Kauno apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė Procesinio sprendimo kategorija:42.11.1; 50.8; 121.21

(S)

2010 m. vasario 8 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovams G. Š., A. K. ir R. P., ieškovų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų G. Š., A. K., R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-0323-358/2008 pagal ieškovų G. Š., A. K., R. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Karneta“, tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė dėl nuomos sutarties nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakartotinai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovai prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o atsakovo atstovė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1995 m. kovo 29 d. tarp Kauno raj. valdybos ir atsakovo UAB „Karneta“ buvo sudaryta 1,5175 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis (toliau - sutartis, b. l. 9–11). Žemės sklypas išnuomotas iki 2094-03-29. Ieškovai įgijo nuosavybės teisę į pirmiau nurodytą žemės sklypą 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 27-38). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CK 6.559 straipsnį sudaryta nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui. Pagal sutarties 8.1 punktą žemės sklypas turėjo būti naudojamas medžio apdirbimo cechui eksploatuoti. 2007 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0137/07110 antstolis Valdas Zubinas konstatavo, kad visas šis sklypas nėra užstatytas jokiais pastatais, nevykdomi jokie statybos ar žemės darbai. Žemės sklype nėra pastatytų jokių pastatų ar statinių, ir nėra vykdomi jokie rekonstravimo darbai. Visas žemės sklypas yra užžėlęs žole (I t., b.l. 25-26).

Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė žemės nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovai kaip teisinį reikalavimo nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą pagrindą nurodė CK 6.564 str.1 dalies 1 ir 2 punktus, kad atsakovas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir, kad ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio, t.y. rėmėsi esminio sutarties pažeidimo kriterijais.

Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas nėra naudojamas pagal sutarties 8.1 p. nurodytą paskirtį – medžio apdirbimo cecho eksploatacijai, daugiau negu 12 metų, skaičiuojant iki ieškinio pareiškimo teisme (2007-10-17). Šis faktas nustatytinas pagal byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei jau paminėtą antstolio Valdo Zubino 2007 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0137/07110. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 4.169 str. 1 d. 5 p., reglamentuojantis ilgalaikės nuomos pabaigą, nenaudojant nuomos objekto dešimt metų, ginčo teisiniams santykiams, kurie nustatyti šalių 1995-03-29 sutartimi, netaikytinas ir ieškinys šiuo pagrindu pagrįstai atmestas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str. reglamentuoja, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su <...> ilgalaike nuoma, kaip savarankiška daiktine teise (superficies), įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas.

