- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e1-2421-1170/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu laikomas suėmime kitoje baudžiamojoje byloje, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, iki suėmimo nedirbęs, teistas:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 2 dalį subendrinta ir sumažinta 1 (vienerių) metų ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta (subendrinus su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams (bausmė neatlikta),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent – jis, būdamas (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš kitą suimtąjį K. K. (K. K.), t. y. atlikdamas jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 21 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), paguldant ant grindų K. K., pastarajam du kartus kojomis spyrė į pilvo sritį ir du kartus kumščiu trenkė į veidą, prie lūpos, dėl ko ją apatinėje dalyje praskėlė ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. K. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. M. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, dėl savo poelgio gailisi, kadangi yra impulsyvus žmogus, todėl kartais nesusivaldo. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos parodė, kad jis šiuo metu (pastaba. 2024 m. gegužės 2 d.) yra laikomas (duomenys neskelbtini), kadangi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (duomenys neskelbtini). Jis yra paskirtas į gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 21 d. jam būnant minėtoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu kartu buvo laikomi dar 2 suimtieji, o būtent – K. K. ir (duomenys neskelbtini) vardu I. (pastaba. T.). Minėtą dieną, pirmoje dienos pusėje, apie pietus, tarp jo ir K. K. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad kaltinamajam būnant tualete, jis sunaudojo visą tualetinį popierių ir K. K. nuėjęs bei pamatęs, jog nebėra tualetinio popieriaus, metė į jį likusį popieriaus ritinėlį be jokios priežasties. Jis K. K. pradėjo keiksnoti, o pastarasis taip pat pradėjo rėkti ir jie susiginčijo. Tada suimtasis K. K. paėmė nuo spintelės virdulį, kuriame buvo šaltas vanduo, užsimojo virduliu, iš kurio pradėjo piltis vanduo pataikydamas ant sienos ir kaltinamojo. Po to K. K. tą virdulį metė, kuris nukrito ant grindų, bet nebeprisimena ar virdulys į ką nors pataikė. Jis, būdamas piktas, kad nukentėjusysis K. K. aplaistė jį ir metė virdulį į jo pusę, pastarajam trenkė su ranka į veido sritį, žandą, bet dabar nebeatsimena į kurią tiksliai pusę. Taip pat neatsimena, ar jis spyrė nukentėjusiajam kojomis į pilvo sritį, galbūt ir spyrė, kadangi viskas įvyko greitai ir dabar detaliai visko negali prisiminti. Prisimena, kad po smūgio į veido sritį, jis K. K. paguldė ant grindų ir palinkęs dar kartą ranka sudavė į tą patį žandą. Kitas buvęs suimtasis tuo metu buvo tualete. Nukentėjusysis atsikėlė nuo grindų, pradėjo spjaudytis kraujais, galimai jis K. K. trenkęs prakirto žandą. K. K. pradėjo vėl jį keiksnoti šaukdamas, kaltinamasis irgi pradėjo ant pastarojo šaukti, bet nebeprisimena kokius įžeidžiančius žodžius vienas kitam išsakė, tada nukentėjusysis paspaudė iškvietimo mygtuką ir atėjo pareigūnai, tuo viskas ir pasibaigė. Pareigūnai K. K. išsivedė ir liepė visiems surašyti paaiškinimą. Iki šio incidento tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo jokių panašių įvykių, tačiau kartais jie ginčydavosi dėl tvarkos kameroje.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. K. parodė, kad jis šiuo metu (pastaba. 2024 m. gegužės 13 d.) yra laikomas (duomenys neskelbtini), kadangi jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. (duomenys neskelbtini) jam turėtų pakeisti minėtą kardomąją priemonę į namų areštą. Dėl įvykio parodė, kad 2024 m. balandžio 21 d. jam būnant kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), maždaug apie 13.00 val., papietavus su kartu kameroje esančiu suimtuoju I. (pastaba. T.), kitas toje pačioje kameroje buvęs suimtasis A. M. pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju, t. y. įžeidinėti vartodamas keiksmažodžius, taip pat grasino įkišti jo galvą į unitazą, kad kai jis (K. K.) miegos A. M. išprievartaus