Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 42-1021(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gruodžio 7 sprendimą Nr. 2S-7151; įpareigoti Vilniaus pataisos namus ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą – užtikrinti netrukdomą bendravimą tarp nuteistojo (suimtojo) bei jo advokato, nepriklausomai nuo turimų nuobaudų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) direktorius 2017 m. spalio 12 d. rašte Nr. 42-1021(1) išaiškino, kad atliekant bausmę – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų – nuteistajam nepriklauso telefono skambučiai, todėl pareiškėjui nebuvo leista paskambinti advokatui. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. gruodžio 7 d. sprendime Nr. 2S-7151 išaiškino, kad minėtas Vilniaus PN direktoriaus sprendimas nepažeidžia jokių teisės aktų ir yra teisėtas. Pareiškėjo nuomone, ribojimas paskambinti telefonu advokatui, kai yra atliekama paskirta drausminė nuobauda, yra neteisėtas, pažeidžia jo teisę į gynybą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. vasario 12 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimais, kuriuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti ir negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į šį Konstitucinio Teismo išaiškinimą manė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnyje nustatytas draudimas skambinti telefonu neapima asmens teisės skambinti advokatui ir taip gauti teisinę pagalbą. Pareiškėjo prašymas paskambinti advokatui buvo susijęs su baudžiamosiomis bylomis, kadangi tuo metu buvo rengiama peticija tarptautinėms institucijoms dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų baudžiamojoje byloje, skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pareiškėjas nurodė, kad skundo padavimo metu atliko bausmę drausmės grupės sąlygomis, todėl skambinti telefonu galėjo tik du kartus per mėnesį. Rengiant skundus, peticijas atsiranda poreikis nuolat bendrauti su advokatu, todėl dviejų skambučių per mėnesį nepakanka. Išnaudojęs skirtus skambučius advokatui, jis prarado teisę į privatų gyvenimą, nes negalėjo paskambinti artimiems giminaičiams. Teisė į privatų gyvenimą negali nukentėti dėl to, kad buvo naudojamasi teise į gynybą, tokia situacija prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismo procesinių sprendimų baudžiamosiose ir kitose bylose apskundimo terminas yra trumpas – 7 dienos, o advokatas apie tokius teismo sprendimus nėra informuojamas, todėl asmuo, gavęs drausminę nuobaudą – 15 parų kamerų tipo patalpose praranda teisę į advokatą, kadangi per tokį trumpą terminą neįmanoma klausimo išspręsti laiškais. BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatytos skambučio trukmės (15 min.) nepakanka bendraujant su advokatu, su kuriuo būtina aptarti tiek procesinius, tiek taktinius bylos vedimo klausimus. Tiek skambučio trukmė, tiek skambučių skaičiaus ribojimas nesiderina su absoliučia asmens teise į gynybą, teise į advokatą, tai daro skundžiamus sprendimus neteisėtais.