Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Be to, pareiškėjo teigimu, patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų, numatytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Patalpose nebuvo ventiliacijos, visada buvo drėgna, ant sienų ir lubų atsirado pelėsis, nuo lubų ir sienų krito tinkas. Dėl netinkamos ventiliacijos nuolat trūkdavo oro, todėl dažnai skaudėjo galvą. Pareiškėjas tvirtino, kad į pasivaikščiojimo kiemelį (kamerų tipo patalpų teritorijoje) yra vedami visi esantys kameroje asmenys, t. y. nuo 1 iki 4 ar daugiau žmonių, vienai valandai. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas mažas, tad išvedus tris ar keturis žmones iš esmės laisvai judėti gali tik du žmonės, kiti turi stovėti. Be to, kiemelyje nėra vandens nutekėjimo sistemos, po lietaus visada būna pilna vandens, telkšo balos, todėl negalėdavo pasivaikščioti, tekdavo stovėti. Kiemelio sienos neatitinka reikalavimų, kadangi yra išdaužytos, grindinys nelygus. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Alytaus PN netinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas. Alytaus PN virtuvėje pamainomis dirba tik kelios virėjos ir keli pagalbiniai darbininkai iš nuteistųjų, kurie neturi reikiamų leidimų dirbti su maistu. Dėl nekvalifikuoto darbo maistas yra nekokybiškas ir nehigieniškas, patiekiamas nepakankamos temperatūros, skiedžiamas vandeniu, maisto porcijos neatitinka reikalavimų. Valgykloje tvyro blogas kvapas, padėklai, ant kurių dedamas maistas, nešvarūs. Tvirtino, kad maitinantis nekokybišku maistu sutriko pareiškėjo sveikata, dažnai skaudėdavo galvą, vemdavo, raižydavo pilvą, skrandį grauždavo rėmuo.

Atsakovės atstovas tvirtino, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Visose uždarosios zonos gyvenamosiose patalpose (kamerose) dėl saugumo yra įrengta patalpų šildymo sistema: vietoj radiatorių per visą sieną (po langu) sumontuoti apvalūs 20 cm diametro metaliniai vamzdžiai, o uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinami atidarius langus, iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą. Atsiliepime nurodė, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl dėl tvarkos kamerose, taip pat dėl pelėsio yra atsakingi patys nuteistieji. Pareigūnai atsakingi už kamerų tipo patalpas, nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos yra kuo skubiau remontuojamos. Uždarojoje zonoje yra 7 įvairaus ploto pasivaikščiojimo kiemai. Uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemų būklė yra gera, atitinkanti higienos normų reikalavimus, juose nuolatos palaikoma švara (valo nuteistieji, įdarbinti tvarkiniais), dėl gamtinių veiksnių (kritulių, temperatūrų skirtumo) sezoniškai yra atliekamas sienų dažymas. Sienų dažai nėra atsilupę, grindys išbetonuotos lygiai ir neištrupėję. Atsiliepime nurodoma, kad pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parą pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija ne rečiau kaip kartą per 2 savaites tikrina Maitinimo taisyklių reikalavimų, maisto ruošimo, maisto laikymo sąlygų, darbo vietų higienos ir asmens higienos reikalavimų laikymąsi maisto gaminimo ir maisto laikymo vietose. Periodiškai yra atliekami gaminamo maisto laboratoriniai tyrimai. Tyrimų metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energinė vertė. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus pataisos namus dėl skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi 2 kartus. Pažymėjo, kad tuo laikotarpiu taip pat buvo atlikti maisto laboratoriniai tyrimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicininės paslaugos. Nenustačius ir neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti žalos atlyginimą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo 27, 24 ir 12 kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 18 d., nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. sausio 10 d. buvo paskirtas į 27 kamerų tipo patalpą, kuri yra 29,49 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos. Esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,686 kv. m.

Pareiškėjas nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. kovo 29 d. buvo paskirtas į 24 kamerų tipo patalpą, kuri yra 13,45 kv. m ploto ir kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,48 kv. m.

Nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. gegužės 5 d. ir nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. birželio 5 d. buvo paskirtas į 12 kamerų tipo patalpą, kuri yra 12,44 kv. m ploto ir kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,14 kv. m.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu tvirtino, kad kamerose, kuriose atliko bausmę pareiškėjas, didelę ploto dalį užėmė sanitarinis mazgas, todėl trūko ploto. Pažymėtina, kad nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,686 kv. m iki 4,48 kv. m, todėl daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir Įsakyme dėl minimalaus ploto nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta minimalaus ploto norma, todėl nėra pagrindo pripažinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo ir atsižvelgti į sanitarinio mazgo ir baldų užimamą plotą.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad nuo 2020 m. sausio 24 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kadangi buvo paskirta drausminė nuobauda. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje jam buvo neleista paskambinti advokato padėjėjai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 5 d.) 145 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose, įtvirtinta, jog perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu (1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 13 d. Alytaus PN direktoriui pateikė prašymą leisti paskambinti advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei, kuri 2020 m. vasario 24 d. pagal leidimo ir pavedimo sutartį pareiškėjui paskirta teikti teisinę pagalbą. Alytaus pataisos namų direktorius pareiškėjui tokio leidimo nedavė, pasirašęs rezoliuciją „prieštarauju“.

