Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ reikalavimas dėl skolos priteisimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Nikosparta“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Nuo sutarties pasirašymo atsakovė pervedė ieškovei 5 337,89 Eur, nesumokėta turto kainos dalis yra 237 942,93 Eur. Sutartimi parduodamo nekilnojamojo turto kainos sumokėjimas buvo siejamas su ieškovės įsipareigojimų kredito unijai „Vilniaus kreditas“ vykdymu (Sutarties 3.2, 6.2.5 punktai). Atsakovė savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų kredito unijai „Vilniaus kreditas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis (toliau – CPK)). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų priėmimo

12. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Apeliantė UAB „Istpro“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2014 m. sausio 27 d. Kasos pajamų orderio Nr. 218 kvitą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi sąlygų taikyti CPK 314 straipsnio išimtį, apeliantės su atskiruoju skundu teikiamo įrodymo nepriima.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, abi sutarties šalys turi teisių ir pareigų. Viena iš pagrindinių nekilnojamojo turto pardavėjo pareigų yra perduoti kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis (toliau – CK)). Pirkėjo pareiga sumokėti pardavėjui už perkamą daiktą nustatytą kainą yra piniginė prievolė. Tuo atveju, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymuose ar sutartyje nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis), t. y. prašyti apginti jo teises CK 1.138 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytais būdais. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tuo atveju, kai pirkėjas neįvykdo sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėjas turi teisę pasirinkti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų: reikalauti sumokėti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu kainos nesumokėjimas daro sutarties pažeidimą esminį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2009).

16. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos UAB „Istpro“ finansinio reikalavimo dydžio, kuris grindžiamas 2014 m. vasario 12 d. tarp UAB „Istpro“ ir BUAB „Finiens“ sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkto aiškinimu ir vykdymu, tinkamai atsiskaitant už parduotą turtą. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Istpro“ pardavė BUAB „Finiens“ nekilnojamąjį turtą: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuomos teises ir pareigas į 971/1942 dalį 0,1942 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Šalys susitarė, kad turtas parduodamas už 840 000 Lt (243 280 Eur) sumą; dalis turto pardavimo kainos – 28 962 Eur (100 000 Lt) turėjo būti sumokėta sutarties pasirašymo dieną, o likusi kainos dalis – 214 318,81 Eur (740 000 Lt) turėjo būti sumokėta iki 2023 m. gegužės 5 d. pagal nurodytą mokėjimų grafiką pervedant į kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, nurodant, kad šios lėšos pervedamos į UAB „Istpro“ einamąją sąskaitą kredito unijoje. Gautos lėšos naudojamos UAB „Istpro“ įsipareigojimų pagal Sutartį dengimui. Sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad UAB „Istpro“ yra įsipareigojusi grąžinti kreditą lygiomis dalimis kiekvieno mėnesio 5 d. po 3 500 Lt ir mokėti palūkanas, 2023 m. gegužės 5 d. grąžinti 63 500 Lt. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. gegužės 5 d.

17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. iškėlė bankroto bylą BUAB „Finiens“, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Reniva“ (toliau – UAB). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d. Kadangi nagrinėjant civilinę bylą, atsakovei BUAB „Finiens“ iškelta bankroto byla, UAB „Istpro“ reikalavimas teisingai kvalifikuotas kaip kreditorinis reikalavimas bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas).

Dėl UAB „Istpro“ 28 962 Eur reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje pagrįstumo

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde visų pirma nurodė argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos 2014 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkto nuostatą dėl 28 962 Eur (100 000 Lt) sumokėjimo. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodyta daiktų kaina 840 000 Lt. Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad „100 000 Lt Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Pardavėjui grynaisiais pinigais arba pavedimu į Pardavėjo nurodytą sąskaitą šios sutarties pasirašymo dieną. Pardavėjo atstovas pareiškia, kad Pardavėjas dėl šios gautos pinigų sumos jokių pretenzijų Pirkėjui neturi.“ Apeliantės teigimu, šios pastraipos formuluotės prieštarauja viena kitai. Pirmame sakinyje nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti pinigus pardavėjui sutarties pasirašymo dieną, t. y. sutarties pasirašymo metu pinigai dar nebuvo sumokėti. Kitame sakinyje jau nurodoma, kad pardavėjas dėl gautos pinigų sumos, pretenzijų neturi. Kadangi nurodytos 3.2 punkto formuluotės prieštarauja viena kitai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirkėjas sutarties pasirašymo dieną sumokėjo pardavėjai 100 000 Lt. Tokiu atveju, faktas dėl šios pinigų dalies sumokėjimo turi būti įrodinėjamas kitais įrodymais, būtent pirkėjos ir pardavėjos buhalterinės apskaitos dokumentais. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad BUAB „Finiens“ 2014 m. vasario 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, sumokėjo UAB „Istpro“ 100 000 Lt (28 962 Eur).

