmenų šeimai (ji ir sūnus R. K.) apgyvendinti. Nurodytu pagrindu atsakovė K. K. 2019-03-12 sudarė su ieškove Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G19/1554.

Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties, sudarytos 2019-03-12 su atsakove K. K., 5.2 papunktyje numatyta, kad nuomininkas už Savivaldybės būsto nuomą Sutartyje nustatyta tvarka turi mokėti Nuomotojui (ieškovei) Sutarties 10 punkte nustatyto dydžio Savivaldybės būsto nuomos mokestį. Sutarties 10 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis už Savivaldybės būstą apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinta galiojančia tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001-04-25 nutarimu Nr. 472 yra pavirtinusi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką, kurioje nurodyti nuomos mokesčio apskaičiavimo būdai taikant formules. Pagal Sutarties 7 punktą, nuomininko šeimos nariai (įskaitant ir buvusius šeimos narius) turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 patvirtintas „Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas“, kurio 19 punkte yra nurodyta , kad savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžius, vadovaudamasis Metodika ir šiuo Aprašu, apskaičiuoja Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius. Aprašo 20 punkte nurodyta, kad nuomos mokestį Savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomininkai (toliau – nuomininkai) ir jų šeimos nariai turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito po išgyventojo mėnesio paskutinės dienos.

Iš ieškovės pateiktos Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos matyti, kad ieškovė kiekvieną mėnesį atsakovams išrašo sąskaitas, kuriose nurodomas mokėtino nuomos mokesčio dydis. Minėta ataskaita patvirtina, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomininkė K. K. ir jos šeimos nariu sutartyje nurodytas asmuo R. K. nuo 2007-09-28 pažeidžia savo pareigą mokėti nuomos mokestį. Ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo lentelė, Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos duomenys, pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą patvirtina, kad nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 atsakovai nėra sumokėję nuomos mokesčio, todėl jų skola ieškovei sudaro 4501,83 Eur.

Atsakovės K. K. pozicija dėl pareikštų reikalavimų teismui nėra žinoma, nes nėra pateiktas šios atsakovės atsiliepimas, ji teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovo R. K. argumentai, išdėstyti atsiliepimuose, leidžia suprasti, kad atsakovė K. K. su jai pareikštu reikalavimu sutinka, tačiau prašo skolą išdėstyti 18 mėnesių terminui. Nors atsakovas R. K. nurodė, kad atsakovė K. K. turi sveikatos problemų, gauna tik socialines išmokas, šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai teismui nėra pateikti.

Atsakovas R. K. jo atžvilgiu pareikštą ieškinį prašo atmesti, teigdamas, kad jis nuo 2020 metų pradžios bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Šiuos atsakovo argumentus paneigia gyventojų registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2023-08-01, iš kurio matyti, kad atsakovo R. K. gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini), nėra pakeista nuo 2000-03-17. Kadangi atsakovas R. K. tebedeklaruoja gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrindas sutikti su ieškove ir daryti išvadą, kad atsakovas R. K. nėra atsisakęs galimybės gyventi atsakovei K. K. išnuomotame būste, kaip K. K. šeimos narys. Kadangi atsakovo R. K. argumentus paneigia duomenys apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą, R. K. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. 1.41-G19/1554 4 punkte nurodytas K. K. šeimos nariu ir jam leista gyventi K. K. išnuomotame bute, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, nėra pagrindo išvadai, kad reikalavimas dėl įsiskolinimo už nuomą priteisimo atsakovui R. K. pareikštas nepagrįstai.

CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį, gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovai būtų įvykdę prievolę atsiskaityti su ieškove, nėra, todėl ieškovės reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 4501,83 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2022-01-01 iki 2023-05-31 yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties Nr. 1.41-G19/1554, sudarytos 2019-03-12, 15 punktas numato, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs sutartyje numatyto dydžio nuomos mokesčio, privalo mokėti nuomotojui delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisti 75,31 Eur delspinigius už 6 mėnesius yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir CK 6.210 straipsnį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovų solidariais ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteisiamą 4577,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kadangi atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų įvertinti atsakovų turtinę padėtį, neišdėstė aplinkybių, kurios leistų įvertinti, kokiu protingu laikotarpiu teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas ir kokias įmokas atsakovai kiekvieną mėnesį ieškovei galėtų mokėti, prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis (t. y. po 51,50 Eur) valstybės naudai priteistinas 103 Eur dydžio žyminis mokestis.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 34,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 Eur), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis (t. y. po 17 Eur) valstybei priteistina 34 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, solidariai iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4501,83 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 75,31 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4577,14 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis valstybei iš atsakovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno po 68,50 Eur. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.