Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-743/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-25
Bylos Nr.
1-30-743/2015
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00066-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Civilinis ieškovas
R. K.
Kaltinamasis
M. G.
Advokatai
Dainius Gudas, Jolanta Vienažindytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-30-743/2015Teisminio proceso Nr. 1-72-1-00176-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.13; (S) 1.2.27.1; 2.3.6.4.5.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 25 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K., jo atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei, kaltinamajam M. G., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2014 m. gegužės 31 d., apie 00.15 val., Lazdijų m. Vytauto g., siekdamas išvengti administracinio sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas R. K. ranka du smūgius į galvos sritį ir taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinio odos nubrozdinimo kairio smilkinio srityje bei pakaušio srities sumušimo, pasipriešino valstybės tarnautojui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Lazdijų r. PK) Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio (toliau – VPS PB) vyresniajam patruliui R. K., kuris nurodė jam vykti kartu su juo administracinio teisės pažeidimo tyrimui.

Kaltinamasis M. G. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2014 m. gegužės 31 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini)gimnazijoje vykusioje šventėje, iš kurios po 24 val. su mama J. G. ir draugu L. M. ėjo link šeimos automobilio ,,VW Polo“, stovėjusio Lazdijų m. Vytauto g. Jis priėjo prie automobilio, mama jam atidarė duris ir jis atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės. Matė, kad netoliese stovėjo policijos automobilis, tačiau negirdėjo, kad jam policijos pareigūnai ką nors sakytų. Įsėdęs į automobilį, staiga pajuto smūgį į smilkinį, virš antakio, atsisukęs pamatė policijos pareigūną R. K., kurį pažinojo, nes buvo matęs kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje. R. K. jį ištraukė iš automobilio, trenkė į automobilio bagažinę, vėliau pargriovė, buvo panaudotos dujos ir antrankiai ir jis pristatytas į Lazdijų r. PK. Jis policijos pareigūnui nesipriešino, jam smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 128,129).