19. Teisėjų kolegija šiam apeliantės argumentui nepritaria. Tarp UAB „Istpro“ ir BUAB „Finiens“ sudaryta 2014 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra patvirtinta notaro, notarinio registro Nr. JS-1504. CK 6.397 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutartyje turi būti nurodyta parduodamo daikto kaina. Kaip matyti iš Sutarties 3.2 punkto, pirkėjas 100 000 Lt (28 962 Eur) sumą įsipareigojo sumokėti grynaisiais arba pervesti į banko sąskaitą pardavėjui, šios sutarties pasirašymo dieną. Pardavėjos atstovas pareiškė, kad Pardavėja dėl šios gautos pinigų sumos jokių pretenzijų Pirkėjai neturi. Pardavėja UAB „Istpro“ pasirašydamas notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, jos 3.2 punkte aiškiai patvirtino, kad dėl gautos 100 000 Lt (28 962 Eur) pinigų sumos jokių pretenzijų Pirkėjui neturi, todėl darytina išvada, kad sutartį pasirašant ši kainos dalis Pardavėjos buvo gauta ir dėl jos jokių pretenzijų ji neturi (nereiškia). Pažymėtina, kad apeliantė neginčijo Sutarties 3.2 punkto bei nepateikė jokių duomenų apie tai, kad po sutarties sudarymo, būtų reiškusi pretenzijas pirkėjai BUAB „Finiens“ dėl netinkamo Sutarties įvykdymo, t. y. 100 000 Lt (28 962 Eur) nesumokėjimo sutarties sudarymo dieną.

20. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai aiškino Sutarties 3.2 punktą, ir tinkamai vertino, jog notarinės sutarties tekstas patvirtino susitariančių šalių neginčijamą faktą dėl atsiskaitymo su UAB „Istpro“ 100 000 Lt (28 962 Eur) sumai.

Dėl 6486,83 Eur finansinio reikalavimo

21. CK 1.137 straipsnio 1–3 dalys nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai; žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Nurodytos nuostatos reiškia, be kita ko, ir tai, kad asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, pasirenka jam priimtiną pažeistų teisių gynimo būdą ir jį įgyvendina laikydamasis aptartų kriterijų.

22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo Sutarties pasirašymo BUAB „Finiens“ (Pirkėja) atliko keturis mokėjimus į UAB „Istpro“ (Pardavėja) banko sąskaitą, kurių mokėjimo paskirtis nurodyta „Pagal sutartį“. Iš viso pardavėjos naudai pirkėja sumokėjo 6 486,83 Eur: 2014 m. vasario 17 d. – 477,87 Eur (1 650 Lt); 2014 m. liepos 29 d. – 28,96 Eur (100 Lt); 2015 m. vasario 19 d. – 3 830 Eur; 2015 m. gegužės 19 d. – 2150 Eur. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas šia suma (6486,83 Eur) sumažino BUAB „Finiens“ bankroto byloje tvirtinamą UAB „Istpro“ finansinio reikalavimo dydį. Apeliantė UAB „Istpro“ atskirajame skunde nurodė, kad ši teismo nutarties dalis yra nepagrįsta, nes mokėjimai pagal Sutartį turėjo būti atlikti į kredito unijos „Vilniaus kreditas“ sąskaitą, nurodant, kad lėšos pervedamos į UAB „Istpro“ einamąją sąskaitą. Nurodė, kad teismo nurodytas pinigines sumas BUAB „Finiens“ mokėjo ne pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o kitu pagrindu (grąžinant 2014 m. sausio 27 d. paskolintus pinigus), todėl teismas nepagrįstai 6486,83 Eur suma sumažino finansinio reikalavimo dydį.

