- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-17
- Bylos Nr.
- A-662-1492-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00583-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Pareiškėjas
- V. T.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą prašymu (b. l. 5-11) ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD, Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. LP1-113 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ priimtą sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pripažinta, kad Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) vyriausiasis specialistas V. T. padarė tarnybinį nusižengimą, ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
2013 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo patikslino savo 2012 m. lapkričio 15 d. prašymą, papildydamas jį reikalavimu įpareigoti atsakovą apmokėti komandiruotės išlaidas, t. y. 50 Lt, kurias patyrė komandiruotės metu Lietuvoje, vykstant į užsienio komandiruotę.
Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymui (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoms tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėms (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės), tyrimas buvo atliekamas nesilaikant Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. birželio 30 d. rekomendacijos „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados surašymo“ (toliau – ir Rekomendacija) reikalavimų, yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl toliau nurodytų priežasčių, todėl turi būti panaikintas. Sprendimas buvo priimtas remiantis Departamento Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjos 2012 m. spalio 23 d. išvada Nr. (2)-LV8- (toliau – ir Išvada), kurios įžanginėje dalyje nurodoma, jog tyrimas buvo atliekamas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo pagal Agentūros vedėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. tarnybinį pranešimą, todėl Sprendimas pasirašytas 2012 m. spalio 26 d., nesilaikant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Išvados įžanginėje dalyje, remiantis Rekomendacija, nebuvo nurodyta, kokio teisės akto nuostatos, konkrečiai nurodant straipsnį, dalį, punktą ir papunktį, pažeidimu jis buvo įtariamas, be to, kelis kartus prašė nurodyti tai, bet šie prašymai nebuvo nagrinėjami ir nebuvo pateikti atsakymai. Išvados aprašomojoje dalyje paminėtas galimas darbo drausmės pažeidimas, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. nebuvo darbe. Tačiau pareiškėjas į tarnybinę komandiruotę išvyko iš Palangos oro uosto 2012 m. rugsėjo 17 d. 5.25 val. ir grįžo į jį 2012 m. rugsėjo 21 d. 20.45 val., todėl šiomis dienomis negalėjo būti darbe, o Agentūros vedėjas buvo informuotas apie tai.
Pareiškėjas nesutiko su tuo, kad nesikreipė į Departamentą koreguoti komandiruotės įsakyme nurodytų datų, atsižvelgiant į įsigytus kelionės bilietus, kadangi Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. LP3-57 „Dėl V. T. tarnybinės komandiruotės“ neįpareigojo to daryti. Pareiškėjas manė, kad ruošti įsakymo projektą dėl dalyvavimo nacionalinių ekspertų profesinio mokymo programoje „Nelegalus atliekų šalinimas jūroje ir teršimo tyrimas“ buvo Departamento Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus pareiga, todėl jis ir privalėjo įrašyti kelionės laiką, reikalingą skristi lėktuvu į Lisaboną ir atgal. Be to, nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos administracijos 2012 m. liepos 12 d. rašte Nr. (1.16)G-2066, gautame iš Europos saugios laivybos agentūros (toliau – ir ESLA), buvo pabrėžta, kad mokymų dalyviams viešbutis buvo užsakytas nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., kadangi užsiėmimai vyko nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. 8.15 val. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. 17.30 val. Pareiškėjas teigė, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. prašyme ir tarnybiniame pranešime, o vėliau ir 2012 m. rugsėjo 3 d. tarnybinio pranešimo papildyme, be kita ko, buvo nurodęs, kad prašo leisti dalyvauti ESLA organizuojamų nacionalinių ekspertų profesinių mokymų programoje nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. Portugalijoje (Lisabonoje).
Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad jis nei savo tiesioginiam vadovui, nei Departamentui nepateikė prašymo ar tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimo nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. bei jo laikymo nenustatytoje saugojimo vietoje, t. y. Palangos oro uoste. Pareiškėjas teigė, kad prašymą, nors to nereikalauja jokia teisės norma, pateikė. Nurodė, kad nuvykti iš Klaipėdos į Palangos oro uostą anksti ryte ir grįžti vėlai vakare be taksi neįmanoma, todėl paprašė Agentūros vedėjo, kad būtų nuvežtas ir parvežtas, tačiau gavo atsakymą, kad nuvežti nėra kam, kad pareiškėjas gali nuvykti iki oro uosto tarnybiniu automobiliu ir kad bus apmokėtos išlaidos už automobilio stovėjimą Palangos oro uosto stovėjimo aikštelėje. Pareiškėjas teigė, kad Departamento dokumentų valdymo skyriaus vedėja, teigdama, kad jis nepateikė prašymo ar tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimo nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. bei jo laikymo nenustatytoje saugojimo vietoje, nenurodė, kokio konkretaus teisės akto nuostatos tuo buvo pažeistos. Išvados aprašomojoje dalyje nebuvo nustatyta, ar jo veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, kaltė bei kitos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kaip nurodoma Rekomendacijoje. Pareiškėjas nesutiko su teiginiu, kad jo veiksmuose pasigendama konstruktyvaus bendravimo su kitais Departamento specialistais požymių. Manė, kad Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. LP3-57 „Dėl V. T. tarnybinės komandiruotės“ netinkamai buvo paruoštas dėl nekokybiško darbo organizavimo Departamente.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad informaciją apie nacionalinių ekspertų profesinį mokymą „Nelegalus atliekų šalinimas jūroje ir teršimo tyrimas“ gavo tik 2012 m. rugpjūčio 28 d., kai kvietimas dalyvauti mokyme Lietuvą pasiekė 2012 m. liepos 12 d., be to, ši informacija Lietuvos Respublikos saugios laivybos administracijos 2012 m. liepos 12 d. raštu Nr. (1.16)G-2066 buvo persiųsta į Departamentą, tačiau pareiškėjas ją gavo tik iš Lietuvos Respublikos saugios laivybos administracijos, o ne iš Departamento ar Agentūros. Pareiškėjas teigė, kad Departamento Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus nurodymu reikėjo 3 kartus rašyti ir koreguoti prašymą dėl minėtos komandiruotės, Departamento direktoriaus įsakymas Nr. LP3-57 buvo pasirašytas tik 2012 m. rugsėjo 3 d., o registravimas į mokymą baigėsi 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad dėl tokio darbo organizavimo turėjo finansinių nepatogumų, nes kelionės išlaidos bei dienpinigiai iš ESLA biudžeto buvo apmokėti tik 2012 m. spalio 2 d, be to, Departamentas iki šiol neapmokėjo faktinių išlaidų, kurias patyrė komandiruotės metu Lietuvoje, nors ataskaitą pateikė 2012 m. rugsėjo 26 d.
Pareiškėjas nesutiko su teiginiu, kad jis nesilaikė Departamento direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. LV1-181 patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 14 ir 15 punktų bei 2011 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. LV1-21 „Dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“ 4 punkto, nes minėtų punktų nepažeidė ir negalėjo pažeisti, kadangi tuo metu buvo komandiruotėje, be to, pateikti prašymą ar tarnybinį pranešimą šie punktai nereikalauja. Taip pat nesutiko, kad tarnybiniu automobiliu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. neturėjo galimybės naudotis kiti Agentūros pareigūnai, kuriems ši transporto priemonė taip pat priskirta Departamento direktoriaus įsakymu, nes buvo nurodyta ne pasekmė, o tik galima tos pasekmės prielaida. Visi Agentūros pareigūnai, turintys teisę vairuoti autotransportą, yra aprūpinti atskira transporto priemone ir tik esant tarnybiniam būtinumui gali pasinaudoti automobiliu „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Anot pareiškėjo, konstatuojamojoje Išvados dalyje, remiantis Rekomendacija, turėjo būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas, nurodant atitinkamą VTĮ straipsnį, dalį ir punktą, tarnybinio nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo dieną, įvykdymo aplinkybės, jo tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo pasekmės. Nurodė, kad nesutinka su Išvados rezoliucinės dalies formuluote, kadangi šioje dalyje paminėtas galimas darbo drausmės pažeidimas nėra VTĮ reguliavimo dalykas, nes darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės ir todėl jis turėjo būti nagrinėtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat nesutiko su teiginiu, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, nes Išvada nemotyvuota ir prieštarauja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėms, kadangi pareiškėjas nežino, kokį tarnybinį nusižengimą padarė, jo padarytas pažeidimas nebuvo kvalifikuojamas, nenurodoma jo padarymo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 58-62) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais motyvais, ir prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo manymu, tarnybinis nusižengimas ištirtas nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių terminų ir tarnybinė nuobauda paskirta