Pareiškėjas tvirtina, kad taip buvo pažeista jo konstitucinė teisė į gynybą, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, taip pat teisė reglamentuota BVK 101 straipsnyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 49-385 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda perkelti į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nuobauda pradėta vykdyti, t. y. pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas 2020 m. vasario 27 d., išleistas iš kamerų tipo patalpų 2020 m. kovo 27 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą. Pareiškėjo nurodytame 2001 m. vasario 12 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens, įtariamo padarius nusikaltimą, ir kaltinamojo teisė į gynybą yra viena iš žmogaus teisių apsaugos garantijų, ji yra būtina sąlyga tam, kad būtų teisingai nubaustas kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo ir kad nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. kovo 13 d. rezoliucija patvirtintame „Visų bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų asmenų gynybos principų sąvade“ skelbiama, kad sulaikytas asmuo turi teisę gauti teisinę advokato pagalbą, kad netrukus po arešto kompetentingas organas jį informuoja apie šią teisę ir jam suteikiamą protingą galimybę pasinaudoti ja.

Pareiškėjas yra nuteistasis, atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, t. y. asmuo, kuriam paskirtos bausmės vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas (1 straipsnio 1 dalis). BVK 101 straipsnyje yra nustatyta nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Teisė susitikti su advokatu nėra apribota ir nuteistiesiems, paskirtą nuobaudą atliekantiems kamerų tipo patalpose, tačiau teisę skambinti telefonu tokiems nuteistiesiems apriboja specialios BVK 145 straipsnio 1 dalies normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1583-756/2019). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas 2020 m. vasario 27 d. – 2020 m. kovo 27 d. laikotarpiu pažeistos nebuvo.

Be to, bylą nagrinėjant teisme, nustatyta, jog pareiškėjas, reikšdamas prašymą 2020 m. kovo 13 d. Alytaus PN direktoriui, ketino paskambinti advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei dėl skundo parengimo šioje byloje. Advokato padėjėja R. Vilkelytė teismo posėdžio metu patvirtino, jog skundas teismui buvo parengtas ir pateiktas, bendraujant su pareiškėju raštu, todėl darytina išvada, jog pataisos namų atsisakymas tenkinti jo prašymą paskambinti advokato padėjėjai, pareiškėjui nesutrukdė realizuoti jo teisės kreiptis į teismą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus pataisos namuose daugiau nei kilometro spinduliu veikianti ryšio blokavimo įranga įdiegta baudos izoliatoriaus teritorijoje, kur yra kamerų tipo patalpos. Blokatorius eksploatuojamas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos higienos normą. Blokatorius buvo įrengtas vieno metro atstumu nuo kameros, kurioje gyveno pareiškėjas, lango ir gyvenant tokioje nuolatinėje elektromagnetinėje spinduliuotėje neabejotinai daroma didelė žala sveikatai, t. y. jis jautė mieguistumą dienos metu, o naktį negalėjo užmigti, kentė galvos skausmus.

Skunde pareiškėjas tvirtino, kad, atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, 3-iame lokaliniame sektoriuje, 10 būryje, nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, dėl netinkamos ventiliacijos nuolat trūkdavo oro. Pastatas avarinės būklės. Langai mediniais išklypusiais rėmais. Žiemos metu sningant, krituliai patekdavo į gyvenamąsias patalpas, ant stalų, lovų, dėl to patalpose buvo nuolat šalta, laikėsi drėgmė. Pučiant stipriam vėjui, net keletą kartų langai su rėmais buvo iškritę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05–0,15 m/s (16 p.). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Teismas pažymi, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmetami.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 metų spalio mėnesio kamerų tipo patalpose nebuvo išduodamas minkštasis inventorius, tai yra čiužinys. Lovos buvo metalinės, todėl teko kęsti didelius nepatogumus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d.) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1-R25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Naujosios pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) patvirtintų taisyklių 23 punkte įtvirtinta analogiška nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

Pareiškėjas tvirtino, kad kamerų tipo patalpų teritorijoje pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, į kiemelius vedami nuo 1 iki 4 žmonių, vienai valandai. Iš esmės laisvai judėti gali tik du žmonės, kiti turi stovėti. Be to, kiemelyje nėra nuotekų sistemos, todėl po lietaus visada būna pilna vandens, telkšo balos. Pareiškėjas tvirtino, kad negalėdavo pasivaikščioti, tekdavo stovėti.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 punktas). Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Iš byloje pateiktų pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų matyti, kad kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, kiemeliai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismui nustačius, kad Alytaus PN, įrengdami pasivaikščiojimo kiemelius, laikėsi teisės aktų reikalavimų, pripažintina, kad Alytaus PN neatliko neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė šiuo aspektu negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamos maisto kokybės, kiekio, higienos reikalavimų nesilaikymo.

Pareiškėjas prašė priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.