Nukentėjęs R. K. parodė, kad 2014 m. gegužės 31 d. apie 00.15 val. dirbant kartu su O. A., gavo nurodymą vykti į M. Gustaičio gatvę, kadangi ten triukšmauja jaunuoliai. Nuvykę pamatė jau nubėgančius kažkokius jaunuolius, todėl, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, nusprendė pabūti netoli gimnazijos, todėl tarnybinį automobilį pastatė Vytauto g., atsidarė langus ir sėdėjo automobilyje. Netrukus pamatė gatve einančius moterį ir du jaunuolius, kaip vėliau sužinojo tai buvo M. G., jo motina ir L. M.. M. G. buvo neblaivus, rėkavo, šūkavo, keikėsi, o jį vedė jo mama ir L. M.. Jis girdėjo, kaip L. M. ramino M. G., sakė, kad yra policija ir gali jį išvežti, todėl jis turi ramintis, tačiau M. G. nusikeikė, pasakė, kad tai jam nerūpi. Priėjęs Vytauto gatvę, M. G. vėl pradėjo keiktis, eiti link jų tarnybinio automobilio. Jis pasakė kartu dirbusiam O. A., kad jaunuolis taip pažeidžia viešąją tvarką, todėl nurodė lipti iš automobilio. Išlipęs pradėjo eiti link M. G., paliepė prieiti prie tarnybinio automobilio, tačiau jaunuolis nusikeikė ir greitu žingsniu priėjęs prie stovėjusio automobilio į jį įsėdo, šalia automobilio buvusi M. G. motina ir L. M. užstojo jam kelią link automobilio. Jis nurodė moteriai ir šalia buvusiam jaunuoliui pasitraukti, priėjo prie automobilio, kurio durelės buvo atidarytos, M. G. sėdėjo ant galinės sėdynes, jis prisistatė, pasakė M. G., kad jis yra sulaikomas, nes padarė pažeidimą ir liepė išlipti iš automobilio. M. G. iš automobilio nelipo, keikėsi, muistėsi, slinkosi nuo jo, todėl jis pakvietė O. A. jam padėti. Šiam priėjus, M. G. išlipo iš automobilio, jis paėmė jam už rankos, už kitos rankos paėmė O. A., tačiau M. G. ranką ištraukė ir jam sudavė smūgį į galvą, į plaukuotąją jos dalį, jis ją įvardino smilkiniu, jis vėl bandė paimti M. G. už rankos, tačiau šis toliau muistėsi, nejuto, kuriuo metu buvo suduotas dar vienas smūgis, tik vėliau, apžiūros ligoninėje metu, buvo nustatyti du sužalojimai. Vėliau buvo panaudotos specialios priemonės – papurkšta dujų, uždėti antrankiai ir M. G. buvo pristatytas į Lazdijų r. PK. Prašo priteisti iš M. G. 95,85 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur atstovavimo išlaidų. Turtinę žalą sudaro kelionės išlaidos, t.y. mokėjimai už kurą vykstant į ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teisiamuosius posėdžius: 2014-09-29 29 Eur, 2014-12-22 25,16 Eur, 2015-03-16 15,26 Eur, 2015-05-05 10,96 Eur ir 2015-05-11 15,47 Eur. Neturtinę žalą sudaro: buvo sužalotas, dėl to patytė fizinį skausmą, kurį juto apie savaitę laiko, dėl to patyrė stresą, patyrė nepatogumus, nes reikėjo vykti į gydymo įstaigą, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, jis dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje, dėl to išgyveno, patyrė stresą, kadangi dirba antraeilėse pareigose, dėl sveikatos būklės turėjo atsiprašinėti iš šio darbo ir dėl to išgyveno. Po fizinio smurtą kurį laiką skaudėjo galvą, negalėjo susikaupti darbe, vartojo skausmą malšinančius vaistus. M. G. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko jautėsi pažemintas (t. 2, b. l. 80-83).

Šiuos savo parodymus nukentėjęs patvirtino ir akistatos metu su liudytojais L. L. (t. 1, b. l. 38,39), su G. V. (t. 1, b. l. 40-42).

Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą – Lazdijų m. Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 13, priekiu į Vytauto gatvę, kur stovėjo tarnybinis automobilis; parodė vietą, esančią už 5 m nuo šio automobilio stovėjimo vietos iki vietos, kurioje buvo pastatytas automobilis ,,VW“ markės, į kurį įsėdo M. G.; parodė vietą – 1,5 m atstumu nuo ,,VW“ automobilio kairio galinio sparno, kur stovėjo J. G. ir L. M.; parodė vietą – prie automobilio ,,VW“ kairio galinio sparno, kur jam sudavė smūgį M. G. (t. 1, b. l. 13-22).