nukentėjusįjį. Jis pastarajam atsakė į įžeidinėjimus, kad kaltinamasis A. M. gali paimti popieriaus lapą ir parašyti, jog pastarąjį perkeltų kitur, jeigu negali su nukentėjusiuoju būti vienoje kameroje. A. M. toliau jį įžeidinėjo vartodamas keiksmažodžius, sakydamas, kad jam „necenzūrinis žodis“. Tada jis susinervinęs paėmė nuo spintelės virdulį, kuriame buvo šaltas vanduo, ir metė jį į A. M., kuris pataikė pastarajam į petį, o virdulyje buvęs vanduo apipylė A. M.. Patvirtina, kad žinojo, jog virdulyje buvo šaltas vanduo, kadangi tik ką nukentėjusysis buvo įpylęs vandenį ir tikrai neturėjo tikslo apiplikyti suimtąjį A. M.. Tada pastarasis priėjo prie jo ir pradėjo nukentėjusįjį mušti kojomis bei rankomis, paguldydamas ant grindų. Jam gulint ant grindų, A. M. du kartus kojomis spyrė į pilvo sritį, po ko nukentėjusysis pajuto vidutinį skausmą pilvo srityje, po to trenkė du kartus kumščiu į veidą, prie lūpos, dėl ko ją apatinėje dalyje praskėlė, pradėjo tekėti kraujas, jautė stiprų skausmą. Jis bandė priešintis A. M., tačiau gulint nepavyko. Tada iš tualeto išėjo suimtasis I. ir bandė jį apginti patraukdamas nuo nukentėjusiojo A. M.. Jis atsikėlė nuo grindų ir du kartus paspaudė iškvietimo mygtuką, po ko atėjo pareigūnas. Kuomet atėjo pareigūnas, A. M. nuėjo rūkyti į tualetą, o jam pareigūnas nurodė susirinkti savo daiktus ir išvedė iš kameros į laikino sulaikymo patalpą. Vėliau pareigūnai jį nuvedė į medicinos skyrių, kuriame jį apžiūrėjo slaugytoja ir suteikė medicininę pagalbą. Iki šio įvykio tokių konfliktų su A. M. nebuvo, jie anksčiau kartu dviese buvo laikomi vienoje kameroje, o kuomet juos perkėlė į kitą kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje dar buvo vienas suimtasis, tada A. M. ir pradėjo su juo konfliktuoti, bet iki šio įvykio konfliktai tarp jų buvo tik žodiniai. Kadangi jis iki šiol dar bijo, jog A. M. gali jam pakenkti, sumušti ar kitaip sužaloti, sukelti fizinį skausmą, todėl jaučia nervinę įtampą, baimę, blogai miega. Šiuo metu jis yra laikomas gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo A. M. su kitais suimtaisiais, todėl jokių problemų nekyla, su A. M. net nesusitinka. Analogiškas faktines aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir savo 2024 m. balandžio 22 d. protokole-pareiškime.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. T. (I. T.) parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) laikomas nuo (duomenys neskelbtini), atlieka paskirtą kardomąją priemonę suėmimą. Iš karto buvo paskirtas į gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini). Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su juo buvo laikomi suimtieji A. M. ir K. (pastaba. K.), kurio pavardės neprisimena. Pastarieji, kaip jam atrodė, nuo pat pradžių ginčijosi, tačiau jis lietuviškai nesupranta, todėl nesuprasdavo ką jie tarpusavyje šneka, bet šnekėdavo pakeltu tonu. Jis į jų pokalbius nesikišdavo, tik kartais paklausdavo dėl ko ginčijosi, o K. sakydavo, jog dėl tvarkos kameroje. 2024 m. balandžio 21 d. po pietų, kai papietavo, vėl tarp suimtųjų A. M. ir K. prasidėjo ginčai, jie ginčijosi garsiai, o jis tuo metu plovė indus tualeto patalpoje prie kriauklės. Būdamas tualete išgirdo garsą, kad grumiasi, atidarė duris ir pamatė ant grindų gulintį K., o ant jo iš viršaus sėdintį A. M.. Jis pradėjo juos vieną nuo kito stumti, pastūmė A. M. nuo K. ir atsistojo tarp jų, jie dar garsiai vienas su kitu ginčijosi. Pamatė, kad K. lūpa patinusi ir bėga iš jos kraujas, tačiau nematė kaip K. patyrė šį sužalojimą. Taip pat nematė kaip buvo metamas arbatinukas, matė tik ant grindų išpiltą vandenį. Jie išsiskirstė, o jis statė indus ant stalo. Kažkas iš jų, tik nežino kas, paspaudė pagalbos mygtuką ir atėjo pareigūnai, kurie pirmiausiai išvedė A. M., o po to liepė K. susidėti daiktus ir jį taip pat išvedė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 21 d. atlikti tarnybą buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra laikomi suimtieji ir nuteistieji. 