- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1425-464/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01018-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- K. E.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-4622-866/2017 pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas K. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 201 996,38 Eur turtinės žalos ir 298 003,62 Eur neturtinės žalos atlyginimą, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-06-23 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.Teismas nustatė, kad ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį valstybei dėl teismų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir Vilniaus apygardos teismas 2016-11-02 sprendimu atmetė jo ieškinį dėl 170 252,85 Eur turtinės ir 4 829 747,15 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat nustatė, kad ir išnagrinėtoje byloje ieškovas savo reikalavimą grindė tuo pačiu pagrindu, kaip ir pateiktame ieškinyje, t. y. įrodinėjo ieškinį apeliuodamas į civilines bylas – Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1588-748/2013, Kauno apygardos teismo civilinę bylą 2A-86-555/2014. Teismas sprendė, kad tiek šiuo ieškiniu, tiek nurodytoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimai reiškiami tuo pačiu pagrindu, t. y. prašoma atlyginti žalą padarytą teismų neteisėtais veiksmais padarytais tose pačiose civilinėse bylose. Kadangi ieškinys pareikštas neįvardijant dėl kokių kitų teismo veiksmų, nei jie buvo nurodyti jau išnagrinėtoje Vilniaus apygardos civilinėje byloje, prašoma atlyginti žalą, teismas nustatė terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 135 str. 1 d.), pažymėdamas, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas tapataus ieškinio pareikšimas negalimas.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas K. E. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-06-23 nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškinio faktinis pagrindas yra aiškus – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, išdėstytos pakankamai nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai. Kauno apygardos teismo teisėjai nurodytomis ieškinyje aplinkybėmis suklastojo Lietuvos Respublikos vardu priimtas nutartis, neatliko savo pareigos vykdyti teisingumą, o akivaizdžiai dirbo tam, kad padėti vienai bylos šaliai sukčiauti ir užvaldyti didelės vertės jai nepriklausantį turtą ir tuo tikslu padarė šiurkščius procesinius pažeidimus. Ieškinyje labai aiškiai nurodyta, kad šiais veiksmais teismai padarė ieškovui ieškinyje nurodytą ir įrodymais pagrįstą turtinę bei neturtinę žalą. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinyje nenurodyti konkretūs teismo veiksmai, o iš esmės vertinamas teismo sprendimų išvadų pagrįstumas. Ieškinyje aiškiai nurodyti sąmoningai neteisėti teisėjų veiksmai – melagingų duomenų įrašymas į teismo nutartį (dokumentų klastojimas), procesiniai pažeidimai, šališkumas, bendrininkavimas sukčiaujant. Tai, kad išnagrinėtoje byloje nurodytus neteisėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų veiksmus sąlygojo neteisėti tų pačių Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmai ir ieškinyje dėl kasacinio teismo padarytos žalos atlyginimo jie buvo nurodyti, nesudaro pagrindo daryti prielaidas, kad šis ieškinys dėl teisėjos veiksmais, atliktais vadovaujantis neteisėtais kitų teisėjų veiksmais, padarytos žalos, teikiamas tuo pačiu pagrindu ir dėl to iš esmės atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 str. 1 d.). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 str.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad apeliantas itin aktyviai naudojasi teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas šioje situacijoje pagrįstai aktualia pripažino aplinkybę, kad 2015-12-31 apeliantas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš valstybės 170 252,85 Eur turtinės ir 4 829 747,15 Eur neturinės žalos, padarytos neteisėtais teismų veiksmais nagrinėjant civilines bylas, atlyginimą. Iš LITEKO sistemoje esančios šios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas jam padarytą žalą kildino iš Kauno apylinkės, Kauno apygardos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų neteisėtų tyčinių veiksmų nagrinėjant apelianto ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo bylą. Apeliantas teigė, kad žala jam padaryta šiais neteisėtais minėtų teismų veiksmais: klausimo dėl pajamų ir vaisių, gautų iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe neišsprendimas – 34 175,16 Eur turtinė žala; klausimo dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už šeimos reikmėms tariamai panaudotas jos asmenines lėšas neišsprendimas – 14 734,42 Eur turtinė žala; klausimo dėl prievolių kreditoriams neišsprendimas – 49 307,81 Eur turtinė žala; klausimo dėl išlaidų bendro ūkio išlaikymui neišsprendimas – 1 620,13 Eur turtinė žala; klausimo dėl automobilių neišsprendimas – 11 496,28 Eur turtinė žala; klausimo dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neišsprendimas – 9 300 Eur turtinė žala; klausimo dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai ir dėl to patirtos žalos atlyginimo neišsprendimas – 2 896,20 Eur turtinė žala; klausimo dėl gyvenamojo namo ir kiemo statinių padalijimo neišsprendimas – 43 443 Eur žala; klausimo dėl žalos atlyginimo – 11 584,80 Eur turtinė žala; neteisėtai neatlyginus jo pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų padaryta 1 855,62 Eur turtinė žala; kasacinėje instancijoje – 1 324 Eur turtinė žala. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-02 sprendimu šį ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-07-03 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2463-275/2016; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-417-241/2017).Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantas prašo priteisti iš valstybės 201 996,38 Eur turtinės, 289 003,62 Eur neturinės žalos, padarytos neteisėtais teismų veiksmais nagrinėjant civilines bylas, atlyginimą. Nors atskirajame skunde teigiama, kad ši žala kildinama ne iš teismų veiksmų, atliktų nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, o iš Kauno apygardos teismo veiksmų, atliktų nagrinėjant civilinę byla Nr. e2-2262-368/2016, kurioje buvo nagrinėjamas apelianto ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusios sutuoktinės A. V. (buv. E.), tačiau ieškinyje, prieš pradėdamas dėstyti, jo manymu, teisėjų atliktus neteisėtus veiksmu, pats apeliantas nurodė, kad žala jam padaryta teismams netinkamai išnagrinėjus santuokos nutraukimo bei žalos atlyginimo bylas (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-86-555/2014; e2-2262-638/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš tokio ieškinio turinio neįmanoma identifikuoti, kurie iš ieškinyje nurodytų veiksmų, susiję su santuokos nutraukimo, o kurie su žalos atlyginimo byloje atliktais teisėjų veiksmais, t. y. kokie konkretūs neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Be to, ieškinyje išvardyti visiškai analogiški teismų neteisėti veiksmai kaip ir pirmiau minėtoje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje (žr. 7 nutarties punktą), taigi neabejotinai kyla ir ieškinio tapatumo problema, apie kurią pirmosios instancijos teismas taip pat pasisakė.Tokiu atveju teismo išvada, kad iš apelianto pateikto ieškinio turinio nėra aiškus jo pagrindas, negalima aiškiai suprasti, ar jo nurodytos žalos pagrindas yra neteisėti teismų veiksmai, atlikti nagrinėjant santuokos nutraukimo ar žalos iš buvusios sutuoktinės priteisimo byloje. Ši aplinkybė kliudo spręsti teismo proceso pradėjimą, jo eigą ir apimtį lemiančius klausimus. Šių taisyklių taikymas, nesant galimybės iškristalizuoti materialinį ginčą (jo turinį, pobūdį, ribas), gali sudaryti prielaidas atsirasti subjektyvaus pobūdžio veiksniams, taikant ir aiškinant teisės normas, kas neatitinka teisingo teismo proceso esmės, taigi ir paties apelianto interesų.Kita vertus, visiškai neaiškūs ir tinkamai nesuformuluoti reikalavimai, jeigu juos teismas priimtų ir civilinę bylą iškeltų, neabejotinai apribotų kitų asmenų (atsakovės) procesines teises pareikšti atsikirtimus bei išdėstyti savo argumentus dėl apelianto siekiamo inicijuoti teisminio ginčo. Be to, apeliantas turi ne tik aiškiai apibrėžti tik šioje byloje keliamus, bet ir kitose bylose sprendžiamus (ar jau išspręstus) reikalavimus, kad nekiltų ieškinio tapatumo klausimų. Tinkamai ir aiškiai suformulavus savo reikalavimo pagrindą ir nurodžius, kokie konkretūs neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, teismas galės patikrinti, ar neegzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kuriems esant ieškinys negali būti priimtas ir nagrinėjamas (CPK 137 str. 2 d. 4 d., 279 str. 4 d.). Dėl išvardintų aplinkybių, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, būtų iš esmės netinkamai taikęs ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantui, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (115 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui K. E. terminą iki 2017 m. gruodžio 15 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartyje, pašalinti.