laikantis VTĮ nuostatų. Tyrimas buvo pradėtas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, Departamentui gavus Agentūros vedėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo nebuvimo darbe 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. bei 2012 m. rugsėjo 24 d. tarnybinį pranešimą, kuriuo prašoma skirti lėšų apmokėti tarnybinio automobilio „KIA Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimą Palangos oro uosto aikštelėje. Departamento direktorius savo rezoliucija pavedė Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjai atlikti tyrimą ir pateikti išvadas dėl komandiruotės aplinkybių. Atliekant tyrimą nustatyta, jog 2012 m. rugsėjo 28 d. Departamente gautas pareiškėjo tarnybinis pranešimas, kuriuo prašoma leisti dalyvauti ESLA organizuojamuose mokymuose nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. Portugalijoje, o 2012 m. rugsėjo 3 d. gautas pareiškėjo patikslintas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad kelionės išlaidos iš Lietuvos ir atgal bei dienpinigiai, kurie taip pat yra skirti ir viešbučio išlaidų padengimui, bus apmokėti iš ESLA biudžeto. Šių pranešimų pagrindu buvo parengtas Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. LP3-57, kuriuo pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 18 d. – 2012 m. rugsėjo 20 d. komandiruotas į Portugaliją.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo tarnybiniuose pranešimuose nepareiškė pastabų dėl kitų nei nurodyta tarnybiniuose pranešimuose bei direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakyme Nr. LP3-57 komandiruotės datų bei nesikreipė į Departamento Personalo ir dokumentų valdymo skyrių dėl datų koregavimo direktoriaus įsakyme. Teigė, kad savo paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. susipažinęs su minėtu įsakymu užsakė aviabilietus maršrutu Palanga-Lisabona-Palanga 2012 m. rugsėjo 17 d. – 2012 m. rugsėjo 21 d.. Anot atsakovo, pareiškėjas, pastebėjęs neatitikimą minėtame įsakyme ir žinodamas, kad tarnybinė komandiruotė truks ilgiau nei nurodyta minėtuose tarnybiniuose pranešimuose bei įsakyme, privalėjo raštu apie tai informuoti Departamento Personalo ir dokumento valdymo skyrių.
Lietuvos saugios laivybos administracijos 2012 m. liepos 20 d. rašte Nr. 6(1.32)3-838 taip pat nurodyta, kad mokymai planuojami 2012 m. rugsėjo 18 d. – 2012 m. rugsėjo 20 d., be to, Departamento Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus darbuotojams skyriaus nuostatuose ir pareigybių aprašymuose nėra įtvirtintos nuostatos organizuoti komandiruočių kelionės bilietų ar transporto užsakymą, įsakymai yra rengiami pagal pateiktus tarnybinius pranešimus su komandiruotės tikslą pagrindžiančiais dokumentais. Atsakovas nurodė, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse įtvirtinta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal taisyklių priedą; šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Anot atsakovo, 2012 m. rugsėjo 26 d. pranešimas Nr. (2)-LV8-146 dėl paaiškinimo pateikimo pareiškėjui surašytas ir įteiktas nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, Išvada surašyta atsižvelgiant į Rekomendaciją. Šis dokumentas yra neprivalomo, o tik rekomendacinio pobūdžio, todėl pareiškėjo teiginiai, jog tyrimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo atliekamas nesilaikant Rekomendacijos reikalavimų ir todėl turi būti panaikintas, yra nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad tarnybiniai lengvieji automobiliai turi būti laikomi Departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose laikymo vietose, Departamento garažuose ar kieme ar agentūrų, inspekcijų garažuose, aptvertuose kiemuose, o tarnybiniai lengvieji automobiliai po darbo ar poilsio, švenčių dienomis, darbuotojo atostogų, ligos ar komandiruočių laikotarpiu laikomi Departamento direktoriaus nustatytoje nuolatinėje laikymo vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai į komandiruotę ar reidą vykstama tarnybiniu lengvuoju automobiliu arba budėjimo metu. Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakyme Nr. LP3-57 nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas vyksta į komandiruotę tarnybiniu transportu. Atsakovo manymu, nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai. Pareiškėjas nesilaikė Departamento direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. LV1-181 patvirtintų taisyklių ir 2011 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. LV1-21 nuostatų. Pareiškėjo teiginys, jog Sprendimas buvo pasirašytas 2012 m. spalio 26 d., nesilaikant VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, yra nepagrįstas. Manė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ne nuo tos dienos, kai padarytas nusižengimas turėjo paaiškėti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo V. T. prašymus patenkino iš dalies: panaikino Departamento direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. LP1-113 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ ir atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo V. T. prašymą dėl įpareigojimo atsakovą Departamentą apmokėti 50 Lt komandiruotės išlaidas, patirtas komandiruotės metu Lietuvoje, vykstant į užsienio komandiruotę.
Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl V. T. nebuvimo darbe 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. nebuvo darbe, nes faktiškai tomis dienomis vyko ir grįžo iš Lisabonos (Portugalija), kur dalyvavo Europos saugios laivybos agentūros organizuojamuose mokymuose tema „Neteisėti išpylimai ir tyrimas pagal MARPOL“. Tai patvirtina ir pateiktos elektroninių aviabilietų kopijos, pagal kurias 2012 m. rugsėjo 17 d. iš Palangos oro uosto lėktuvas išskrido 5.25 val., o 2012 m. rugsėjo 21 d. leidosi 20.45 val. Pažymėta, jog elektroniniuose aviabilietuose nurodyta, jog rekomenduojama oro uoste būti 1,5 val. iki skrydžio. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 28 d. ir 2012 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nenurodė konkretaus komandiruotės laikotarpio, tačiau prašė Departamento direktoriaus leidimo dalyvauti ESLA organizuojamoje nacionalinių ekspertų profesinių mokymų programoje, kuri vyks nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. Lisabonoje. Be to, pareiškėjas pateikė nuorodą į Lietuvos Respublikos saugios laivybos administracijos persiųstą 2012 m. liepos 12 d. raštą Nr. (1.16)G-2066, gautą iš ESLA (B.01_KVE_2012_039610), kuriame nurodyta, kad mokymų programa prasidės 2012 m. rugsėjo 18 d. 8.15 val. ir baigsis 2012 m. rugsėjo 20 d. 17.30 val., o viešbučio kambariai mokymų dalyviams rezervuoti nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. LV1-253 patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono departamento darbo reglamento 91 punktą, valstybės tarnautojų siuntimas į tarnybines komandiruotes užsienyje įforminamas direktoriaus įsakymu, o pagal to paties reglamento 92 punktą, įsakymo projektą dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje ir į užsienį parengia Personalo ir dokumentų valdymo skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 5 punktą. Pažymėta, kad tiek Departamento direktoriui gavus pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 28 d. ir 2012 m. rugsėjo 3 d. tarnybinius pranešimus dėl dalyvavimo ESLA organizuojamuose mokymuose ir pavedant pagal juos parengti įsakymą, tiek Personalo ir dokumentų valdymo skyriui rengiant įsakymą bei Departamento direktoriui pasirašant jį, nekilo klausimas dėl komandiruotės laikotarpio, nors logiška, kad nuvykimui iš Lietuvos ir parvykimui iš mokymų programos, kuri vyksta nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. 8.15 val. iki 2012 m. rugsėjo 20 d. 17.30 val. užsienyje – Lisabonoje, Portugalijoje, reikalingas papildomas laikas. Kad pareiškėjas būtų pateikęs kokius nors klaidingus duomenis, nagrinėjant bylą nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo kaltė gali būti vertinama tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, kadangi jis, susipažinęs su Departamento direktoriaus įsakymu, nepastebėjo, kad įsakyme padaryta klaida ir į nurodytą komandiruotės laiką neįskaičiuotas laikas kelionei į užsienį. Be to, vertinant tarnybinį pažeidimą ir pagrindus tarnautojo atsakomybei kilti yra reikšminga vertinti ir dėl pažeidimo kilusias pasekmes, jų numatymą ir sunkumą. Byloje nėra jokių objektyvių domenų, kad Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakyme Nr. LP3-57 „Dėl V. T. tarnybinės komandiruotės“ padaryta klaida, dėl kurios neteisingai nurodytas komandiruotės laikotarpis, būtų sukėlusi atsakovui kokias nors neigiamas pasekmes. Nesutiktina su Išvadoje pateiktu argumentu, jog V. T. veiksmuose pasigendama konstruktyvaus bendravimo su kitais Departamento specialistais požymių, kadangi toks teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio, neformuojantis jokių konkrečių elgesio taisyklių, todėl kokių tarnybinių pareigų pareiškėjas šiuo atveju neatliko ar netinkamai atliko nustatyti neįmanoma, t. y. neįmanoma nustatyti tarnybinio nusižengimo.