24. Viena vertus, apeliantė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ne tik pripažino gavusi 6 486,83 Eur sumą iš BUAB „Finiens“, bet ir neįrodinėjo, kad ši suma yra gauta ne atsiskaitant pagal Sutartį, o kitu pagrindu. Pagal bendrąsias CPK 178 straipsnio taisykles UAB „Istpro“, prašydama patvirtinti finansinį reikalavimą ir 6486,83 Eur dydžiu, turėjo pareigą nurodyti faktines aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius rašytinius duomenis, kad šie pinigai jai buvo sumokėti ne pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o kitu pagrindu. Apeliantė, kvestionuodama finansinio reikalavimo šioje dalyje pagrįstumą, privalėjo nurodyti faktines aplinkybes ir pateikti įrodymus, paneigiančius šių pinigų pervedimą atsiskaitant pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jokių faktinių aplinkybių apie kitą skolos grąžinimo pagrindą nenurodė ir duomenų, kad buvo atsiskaityta pagal kitą prievolę, teismui nepateikė.

25. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, jog apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas. Aplinkybės jog BUAB „Finiens“ pervesta 6 486,83 Eur suma nebuvo atsiskaitymas pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o gauta kitu pagrindu – paskolos grąžinimui, UAB „Istpro“ nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodė ir ja nesirėmė, todėl tokios aplinkybės nurodymas tik apeliacinės instancijos teisme, laikytinas draudžiamu pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, šių apeliantės atskirajame skunde nurodytų naujų aplinkybių, spręsdamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nevertina.

26. Apeliantei nepaneigus, kad nurodyti pinigai buvo pervesti atsiskaitant už nupirktą turtą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o kredito unijai „Vilniaus kreditas“ 2019 m. balandžio 1 d. rašte Nr. GV19-4-1-3, atsakant į BUAB „Finiens“ bankroto administratorės UAB „Reniva“ paklausimą, patvirtinus, kad BUAB „Finiens“ už UAB „Istpro“ BKU „Vilniaus kreditas“ yra sumokėjusi viso 5337,90 Eur sumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino kreditorės UAB „Istpro“ finansinio reikalavimo dydį 6 486,83 Eur suma BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

Dėl 118 743,10 Eur finansinio reikalavimo dalies

27. Pardavėjo teisių gynimo priemonės tais atvejais, kai pirkėjas neįvykdo pareigos sumokėti kainą, reglamentuojamos CK 6.345 straipsnio 1 dalyje: jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkėjui, o jis kainos nesumokėjo, pardavėjas turi teisę atsisakyti sutarties raštu apie tai pranešdamas pirkėjui ir išreikalauti daiktus iš pirkėjo; jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis; išreikalavimo teisę pardavėjas turi iki tol, kol daiktai dar nėra atlygintinai perleisti trečiajam asmeniui. Kai pirkėjas tampa nemokus, pardavėjas negali išreikalauti daiktų, už kuriuos nesumokėta, jeigu per protingą terminą pirkėjo administratorius pasiūlo sumokėti kainą ar pateikia šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. CK 6.345 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visais kitais šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nenurodytais atvejais atsiranda CK 6.314 straipsnyje numatytos teisinės pasekmės: kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.

28. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad parduodamų daiktų kaina yra 840 000 Lt (243 280,82 Eur). Ši kaina yra sumokama dalimis, jos sumokėjimo tvarką šalys numatė sutarties 3.2 punkte, kuriame numatyta, kad „ <...> – likusius 740 000 Lt (214 318,81 Eur) Pirkėja įsipareigoja iki 2023 m. gegužės 5 d. pagal nurodytą mokėjimų grafiką pervesti į Kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nurodant, kad šios lėšos pervedamos į UAB „Istpro“ einamąją sąskaitą Kredito unijoje. Gautos lėšos naudojamos UAB „Istpro“ įsipareigojimų pagal Sutartį dengimui.“ Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama BUAB „Finiens“ bankroto byla Nr. B2-334-258/2019, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi į kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, įtraukė bankrutuojančią kredito uniją „Vilniaus kreditas“ su 118 743,10 Eur finansinio reikalavimo suma (nutartis neįsiteisėjus). Kaip nustatyta byloje, 2014 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Istpro“ pardavė, o BUAB „Finiens“ nupirko įkeistą turtą – turtas buvo įkeistas už UAB „Istpro“ prievoles pagal 2013 m. balandžio 23 d. paskolos sutartį Nr. P00131 su kredito unija „Vilniaus kreditas“. Kredito unija „Vilniaus kreditas“ su UAB „Finiens“ 2014 m. sausio 10 d. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. L-P00131, pagal kurią BUAB „Finiens“ laidavo kreditoriui kredito unijai „Vilniaus kreditas“ už kredito gavėjos UAB „Istpro“ tinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal paskolos sutartį. Todėl sutartimi parduoto turto kainos sumokėjimas buvo siejamas su UAB „Istpro“ įsipareigojimų pagal sutartį kredito unijai „Vilniaus kreditas“ vykdymu (Sutarties 3.2 punktas). Pažymėtina, kad turtui perėjus BUAB „Finiens“ nuosavybėn, hipoteka už UAB „Istpro“ prievoles kredito unijai išliko.

29. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad BUAB „Finiens“ nuosavybės teise įsigijo už pardavėjo UAB „Istpro“ prievoles kredito unijai „Vilniaus kreditas“ įkeistą turtą, kuriam hipoteka išliko, todėl atsižvelgdama į sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo tvarkos, taip pat į bankroto byloje į šį turtą nukreiptą hipotekos kreditoriaus kredito unijos „Vilniaus kreditas“ pareikštą reikalavimą tuo pačiu dydžiu – 118 743,10 Eur, darė išvadą, kad UAB „Istpro“ reikalavimas mažintinas šia suma.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada ir vertina, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjai neįvykdžius sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą, pardavėja turi teisę reikalauti sumokėti sutartą kainą. Šiuo atveju, pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėja BUAB „Finiens“ yra neįvykdžiusi sutarties 3.2 punkte nustatyta tvarka atsiskaitymo ir nurodytų pinigų nepervedusi į kredito unijos „Vilniaus kreditas“ atidarytą sąskaitą, iš kurios būtų dengiami pardavėjos UAB „Istpro“ įsipareigojimai pagal kitą prievolę kredito unijai, kitaip tariant, pirkėja nei sutartyje nustatyta tvarka, nei kitu būtu, nėra atsiskaičiusi už įgytą turtą, yra skolinga nurodytu dydžiu turto pardavėjai, todėl pagrįstai ši reikalauja nesumokėtos kainos dalies kaip finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje.

31. Šiuo atveju neturi reikšmės UAB „Istpro“ ir kredito uniją „Vilniaus kreditas“ sietinas apibrėžtas teisinis santykis (2013 m. balandžio 23 d. paskolos sutartis Nr. P00131). Nors UAB „Istpro“ prievolė kredito unijai ir yra užtikrinta BUAB „Finiens“ nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka, tačiau išieškojimas iš įkeisto turto nėra įvykęs, todėl BUAB „Finiens“ nėra įgijusi regreso teisės į UAB „Istpro“ 118 743,10 Eur sumai. Kita vertus, BUAB „Finiens“ 2014 m. sausio 10 d. Laidavimo sutartimi Nr. L-P00131 laidavo kreditorei kredito unijai „Vilniaus kreditas“ už tinkamą UAB „Istpro“ prievolių įvykdymą (CK 6.76 straipsnis), todėl kredito unijos finansinio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje niekaip nesusijęs su pirkėjos pareiga sumokėti visą sutartą kainą už įsigytą turtą pagal turto pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė kreditorių reikalavimų tvirtinimą bankroto byloje reglamentuojančias teisės normas, pažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies ir įtraukti į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą UAB „Istpro“ su 202 494,10 Eur finansinio reikalavimo dydžiu. Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį pakeisti ir pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę „Istpro“ įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 202 494,10 Eur finansinio reikalavimo suma, priteisiant 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. (imtinai).

Kitoje dalyje teismo nutartį palikti nepakeistą.