Liudytojas O. A. patvirtino, kad 2015 m. gegužės 31 d. dirbo kartu su R. K., pagal iš budėtojų dalies gautą nurodymą vyko prie M. Gustaičio gimnazijos, nes buvo pranešta apie triukšmą. Jiems atvykus kažkokių jaunuolių būrelis pabėgo, todėl jie nusprendė pabūti prie mokyklos ir su tarnybiniu automobiliu sustojo Vytauto gatvėje. Netrukus išgirdo triukšmą, pamatė gatve einančius du jaunuolius ir moterį, kaip vėliau sužinojo tai buvo M. G., jo motina ir L. M.. Iš išvaizdos matėsi, kad M. G. buvo neblaivus, jį šalia ėję asmenys vedė, jis buvo agresyvus, stengėsi vedančius asmenis nustumti. M. G. vedęs draugas liepė jam tylėti, pasakė, kad stovi policija, tačiau M. G. į tai nekreipė dėmesio, pradėjo eiti link jų automobilio. Jie su R. K. išlipo iš automobiliu, pradėjo eiti link M. G., R. K. jį pakvietė prieiti, tačiau jis apsisuko ir greitu žingsniu nuėjęs atsisėdo į automobilį, ant galinės sėdynės. Girdėjo, kaip R. K. paprašė M. G. išlipti iš automobilio ir eiti su juo, girdėjo kaip M. G. pasakė: ,,mente, manęs nepaimsi“, nes jis stovėjo šalia automobilio. R. K. paprašė padėti, jis priėjo arčiau ir padėjo M. G. išlaipinti iš automobilio. Kai M. G. jau buvo šalia automobilio, R. K. laikė jam už rankos, o šis ją ištraukė ir iš viršaus sudavė vieną smūgį R. K. į kairės pusės smilkinį. Nurodo matęs tik šį smūgį, matęs toje vietoje sužalojimą, ar buvo daugiau smūgių nežino, matė, kad M. G. mojavo rankomis, tačiau nežino, ar daugiau kartų pataikė (t. 2, b. l. 85,86).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą – 5 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos link (duomenys neskelbtini)gimnazijos, kur stovėjo ,,VW“ markės automobilis, į kurį įsėdo M. G.; parodė kaip stovėjo M. G., kai sudavė smūgį R. K. – vienas priešais kitą (t. 1, b. l. 52-62).

Iš J. G. parodymų matyti, kad 2014 m. gegužės 31 d., po 24 val. ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją parsivežti namo sūnaus, kuris buvo neblaivus. Ji automobilį paliko Vytauto gatvėje, o pati nuėjo iki mokyklos. Iš mokyklos su ja ėjo sūnus, jo draugas L. M.. Ji ir L. M. buvo įsikibę į sūnaus parankę. Sūnus su ja eidamas ginčijosi, nes nenorėjo važiuoti namo, šnekėjo garsiai, tačiau nesikeikė. Netoli automobilio ji sūnų paleido, pati pralindo pro gatvės atitvarą ir atrakino automobilį, o sūnus per perėją atėjo iki automobilio ir įsėdo ant galinės automobilio sėdynės. Netrukus pribėjo policijos pareigūnas R. K., pasakė ,,dabar berneli, važiuosim“ sudavė vieną smūgį kumščiu M. G. į kairės pusės žandikaulį, jį ištempė iš automobilio, šveitė į automobilio galą, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius ir išvežė į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 84,85).

Liudytojas L. M. patvirtino, kad 2014 m. gegužės 31 d., po 24 val., jis iki automobilio lydėjo M. G. kartu su M. G. mama. M. G. buvo neblaivus, jis jį prilaikė už peties. Vedant M. G. pakeltu tonu kalbėjo su mama, kad dar nori pabūti šventėje, tačiau negirdėjo, kad jis būtų vartojęs keiksmažodžius. Priėjęs prie automobilio, jis į jį įlipo, pareigūnams, kurių automobilis stovėjo netoliese, nieko nesakė. Netrukus priėjo vienas iš pareigūnų ir sėdinčiam automobilyje M. G. sudavė smūgį į veidą, po to ištempė iš automobilio, trenkė į bagažinę, pargriovė, papurškė dujų, uždėjo antrankius ir išvežė į policijos komisariatą. Smūgio sudavimo metu stovėjo automobilio kairėje pusėje, prie galinio sparno. Girdėjo, kaip priėjęs pareigūnas M. G. pasakė, kad turės važiuoti su jais (t. 2, b. l. 83-85).

Liudytoja R. M. patvirtino, kad 2014 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) mokykloje vyko abiturientų šventė, kurioje dalyvavo ir M. G.. Ji pastebėjo, kad M. G. buvo neblaivus, direktorė rekomendavo paskambinti jo tėvams, todėl ji paskambino M. G. tėčiui, šis pasakė, kad yra išvykęs ir į mokyklą atvažiuos mama. Matė, kaip į mokyklą atvažiavo M. G. mama, todėl nuėjo jo pakviesti. Rado M. G. bešokantį, pasakė, kad atvažiavo jo mama, tačiau jis į ją piktai pažiūrėjo, pasakė ,,ko nori, nachui“ ir toliau šoko. Tada ji paprašė šalia esančių jaunuolių pagalbos. Matė, kaip iš mokyklos M. G. išėjo su mama ir L. M. (t. 2, b. l. 83).