Dėl tarnybinio automobilio eksploatavimo laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. ir įpareigojimo sumokėti automobilio stovėjimo išlaidas tarptautiniame Palangos oro uoste teismas nurodė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 14 ir 15 punktus. Tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos 4 punkte nurodyta V. T., G. V. ir V. T. priskirtą automobilį ne darbo metu laikyti ir saugoti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; automobilį bei specialią aplinkosauginę įrangą naudoti tik tarnybos tikslais. Pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. P1-7 V dalį, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas pavaldus agentūros vedėjui. Byloje nepaneigtas faktas, kad pareiškėjas prašė Agentūros vedėjo, kad jis būtų nuvežtas į tarptautinį Palangos oro uostą ir parvežtas į Klaipėdą, o Agentūros vedėjas informavo pareiškėją, jog nuvežti nėra kam, todėl jis gali vykti į oro uostą tarnybiniu automobiliu, išlaidos už automobilio stovėjimą tarptautinio Palangos oro uosto stovėjimo aikštelėje bus apmokėtos iš Departamento lėšų. Tą patvirtino ir Agentūros vedėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo Departamento direktoriaus paprašė skirti lėšų, t. y. 50 Lt Agentūros tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo tarptautinio Palangos oro uosto stovėjimo aikštelėje apmokėjimui. Teisme pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog už tarnybiniam automobiliui sunaudotą kurą vykstant į tarptautinį Palangos oro uostą ir grįžtant atgal atsakovas apmokėjo, pripažino ir atsakovo atstovė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su Išvadoje pateiktu argumentu, kad V. T. nepateikė nei savo tiesioginiam vadovui, nei Departamentui prašymo ar tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimo nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. Nenurodyta, kokia teisės norma nustatytas tokio prašymo pateikimas ir forma.
Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kaip silpnesnioji ginčo šalis, pasinaudojusi tiesioginio vadovo siūlymu į tarnybinę komandiruotę vykti tarnybiniu automobiliu, naudojo automobilį tarnybos reikmėms ir pagrįstai tikėjosi, kad nedaro jokio teisės pažeidimo, t. y. atlieka pareigas tinkamai. Atsakovas pagal pateiktus elektroninius aviabilietus žinojo, kad išvykimas į Lisaboną iš tarptautinio Palangos oro uosto yra nakties metu ir pareiškėjas neturi galimybės nuvykti visuomeniniu transportu (maršrutiniais autobusais). Išvadoje nurodoma, kad tarnybiniu automobiliu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. neturėjo galimybės naudotis kiti Agentūros pareigūnai, kuriems ši transporto priemonė buvo taip pat priskirta Departamento direktoriaus įsakymu. Tačiau pagal Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. LV1-21 minėtas automobilis perduotas V. T. tarnybiniam naudojimui, o kiti Agentūros pareigūnai, t. y. G. V. ir V. T. juo gali naudotis esant tarnybiniam būtinumui. Byloje nebuvo objektyvių duomenų, kad buvo kilęs ar nuolat kyla tarnybinis būtinumas minėtiems pareigūnams pasinaudoti V. T. priskirtu tarnybiniu automobiliu, todėl nemanyta, kad automobilio stovėjimas tarptautinio Palangos oro uosto stovėjimo aikštelėje sukėlė atsakovui kokias nors neigiamas pasekmes, atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nusižengimas buvo formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 2.3 punkte nurodyta, kad darbuotojo dalyvavimas įgyvendinant Europos Sąjungos ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamus projektus, kai jo komandiruotės išlaidos apmokamos iš Europos Sąjungos ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų projektų lėšų (išskyrus finansuojamus iš Europos Sąjungos ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos programų, kurių lėšos planuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete) pagal minėtų projektų sutartyse numatytas sąlygas; šiuo atveju netaikomos šių Taisyklių II skyriuje nustatytos tarnybinių komandiruočių į užsienio valstybes išlaidų apmokėjimo sąlygos. Šių taisyklių II skyrius nustato tarnybinių komandiruočių į užsienio šalis išlaidų apmokėjimą. Konstatuota, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą apmokėti 50 Lt komandiruotės išlaidas, kurias jis patyrė komandiruotės metu Lietuvoje, vykstant į užsienio komandiruotę dėl automobilio stovėjimo 2012 m. rugsėjo 17 d. – 2012 m. rugsėjo 21 d. tarptautiniame Palangos oro uoste, nepagrįstas.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 123-125) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Klaipėdos RAAD Sprendimo nepanaikinti.
Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pakartoja, kokiu pagrindu dėl pareiškėjo buvo atliktas tyrimas ir kokios aplinkybės atliekant tyrimą buvo nustatytos. Pažymi, jog pareiškėjas teikdamas tarnybinį pranešimą dėl dalyvavimo taip pat neįvertino aplinkybės, kad nuvykimui iš Lietuvos ir parvykimui iš mokymo programos reikalingas papildomas laikas, tačiau teismas šio vertinimo neatlikimo kaltę priskyrė atsakovui. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, kuris teikdamas Klaipėdos RAAD 2012 m. rugpjūčio 28 d. ir 2012 m. rugsėjo 3 d. tarnybinius pranešimus ne tik neįvertino reikalingo papildomo laiko nuvykimui, bet ir įsigijęs bilietus į Lisaboną dar 2012 m. rugsėjo 4 d. apie papildomo laiko reikalingumą neinformavo Klaipėdos RAAD direktoriaus, Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus ar tiesioginio vadovo. Teismas nevertino, jog pareiškėjas labai svarbias aplinkybes nuslėpė nuo Klaipėdos RAAD direktoriaus, Personalo ir valdymo skyriaus ir netgi nuo tiesioginio vadovo. Anot atsakovo, teismas neteisingai šį neveikimą įvertino kaip nedidelio laipsnio nepakankamą nerūpestingumą. Pažymi, jog įsakyme nėra padarytos klaidos, komandiruotės laikas – 18-20 dienos. Be to, ginčo klausimas yra tarnybinės nuobaudos paskyrimas, kuris betarpiškai susijęs su neteisėtu tarnybinio transporto naudojimu ir naudojimo tvarkos pažeidimu. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas nei savo tiesioginiam vadovui, nei Klaipėdos RAAD direktoriui nepateikė prašymo ar tarnybinio pranešimo dėl tarnybinio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimo nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. bei jo laikymo nenustatytoje saugojimo vietoje. Pažymi, kad Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakyme Nr. LP3-57 „Dėl V. T. tarnybinės komandiruotės“ nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas vyksta į komandiruotę tarnybiniu transportu. Pareiškėjas nesilaikė Departamento direktoriaus 2011 m. rugsėjo l6 d. įsakymu Nr. LV1-181 patvirtintų Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių 14, 15 punktų ir 2011 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. LV1-21 „Dėl tarnybinio automobilio Kia Sportage, valst Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo bei saugojimo vietos ir naudojime tvarkos“ 4 punkto nuostatų. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai. Teismas konstatavo, kad už automobilio sunaudotą kurą vykstant į tarptautinį oro uostą ir grįžtant atgal atsakovas apmokėjo, tačiau nesiaiškino, kam apmokėjo ir už ką. Departamentas vykdo mokestinius pavedimus bendrovei UAB „Lukoil Baltija“ už įsigytą kurą, o atskiru Departamento direktoriaus įsakymu yra nustatyta priskirto automobilio leistina mėnesinė rida tarnybos tikslais. Šiuo nagrinėjamu atveju automobilis buvo naudojamas savavališkai ir laikomas nenustatytoje vietoje.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 129-131) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Pažymi, kad atsakovas 2012 m. rugsėjo 4 d. kartu su Departamento direktoriaus 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. LP3-57 „Dėl V. T. tarnybinės komandiruotės“ įteikęs tuščią ataskaitos formą, atliko neteisėtus veiksmus ir taip jį suklaidino. Nurodo, kad jis negalėjo laiku kreiptis į ESLA ir nustatyta tvarka gauti komandiruotės išlaidas (50 Lt). Teigia, jog atsakovo nurodomų teisės normų pažeisti negalėjo, kadangi tuo metu buvo komandiruotėje, o tarnybinės komandiruotės, tarnybinės kelionės į kitą vietovę laikas įeina į darbo laiką (DK 143 str. 1 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju tarnybinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-10-26 įsakymu Nr. LP1-113 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX–855 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos.
Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (2)-LV8-154 dėl galimo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. tarnybinio nusižengimo, kurioje konstatuota, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas V. T., pažeisdamas darbo drausmę bei be suderinto leidimo palikdamas tarnybinį automobilį nepriskirtoje saugojimo vietoje padarė tarnybinį nusižengimą, todėl siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Dėl pareiškėjo nebuvimo darbo vietoje 2012 m. rugsėjo 17 ir 21 dienomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad V. T. nesuderino išvykimo ir grįžimo iš komandiruotės laiko bei nebuvo pakoreguotas Departamento direktoriaus 2012-09-03 įsakymas Nr. LP3-57 „Dėl V. T. tarnybinės komandiruotės“, ko pasėkoje pareiškėjas savavališkai nebuvo darbo vietoje 2012 m. rugsėjo 17 ir 21 dienomis.
Bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 17 ir 21 dienomis faktiškai vyko ir grįžo iš Lisabonos, kur dalyvavo Europos saugios laivybos agentūros organizuojamuose mokymuose tema „Neteisėti išpylimai ir tyrimas pagal MARPOL“. Iš elektroninių aviabilietų kopijų matyti, kad V. T. iš Palangos oro uosto išskrido 2012 m. rugsėjo 17 d. 05.25 val., o grįžo (lėktuvas leidosi) – 2012 m. rugsėjo 21 d. 21.45 val. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) 43 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, - darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką. Todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 17 ir 21 dienomis nebuvo darbo vietoje.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai pažymėjo, kad pareiškėjo kaltė gali būti vertinama tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas, kadangi jis, susipažinęs su Departamento direktoriaus įsakymu, nepastebėjo, kad įsakyme padaryta klaida ir į nurodytą komandiruotės laiką neįskaičiuotas laikas kelionei į užsienį - Lisaboną ir atgal bei byloje nėra jokių objektyvių domenų, kad Departamento direktoriaus 2012-09-03 įsakyme Nr. LP3-57 „Dėl V. T. tarnybinės komandiruotės“ padaryta klaida, dėl kurios neteisingai nurodytas komandiruotės laikotarpis, būtų sukėlusi atsakovui kokias nors neigiamas pasekmes. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad rengiant ir priimant įsakymą dėl komandiruotės atitinkamoms struktūroms nekilo klausimų dėl komandiruotės laikotarpio, nors pareiškėjas nurodė, kad mokymų pradžia 2012 m. rugsėjo 18 d. 08.15 val., pabaiga – 2012 m. rugsėjo 20 d. 17.30 val.
Dėl tarnybinio automobilio eksploatavimo.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas V. T. nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011-09-16 įsakymu Nr. LV1-181 patvirtintų "Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente taisyklių" 14 p., 15 p. ir 2011-02-18 įsakymo Nr. LV1-21 „Dėl tarnybinio automobilio Kia Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos" 4 p. nuostatų. Tarnybiniu automobiliu nuo 2012-09-17 iki 2012-09-21 neturėjo galimybės naudotis kiti Jūros AAA pareigūnai, kuriems ši 1 transporto priemonė taip pat priskirta Departamento direktoriaus įsakymu.
Byloje nenustatyta, kad V. T. be tiesioginio vadovo žinios ir suderinimo, t. y. savavališkai eksploatavo (vyko į Palangos oro uostą) ir laikė tarnybinį automobilį kitoje nei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2011-02-18 įsakyme Nr. LV1-21 „Dėl tarnybinio automobilio Kia Sportage, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) su specialia aplinkosaugine įranga perdavimo, laikymo bei saugojimo vietos ir naudojimo tvarkos“ nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini), Klaipėda). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šiuo aspektu patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalies, susijusios su tarnybinio automobilio palikimu nepriskirtoje saugojimo vietoje.
Dėl įpareigojimo atlyginti komandiruotės išlaidas.
Patikslintu prašymu V. T. prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą apmokėti komandiruotės išlaidas (50 Lt), kurias patyrė komandiruotės metu Lietuvoje, vykstant į užsienio komandiruotę. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog šioje dalyje teismo sprendimo proceso šalys neskundžia, todėl nėra pagrindo tirti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei plačiau dėl jos nepasisakytina.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė ir įrodymus byloje vertino iš esmės tinkamai, teismo išvados yra pagrįstos, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.