Teisėjų kolegija pasisako dėl įrodymų, kurių pateikimo būtinybė šalims iškilo po kasacinės instancijos teismo nutarties (CPK 4 str., 314 str.). Nustačius faktą, kad žemės sklypą atsakovai nenaudoja pagal sutartį daugiau kaip 12 metų, vertintini įrodymai tuo aspektu, ar tokie atsakovo veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį - ar sutarties neįvykdymas davė pagrindą ieškovams nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Ieškovų ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje yra pastaba, kad atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, jog G. M. ruošiasi parduoti žemės sklypą. Atsakovui ieškovai 2007-06-07 išsiuntė pasiūlymą nutraukti nuomos sutartį, rašte pažymėję, kad žemė nenaudojama pagal sutartį ir pagal egzistuojančią faktinę situaciją negalės būti naudojama ( I t., b.l. 148). Atsakovas nevykdė vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principo, kuris yra sąžiningumo principo išraiška (CK 1.5, 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnio 1, 3 punktai, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Bendradarbiauti – tai reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. B., byla Nr. 3K-3-18/2008). Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias nuomos sutarties pagrindu. Pagal šį principą šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tik apeliacinės instancijos teismui pasiūlius, atsakovas pateikė UAB „Karneta“ investicijų planą 2008 m., nors raštu buvo nurodęs, kad verslo planas tik ruošiamas (II t., b.l. 84). Po to, atsakovo atstovė paaiškino, kad pateiktas planas yra atkurta anksčiau parengto, bet dingusio plano kopija, nors apie jį pirmosios instancijos teisme atsakovas neminėjo. Esant tokiems prieštaringiems faktams, teisėjų kolegija negali padaryti išvados apie tokio UAB „Karneta“ investicijų plano 2008 m. iki bylos iškėlimo teisme buvimą, nes byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina šio plano nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002, 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3-416/2007; kt.). Be to, šiame plane nurodyta, kad statybos prasidės 2007 m. birželio mėn. ir galutinai bus baigtos 2008 m. gruodžio mėn. Tačiau atsakovas, be šio plano, jokių kitų įrodymų apie pasirengimą statybai nepateikė. Vien detaliojo žemės sklypo plano rengimas ir viešasis svarstymas būtų sudaręs ieškovams galimybę sužinoti apie atsakovo verslo planus bei vertinti, ar sutartis bus įvykdyta ateityje. Ieškovai iškėlė bylą teisme tik 2007-10-17, todėl nepagrįstas atsakovo atsikirtimas, kad statybos nepradėtos dėl iškeltos šios civilinės bylos, kai pagal jo planą turėjo būti pradėtos 2007-06. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sutarties nevykdymas ir nebendradarbiavimas su ieškovais buvo pagrindu jiems nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Be to, ieškovai įrodė, kad ginčo žemės sklype negalima medžio apdirbimo cecho eksploatacija. Tai patvirtina LR teismo eksperto, konsultanto G. T. 2009-08-27 ekspertinio nagrinėjimo išvada, kad vertinant atsakovo nuomojamo žemės sklypo dydį (1,5175 ha) ir jo konfigūraciją, vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse nustatytų SAZ dydžius, Kauno rajono ir Kauno miesto bendrojo plano sprendinius bei Sąlygų 69 dalies nuostatas sklypą naudoti medžio apdirbimo cechui statyti nėra galimybių (II t., b.l. 32). Tokia išvada paremta Kauno raj. bendruoju planu 2007-2017 metams, kuriame teritorijos greta ginčo sklypo yra numatytos prioritetinės teritorijos gyvenamųjų namų plėtrai. Su sklypu besiribojančiose teritorijose jau yra gyvenamųjų pastatų.

Nustačius faktus, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal sutartį daugiau kaip 12 metų ir ieškovai turėjo pagrindo nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, vertintini įrodymai dėl neigiamo pobūdžio pasekmių – žalos buvimo fakto ieškovų atžvilgiu, taip pat ar sutartį nutraukus, atsakovas patirtų labai didelių nuostolių (CK 6.217 str. 2 d. 1 p., 5 p.). Ieškovų ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.1 p. patvirtina, kad jam įsigyti ieškovai gavo 900 000 Lt kreditą iš Akademinės kredito unijos. Pastarosios 2009-09-04 pažyma patvirtino, kad ieškovai moka palūkanas pagal sutartis (II t., b.l. 16-21, 24-26). Taip pat ieškovai pateikė veiklos vystymo įsigytame žemės sklype planą (II t., b.l. 57-67), pastabas dėl faktiško jo įgyvendinimo (II t., b.l. 22-23). Pagal verslo planą ieškovai siekė iki 2008-05 įsteigti savininkų įmonę (UAB) bei vystyti veiklą, tuomet projektas jiems atsipirktų iki 2014 m. Vystyti veiklos ir gauti pelno ieškovai negali, tik moka padidėjusias palūkanas už jiems suteiktą kreditą ginčo žemės sklypui įsigyti. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindu spręsti apie jo labai didelius nuostolius, galimus patirti dėl sutarties nutraukimo, todėl jų buvimo faktą konstatuoti nėra pagrindo. Priešingai ieškovams, kurie būdami ginčo žemės sklypo savininkai, patiria neigiamas pasekmes dėl negalėjimo disponuoti savo nuosavybe nuo pat jos įgijimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laiko tarpas - 12 metų, praėjęs nuo sutarties sudarymo iki ieškinio, atsakovui buvo pakankamas įgyvendinti savo teises, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Nors šioje byloje ir netaikomos CK 4.169 str. 1 d. 5 p. dėl ilgalaikės nuomos pabaigos, tačiau šioje normoje nurodytas terminas, kuris konstatuoja ilgalaikės nuomos pabaigą, gali būti vertinamuoju kriterijumi atsakovo veiksmų dėl sutarties pažeidimo. Šiuo aspektu konstatuotina, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl aplinkybių, sutrukdžiusių pradėjo naudoti žemės sklypo pagal sutartį (CK 6.217 str. 2 d. 3 p., CPK 178 str.). Atsakovas šioje byloje galėjo įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis, kad buvo svarbių priežasčių, dėl kurių pažeidė sutartį, tačiau to neįrodinėjo (CPK 178 str.).