Liudytojas G. P. patvirtino, kad 2014 m. gegužės 31 d. naktį jis į budėtojų dalį gavo pranešimą apie tai, kad grupė neblaivių jaunuolių triukšmauja M. Gustaičio gatvėje. Ten nusiuntė dirbusį ekipažą – R. K. ir O. A., kurie netrukus informavo, kad jaunuoliai pabėgo, tačiau jie pabudės prie mokyklos. Praėjus kažkiek laiko R. K. su O. A. į budėtojų dalį pristatė M. G., nurodė, kad jis neblaivus šlaistėsi, pasipriešino policijos pareigūnui, sudavė smūgį R. K.. M. G. buvo nustatytas girtumas, jis buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, o po to į areštinę. Bendraujant su M. G. matėsi, kad jis buvo neblaivus, nieko neatsiminė, pasirašinėjant ant dokumentų, siūlė viską baigti, atsiprašinėjo. Vėliau, budėtojo nurodymu, M. G. buvo nuvežtas medicininei apžiūrai (t. 2, b. l. 105).

L. L. patvirtino, kad 2014 m. gegužės 31 d. matė, kaip policijos pareigūnai sulaikinėjo M. G.. Tuo metu jis, M. J. ir G. V. stovėjo Vytauto gatvėje, ties namu, maždaug 20 m atstumu nuo įvykio vietos. Kaip pamatė R. K., šis buvo prie automobilio, kuriame sėdėjo M. G.. Jis matė, kaip pareigūnas priėjęs sudavė du smūgius M. G. į veido sritį, ištraukė iš automobilio ir trenkė į automobilio bagažinę, M. G. atsitrenkė į bagažinę, nukrito ant pilvo, tuomet pribėgo A., surakino M. G. ir nusivežė į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 106,107).

M. J., G. V. patvirtino, kad buvo kartu su L. L., matė, kaip policijos pareigūnas K. pribėgo prie automobilio, kuriame sėdėjo M. G., jis jiems buvo nugara, pastebėjo, kad judėjo rankos per pečius ir iš to sprendžia, kad tuo metu policijos pareigūnas sudavinėjo smūgius M. G.. Kitą policijos pareigūną pamatė tik uždedant antrankius M. G., nematė, kad M. G. suduotų smūgius policijos pareigūnui (t. 2, b. l. 107,108; 114).

Iš liudytojų M. J. (t. 1, b. l. 71-76), parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis įvykį stebėjo Vytauto gatvėje, prie žalios spalvos medinio namo, pažymėto Nr. 11.

Liudytojas Ž. P. patvirtino, kad dirbo 2014 m. gegužės 31 d., kai buvo pristatytas M. G., kurį pristatė R. K. ir O. A. po viešosios tvarkos pažeidimo. Pareigūnai rašė tarnybinius pranešimus dėl pasipriešinimo, nes buvo suduota smūgiai, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. M. G. jo nurodymu buvo pristatytas medicininei apžiūrai, nes buvo pranešta, kad buvo nukritęs nuo suolo kameroje (t. 2, b. l. 127,128).

Liudytojas V. R. patvirtino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą apklausinėjo liudytojus L. L., M. J., G. V., atliko jų parodymų patikrinimą vietoje. Neneigia, kad rašydamas L. L. parodymus detaliai užrašė jo parodymus dėl M. G. veiksmų pasipriešinant, į R. K. veiksmus dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nesigilino, dėl to L. L. apklausoje detaliai to neaprašė, kadangi buvo atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl R. K. veiksmų (t. 2, b. l. 105,106,107).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad įvykio vieta Lazdijų m. Vytauto gatvėje, ties namu Nr. 11, kuris yra medinis, žalios spalvos (t. 1, b. l. 5-8).