2024 m. balandžio 21 d., apie 12.58 val., maisto dalinimo metu, būdamas prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini), išgirdo iškvietimo mygtuko garsą ir pamatė degančią iškvietimo šviesą prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Baigus maisto dalinimą kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), jis priėjo prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją atidarė, šalia liudytojo, atidarant minėtą kamerą, stovėjo (duomenys neskelbtini) E. B.. Atidarius kameros duris, pamatė prie jų stovintį suimtąjį K. K., kuris ir buvo paspaudęs mygtuką. Pastarasis buvo su akivaizdžiais sumušimo požymiais ant veido, t. y. kraujuojančiomis lūpomis. Taip pat K. K. buvo labai susijaudinęs ir pareiškė, kad kameroje tarp jo ir kito toje pačioje kameroje laikomo suimtojo A. M. įvyko konfliktas, kurio metu A. M. panaudojo fizinį smurtą prieš K. K., o būtent – trenkė į veido sritį. Apie šį įvykį liudytojas pranešė (duomenys neskelbtini) E. A.. Suimtieji, dalyvavę konfliktinėje situacijoje, buvo nuvesti į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių ir apžiūrėti slaugytojos. Kartu su konfliktavusiais suimtaisiais buvo laikomas ir suimtasis I. T.. Visi kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvę suimtieji dėl įvykusio įvykio pateikė rašytinius paaiškinimus. K. K. po įvykusio konflikto buvo perkeltas į kitą kamerą. Dėl įvykusio įvykio liudytojas surašė tarnybinį pranešimą ir įvykio metu naudojo vaizdo registratorių Nr. (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) R. R. 2024 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl suimtojo K. K. patirtų sužalojimų konflikto metu nurodyta, kad 2024 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) E. A. gavo 2024 m. balandžio 21 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog 2024 m. balandžio 21 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) A. K., atliekantis tarnybą (duomenys neskelbtini), telefonu informavo, kad apie 12.58 val. gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas suimtasis K. K. paspaudė iškvietimo mygtuką. Pareigūnui A. K. priėjus prie minėtos gyvenamosios kameros ir atidarius duris, ant suimtojo K. K. veido pastebėjo sumušimus, t. y. kraujuojančias lūpas. K. K. buvo labai susijaudinęs ir pareiškė, kad tarp jo ir kito suimtojo A. M. įvyko konfliktas. Suimtieji, dalyvavę konfliktinėje situacijoje, buvo nuvesti į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių ir apžiūrėti slaugytojos, kuri K. K. nustatė apatinės lūpos muštą žaizdą (Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), o ant A. M. kūno sužalojimų nepastebėta (Medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtoje kameroje su konfliktavusiais suimtaisiais kartu buvo laikomas ir suimtasis I. T.. Visi kameros Nr. (duomenys neskelbtini) suimtieji dėl įvykio pasiaiškino raštu.
(duomenys neskelbtini) R. J. 2024 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad suimtasis K. K. dėl jam (duomenys neskelbtini) galimų grėsmių sveikatai ar (ir) gyvybei į pareigūnus nesikreipė. 2024 m. balandžio 22 d. pokalbio metu bendraujant su K. K., šis žodžiu paaiškino, kad 2024 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) kilo žodinis konfliktas tarp jo ir kito suimtojo A. M., kuris buvo toje pačioje kameroje. K. K. teigimu, žodinis konfliktas peraugo į konfliktą, kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. K. K. teigė, kad A. M. trenkė jam kumščiu į veidą, o jis dėl to į A. M. metė elektrinį virdulį. Taip pat buvo bendrauta ir su A. M., kuris žodžiu paaiškino, jog 2024 m. balandžio 21 d. K. K. pradėjo rėkauti būdamas tualeto patalpoje, atidarė šios patalpos duris ir dėl nežinomų priežasčių į jį metė tualetinio popieriaus ritinėlį. A. M. teigė, kad jis neleis niekam iš jo tyčiotis ar kitaip jį žeminti. Tikslinant šio įvykio aplinkybes buvo bendrauta ir su kitu suimtuoju I. T., kuris taip pat buvo toje pačioje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarasis žodžiu paaiškino, kad suimtieji K. K. ir A. M. dėl kažko nesutarė, tačiau jis lietuvių kalbos nesupranta, todėl jam nebuvo aišku dėl ko minėti asmenys konfliktavo. I. T. teigė, kad konflikto metu K. K. metė virdulį į A. M.. Po to K. K. kameroje esančia pareigūnų iškvietimo priemone iškvietė pareigūnus ir buvo iškeltas iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak I. T., jis gali būti vienoje kameroje kartu su A. M..
(duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad K. K. nustatyta apatinės lūpos mušta žaizda, kuri padaryta kietu buku daiktu, neatmetama, jog smūginiu kieto buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio, sužalojimas nėra būdingas griuvimui ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. K. K. pilve sužalojimų nėra. Nesant trauminio poveikio žymių, nėra galimybės pasisakyti apie galimą fizinio skausmo sukėlimą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia kito asmens mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina nustatyti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016 ir kt.).
Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, dėl jam inkriminuojamos ir šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad atliekant (duomenys neskelbtini) jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą ir 2024 m. balandžio 21 d., apie pietus būnant kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Jis pradėjo keiksnoti kitą suimtąjį K. K., kuris taip pat pradėjo rėkti ir jie susiginčijo. Tada nukentėjusysis paėmė virdulį, kuriame buvo šaltas vanduo, užsimojo juo ir po to metė virdulį, kuris nukrito ant grindų, bet nebeprisimena ar virdulys į ką nors pataikė. Būdamas piktas, kad nukentėjusysis jį aplaistė ir metė virdulį į jo pusę, jis K. K. trenkė su ranka į veido sritį, žandą. Taip pat neatsimena, ar spyrė nukentėjusiajam kojomis į pilvo sritį, bet galbūt ir spyrė, kadangi viskas įvyko greitai ir dabar detaliai visko negali prisiminti. Prisimena, kad po smūgio į veido sritį, jis K. K. paguldė ant grindų ir palinkęs dar kartą ranka sudavė į tą patį žandą. Nukentėjusysis atsikėlė nuo grindų, pradėjo spjaudytis kraujais, galimai jis K. K. trenkęs prakirto žandą. Pabrėžtina, kad kaltinamojo A. M. kaltę taip pat patvirtina byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažintini įrodymais, visuma. Nukentėjusysis K. K. viso proceso metu nuosekliai nurodė (tiek 2024 m. balandžio 22 d. protokole-pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu) iš esmės tapačias šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes kaip ir kaltinamasis A. M., t. y. kaltinime inkriminuojamu laiku ir vietoje įvykusio žodinio konflikto, nukentėjusiojo paimto virdulio ir šio daikto metimo į kaltinamąjį, A. M. priėjimo ir pradėjimo mušti nukentėjusįjį bei paguldymo ant grindų (smurtinių veiksmų atlikimo) aplinkybes. Pastarasis dėl kaltinamojo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų detalizavo, kad nukentėjusiajam gulint ant grindų, A. M. du kartus kojomis spyrė jam į pilvo sritį, po ko pajuto vidutinį skausmą pilvo srityje, po to trenkė du kartus kumščiu į veidą, prie lūpos, dėl ko ją apatinėje dalyje praskėlė, pradėjo tekėti kraujas, jautė stiprų skausmą. Jis bandė priešintis A. M., bet gulint nepavyko. Tada iš tualeto išėjo suimtasis I. (pastaba. T.) ir bandė jį apginti patraukdamas nuo nukentėjusiojo kaltinamąjį. Jis atsikėlė nuo grindų ir du kartus paspaudė iškvietimo mygtuką, po ko atėjo pareigūnas. Be kita ko, kad inkriminuojamu laiku ir vietoje konfliktavo A. M. ir K. K., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas I. T., kurio duotais parodymais nėra pagrindo netikėti bei jais nesivadovauti. Pastarasis parodė, kad ginčo metu jis plovė indus tualeto patalpoje prie kriauklės. Būdamas tualete išgirdo garsą, kad grumiasi, atidarė duris ir pamatė ant grindų gulintį nukentėjusįjį, o ant jo iš viršaus sėdintį kaltinamąjį. Liudytojas pradėjo juos vieną nuo kito stumti, pastūmė suimtąjį A. M. nuo K. K. ir atsistojo tarp jų, jie dar garsiai vienas su kitu ginčijosi. Pamatė, kad nukentėjusiojo lūpa patinusi ir bėga iš jos kraujas, tačiau nematė kaip pastarasis patyrė šį sužalojimą. Taip pat prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto aplinkybę (kaltinamojo atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų padarinius) patvirtina ir po šioje byloje nagrinėjamo įvykio iš karto į gyvenamąją kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjusio liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Šis proceso dalyvis patvirtino, kad išgirdo iškvietimo mygtuko garsą ir pamatė degančią iškvietimo šviesą prie gyvenamosios kameros Nr. (duomenys neskelbtini), todėl prie jos priėjo ir ją atidarė. Atidarius kameros duris, pamatė stovintį nukentėjusįjį, kuris ir buvo paspaudęs mygtuką. K. K. buvo su akivaizdžiais sumušimo požymiais ant veido, t. y. kraujuojančiomis lūpomis, be to, buvo labai susijaudinęs ir pareiškė, kad kameroje tarp jo ir A. M. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš jį, o būtent – trenkė į veido sritį. Galiausiai, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad K. K. nustatyta apatinės lūpos mušta žaizda (pastaba. būtent toje vietoje, į kurią smūgiavo kaltinamasis A. M.), kuri padaryta kietu buku daiktu, neatmetama, jog smūginiu kieto buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, bei šis sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog specialisto išvadoje aptartas nukentėjusiojo sužalojimas buvo padarytas dar iki šioje byloje nagrinėjamo konflikto su kaltinamuoju A. M., o tai patvirtina, kad K. K. nežymus sveikatos sutrikdymas bei pastarajam sukeltas fizinis skausmas įvyko būtent šiai bylai aktualiu laiku ir vietoje konfliktuojant su A. M..
