- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-02
- Bylos Nr.
- e2-3036-728/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39837-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Eltermanienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2843 Eur pagrindinės skolos, 1627,46 Eur palūkanų, 646,69 Eur delspinigių, 6,5 dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (2843 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka asmeniškai 2018 m. vasario 2 d. Atsakovė per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
2006 m. gruodžio 8 d. AB SEB bankas ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.1750618054289-41 (toliau – Sutartis), pagal kurią AB SEB bankas atsakovei suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovė įsipareigojo grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas AB SEB bankas naudai, tačiau atsakovė netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl AB SEB bankas pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei patiekti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.
2009 m. lapkričio 6 d. UAB „Gelvora“ ir AB SEB bankas pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią AB SEB bankas perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu pagal Sutartį. Ieškovė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė pastarųjų nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dienai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2843 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su AB SEB bankas sudarytą Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 6,5 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. spalio 19 d. atsakovei paskaičiavo 1490,68 palūkanų, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB SEB bankas iki 2009 m. lapkričio 6 d. paskaičiuotas palūkanas – 136,78 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl 1627,46 Eur palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Vadovaudamasi Sutartimi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,1 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie ieškovo paskaičiavimu pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. spalio 19 d. sudaro 511,74 Eur, ir 134,95 Eur delspinigių, į kuriuos teisę reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo, t.y. AB SEB bankas paskaičiuotus delspinigius – 134,95 Eur delspinigių.
CK 6.258 straipsnio 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalis nustato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismai kiekvienu atveju nagrinėdami konkrečias situacijas turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės. Tam tikrais atvejais teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad 0,02 % dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės įvykdymo pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002, 2003-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, ieškovas yra verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, o atsakovas yra vartotojas, kuris vartojimo kredito sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t.y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, todėl prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normos, t.y. iki 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad pradinis kreditorius, vykdydamas paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.
Ieškovei iš atsakovės priteistini delspinigiai apskaičiuotini už 180 dienų laikotarpį ir sudaro 255,87 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą (2843X (0,05/100) X 180). Todėl siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 255,87 Eur delspinigių.
Lietuvos Respublikos CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 6,5 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 6,5 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 2843 Eur kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 3 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. lapkričio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).
Remiantis CPK 93 str. 2 d., iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 105,80 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. Č., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai, 2843 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus) pagrindinės skolos, 1627,46 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 46 ct) palūkanų, 255,87 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 87 ct) delspinigių, 6,5 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 2843 Eur kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 3 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4726,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,80 Eur (vieną šimtą penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovė turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.