Specialisto išvadomis nustatyta, kad R. K. paviršinis odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, pakaušio srities sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai 2014 m. gegužės 31 d. apie 00.15 val., ne mažiau dviejų trauminių poveikių; neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgį rankomis, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; R. K. apžiūrėtas 2014 m. birželio 3 d. (t. 1, b. l. 24). 2014 m. rugsėjo 8 d., pateikus R. K. medicininius dokumentus, nustatyta, kad R. K. 2014 m. gegužės 31 d. 03.40 val. apžiūrėtas chirurgo, objektyviai nustatyta kairio smilkinio srityje edema, paraudusi (t. 1, b. l. 29,30). Detaliau apibudinti padarytus sužalojimus ekspertai teismo posėdyje negalėjo, nes detaliai sužalojimai neaprašyti, neaišku, kokiose padėtyse buvo kontaktavę asmenys kontakto metu (t. 2, b. l. 103,104).

Pareigūno pažymėjimas patvirtina, kad R. K. yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Lazdijų r. PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – VPS) vyriausiasis patrulis (t. 1, b. l. 31). Jo tarnybinės funkcijos – užtikrinti viešąją tvarką (7.1 punktas), išaiškinti teisės pažeidimus, surašyti administracinius teisės pažeidimo protokolus, taikyti kitas įstatymo numatytas priemones (7.5 punktas); su pareigybės aprašymu 2012 m. gruodžio 21 d. pasirašytinai supažindintas R. K. (t. 1, b. l. 32,33). Pagal darbo grafiką jis dirbo su O. A. nuo 2014 m. gegužės 30 d. 19.30 val. iki 2014 m. gegužės 31 d. 8 val. (t. 1, b. l. 34,35).

Pareigybės aprašas patvirtina, kad Lazdijų r. PK VPS patrulių būrio patrulis privalo užtikrinti viešąją tvarką (7.1 punktas), išaiškinti teisės pažeidimus, taikyti kitas įstatymo numatytas priemones (7.5 punktas); su šiuo pareigybės aprašu 2012 m. balandžio 3 d. supažindintas O. A. (t. 1, b. l. 63,64).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas, nutartys patvirtina, kad 2014 m. birželio 2 d. M. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jis nubaustas 2014 m. birželio 26 d. nutarimu 40 Lt bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundai atmesti, nutarimas paliktas nepakeistas. M. G. pripažintas kaltu dėl to, kad 2014 m. gegužės 31 d. apie 00.22 val. būdamas girtas (2,27 promilės), įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę šlaistėsi viešoje vietoje – Lazdijų m. Vytauto g. (t. 1, b. l. 98-100,102-109).

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2014 m. gegužės 31 d. 00.35 val. M. G. nustatytas 2,27 promilių girtumas (t. 1, b. l. 136).

2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00546-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje R. K. atžvilgiu nutrauktas jo veikoje nesant šios nusikalstamos veikos požymių (t. 1, b. l. 124-135; t. 2, b. l. 122-125).