Ieškovai, kaip sutarties nutraukimo pagrindu taip pat rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas ilgiau kaip tris mėnesius nesumoka nuomos mokesčio (CK 6.564 str. 1 d. 2 p.). Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl aplinkybių, susijusių su nuomos mokesčio nesumokėjimo įvertinimu (CPK 185 str., 329 str. 1 d.). Kauno raj. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius 2008-01-23 raštu pranešė, kad atsakovai nėra sumokėję žemės nuomos mokesčio. Šį mokestį atsakovai pagal nuomos sutarties 8.6 punktą ir Kauno raj. savivaldybės Tarybos 2003-09-18 sprendimą Nr. 44 privalėjo sumokėti kartą metuose iki lapkričio 15 d. Ieškovai nuosavybę įgijo 2007-04-26. Į teismą kreipėsi 2007-10-17, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nemoka. Tuomet darytina išvada, kad CK 6.564 str. 1 d. 2 p. numatyto žemės nuomos nutraukimo pagrindo ieškovai neįrodė (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovui apie nuomos sutarties nutraukimą buvo pranešta. Ieškovai apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą pranešė atsakovui 2007 m. birželio 7 d. įspėjimu, išsiųstu registruotu laišku (I t., b.l. 148-149, CK 6.564 str. 2 d.). Atsakovų atstovė pirmosios instancijos teisme pranešimo iš esmės neginčijo bei nurodė, kad atsakovas suprato, jog ieškovai nori nutraukti nuomos sutartį (I t., b.l. 129, 219). Apie pranešimą buvo nurodyta ieškinyje, tačiau nenurodyti įrodymai, tai patvirtinantys bei nepridėti kaip ieškinio priedai (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p., 2 d.). Šis ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas pirmosios instancijos teismo, priimant ieškinį. Jis buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, priėmus ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą patvirtinantį įrodymą (CPK 329 str. 1 d., 314 str.), kadangi sutarties nutraukimo prieš terminą tinkamas išsprendimas yra saistomas aplinkybės dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą prieš terminą įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas apie pranešimo nebuvimą netinkamai įvertino aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos teisminio proceso metu, todėl nepagrįstai nustatė, kad CK 6.564 str. 2 d. nurodytos pareigos pranešti apie žemės nuomos sutarties nutraukimą ieškovai neįvykdė (CPK 185 str., 329 str. 1 d.).

Siekiant užtikrinti sutartinių teisinių santykių stabilumą, sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies iniciatyvą nutraukti sutartį. Tačiau atsižvelgiant į pirmiau nurodytas šalių sutarties individualias ypatybes, šalių veiksmus vykdant sutartį, vertinant juos vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principo, kuris yra sąžiningumo principo išraiška, – požiūriu (CK 1.5, 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnio 1, 3 punktai, 6.200 straipsnio 1, 2, 4 dalys) bei pagal įrodymus, leidžiančius spręsti dėl abiejų šalių neigiamų pasekmių masto dėl sutarties nutraukimo, darytina išvada, jog ieškovai įrodė, kad atsakovas nenaudojo 1,5175 ha žemės sklypo Kauno r. sav. Domeikavos k. pagal 1995 m. kovo 29 d. sutartį, sudarytą tarp Kauno raj. valdybos ir atsakovo UAB „Karneta“ medžio apdirbimo cecho eksploatacijai ir tokie jo veiksmai iš esmės pažeidė sutartį, todėl ji nutrauktina (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinį patenkinant (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovams G. Š. ir R. P. priteistinas žyminis mokestis bei valstybei - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 1995 m. kovo 29 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 52/95-0047, sudarytą tarp Kauno rajono valdybos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karneta“ (įmonės kodas 159649125), kuria atsakovei buvo išnuomotas 1,5175 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo UAB „Karneta“ (įmonės kodas 159649125, buveinė: Dobilo g. 9, Ringaudų k., Kauno raj.) ieškovams G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) 112 (vieną šimtą dvylika) litų ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini)123 (vieną šimtą dvidešimt tris) litus žyminio mokesčio bei valstybei 290,35 Lt (du šimtus devyniasdešimt litų 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.