Taigi, byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių bei vienas kitą papildančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina abejonių nekelianti išvada, kad A. M. savo aktyviais tyčiniais veiksmais sukėlė K. K. fizinį skausmą ir pastarajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. atlikdamas jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laiku ir konkretizuotoje vietoje, įvykusio konflikto metu, paguldant ant grindų nukentėjusįjį, pastarajam du kartus kojomis spyrė į pilvo sritį ir du kartus kumščiu trenkė į veidą, prie lūpos, dėl ko ją apatinėje dalyje praskėlė, kas pagal byloje esančią specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo šioje byloje nustatyti aktyvūs tyčiniai kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, K. K. patirtas fizinis skausmas ir jam specialistų nustatytas konkretus sužalojimas, o būtent – apatinės lūpos prakirtimas (veikos padariniai), atitinka visus inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į šias neginčijamai nustatytas ir abejonių nekeliančiais objektyviais įrodymais konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai prokurorės inkriminuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl A. M. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal šią baudžiamojo įstatymo normą.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kadangi bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 18 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis A. M. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir galutiniu jos dydžiu, kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais. Be kita ko, nukentėjusysis K. K. 2024 m. birželio 22 d. teisėsaugos pareigūnų buvo informuotas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis pasirašytinai patvirtino, jog sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Dėl skirtinos bausmės
Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.
Kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), kuris padarytas dėl mažareikšmės priežasties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. teistas du kartus (taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, padarymą). Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per 3 metų laikotarpį A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtų nuobaudų nėra sumokėjęs. Kaltinamasis šiuo metu laikomas suėmime kitoje baudžiamojoje byloje, iki suėmimo niekur nedirbo (paskutinį kartą A. M. oficialiai dirbo laikotarpiu (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra gauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi veika padaryta A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį A. M. charakterizuojančias aplinkybes – teistas (taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą), šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kuomet asmuo privalo elgtis ypač preciziškai, bet ir paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę kitame baudžiamajame procese bei asmeniui būnant prižiūrimam pareigūnų įkalinimo įstaigoje, kas tik patvirtina asmens polinkį į nusikalstamų veikų darymą, įstatymų nesilaikymą ir elementarią nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms moralinėms vertybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą ir su laisvės atėmimu susijusią vieną iš griežčiausių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant artimą maksimaliam 75 parų šios bausmės rūšies dydį, kadangi A. M. kelia realią grėsmę kitų asmenų saugumui ir sveikatai, ką patvirtina ir kriminalinė A. M. patirtis bei elgesys. Teismo vertinimu, aptarta kaltinamajam skirtina bausmė bei jos dydis yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką A. M. elgesiui, kuris yra dar pakankamai jauno amžiaus bei asmens pasitaisymas dar yra galimas, kad pastarasis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, bus pakankama izoliuoti kaltinamąjį nuo visuomenės.
Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – areštą 50 parų.
Byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, A. M. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės;
2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.