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų jis neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, priešingai, tvirtina, kad nukentėjęs jam sudavė smūgius, apklaustas iš karto po įvykio nurodė nieko neprisimenąs (t. 2, b. l. 2), vėliau tvirtino, kad įvykį prisimena, prisimena, kad viešosios tvarkos nepažeidė, kad įsėdęs į automobilį gavo smūgį į kairį smilkinį, vėliau buvo ištrauktas iš automobilio ir pargriautas ant žemės, ar ant nugaros ar ant pilvo neprisimena, tačiau nurodė prisimenantis, kad smūgių nukentėjusiajam nesudavė (t. 2, b. l. 6-8). Akistatos su nukentėjusiuoju metu nurodė, kad nukentėjęs jam sudavė du smūgius (t. 2, b. l. 9,10). Teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad automobilyje gavo smūgį virš antakio, pargriautas buvo ant pilvo, tačiau prisimena, kad smūgių nukentėjusiajam nesudavė (t. 2, b. l. 128,129). Pažymėtina ir tai, kad iš karto po įvykio kaltinamajam nustatyta 2,27 promilės girtumas (t. 1, b. l. 136). Įvertinus tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo vidutinio girtumo laipsnio, kad kas kartą apklausiant nurodo skirtingas įvykio aplinkybes, įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, kurį kategoriškai neigia, kad nukentėjęs jam sudavė smūgius, nors nustatyta, kad tokių veiksmų jis neatliko, todėl pripažintina, kad dėl visų šių aplinkybių kaltinamojo parodymai yra nepatikimi ir jais grįsti nuosprendžio negalima.

Nukentėjęs tvirtina, kad juto, kaip kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį, ar mosikuodamas rankomis nesudavė daugiau smūgių negali pasakyti, kadangi po pirmo smūgio jam šiek tiek apsvaigo galva. Tvirtina, kad smūgį juto į plaukuotąją galvos dalį. Nors apklausos protokoluose matyti, kad jis nurodė pajutęs smūgį į smilkinį, tačiau teisiamojo posėdžio metu paprašytas parodyti vietą, į kurią buvo smūgiuota, nurodė plaukuotąją galvos dalį, todėl iš to galima spręsti, kad nukentėjęs suklydo įvardindamas smūgio vietą. Iš liudytojo O. A. parodymų matyti, kad jis matė vieną smūgį - į kairį smilkinį. Specialisto išvada konstatuota, kad apžiūrint R. K. rasti du sužalojimai: nubrozdinimas kairio smilkinio srityje ir pakaušio srities sumušimas, jie padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tikimybė, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio – mažai tikėtina. Nukentėjusiojo parodymus dėl prieš jį pavartoto fizinio smurto patvirtina ne tik liudytojo O. A. parodymai, bet ir objektyvūs įrodymai - specialisto išvados, kuriomis konstatuoti sužalojimai atitinka byloje nustatytas įvykio aplinkybes, nukentėjęs buvo apžiūrėtas iš karto po įvykio, pakartotinai ir medicinos eksperto 2014 m. birželio 3 d., jokių abejonių, kad nukentėjęs susižalojo pats ar prie kitų aplinkybių, byloje nėra. Administracinės bylos nagrinėjimo metu konstatuota, kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, o tai taip pat patvirtina kad nukentėjusiojo ir liudytojo O. A. parodymai apie M. G. veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, yra teisingi. Liudytojai J. G. ir L. M. įvykio metu buvo šalia, tvirtina, kad kaltinamasis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau jų parodymai dėl jų suinteresuotumo kelia abejones: pažymėtina, kad J. M. yra kaltinamojo mama, o L. M. – kaltinamojo draugas; iš liudytojos R. M. (įvykio metu buvusios kaltinamojo klasės auklėtojos) parodymų matyti, kad jai M. G. pasakius, kad jo laukia mama, jis jai grubiai atsakė pavartodamas keiksmažodį, dėl ko auklėtoja paprašė kitų mokinių pagalbos; liudytoja J. G., L. M. pripažino, kad einant link automobilio, sūnus garsiai ginčijosi, nenorėjo eiti, buvo raminamas gąsdinant policijos pareigūnais, buvo vedamas jos ir L. M., netoli automobilio, ištrūko iš jų, todėl visos šios detalės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis prieš pat įvykį elgėsi grubiai ir iššaukiančiai, nebuvo geranoriškas aplinkinių atžvilgiu. Iš nukentėjusiojo ir liudytojo O. A. parodymų matyti, kad būtent taip pat iššaukiančiai, grubiai, vartodamas keiksmažodžius, įžeidžiančius žodžius kaltinamasis elgėsi ir įvykio metu, todėl logiškai siejasi su liudytojų J. G. ir L. M. parodymais; tačiau iš liudytojų J. G. ir L. M. parodymų matyti, kad staiga M. G. pasikeičia: tampa ramus, nesikeikia, ramiai sėdi automobilyje, nesimuisto, nereplikuoja ir nesiginčija, neatlieka jokių veiksmų prieš pareigūnus, tačiau toks staigus pagal šių liudytojų parodymus jo elgesio pasikeitimas niekaip nepaaiškinamas; pažymėtina ir tai, kad liudytoja J. G., rašydama pareiškimą dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų (t. 1, b. l. 112) pati pripažino, kad tarp jos sūnaus ir R. K. sulaikymo metu įvyko grumtynės, tačiau byloje dėl sūnaus veiksmų tyrimo apie šias aplinkybes nieko neaiškina; nors liudytoja J. G. tvirtina, kad M. G. buvo vedamas už parankių, L. M. nurodo, kad taip nebuvo, M. G. ėjo pats, buvo ramus. Įvertinus tai, kad J. G. kaltinamojo mama, o L. M. kaltinamojo draugas, kad jų parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringai apibudina įvykį, pagal jų duodamus parodymus staiga pasikeitusio kaltinamojo elgesio negalima logiškai paaiškinti, iš viso įvykio jie tiksliai prisimena tik dvi aplinkybes, kurios naudingos kaltinamajam - kad R. K. sudavė smūgį, o M. G. – nesudavė smūgio, nors įvykio metu buvo šalia, nurodo aiškiai matę kaip pareigūnai elgėsi, tačiau iš jų parodymų negalima paaiškinti R. K. iš karto po įvykių rastų sužalojimų, jeigu, kaip jie nurodo, jų nepadarė M. G., o visa tai leidžia spręsti, kad jie vengia aiškiai įvardinti kaltinamojo veiksmus, kurie jam nenaudingi, vienpusiškai apibudina įvykio aplinkybes, nes suinteresuoti palankiu sprendimu kaltinamajam, todėl pripažintina, kad tokių parodymų, kurie kitų, ir objektyvių, įrodymų visete nepatvirtina įvykio eigos, negalima pripažinti patikimais ir jais grįsti nuosprendžio.

Liudytojas L. L., G. V., M. J. įvykį stebėjo 20 m atstumu, tamsiu paros metu, esant blankiam gatvės apšvietimui, viskas vyko labai trumpą laiką, todėl vien tai, kad jie nurodo nematę, kad M. G. smūgiuotų R. K. nereiškia, kad tokių veiksmų kaltinamasis neatliko.

Kaltinamasis suprato, kad R. K. yra policijos pareigūnas, neneigia supratęs ir tai, kad jis nurodė jam vykti su juo dėl padaryto teisės pažeidimo. Liudytojas G. P. patvirtino, kad siuntė R. K. ekipažą viešajai tvarkai užtikrinti. Aukščiau aptartas R. K. pareigybės aprašas patvirtina, kad užtikrinti viešąją tvarką, išaiškinti teisės pažeidimus, surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus ir taikyti kitas įstatymo numatytas priemones yra tiesioginė jo pareiga, todėl prieidamas prie M. G., padariusio viešosios tvarkos pažeidimą, nurodydamas jam vykti kartu, jis vykdė tarnybines funkcijas ir M. G. privalėjo šiuos R. K. nurodymus vykdyti, o to nepadaręs ir tyčia smūgiuodamas nukentėjusiajam, kad išvengtų jam nepageidaujamų veiksmų, pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtą. Įvertinus tai, M. G. veika pagrįstai kvalifikuota kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui ir visiškai atitinka BK 286 straipsnio kvalifikaciją. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo, liudytojo O. A. parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajam suduoti du smūgiai – į galvą ir į smilkinį, todėl šioje dalyje kaltinimas patikslintinas.

Gynėjo argumentai, kad nukentėjusiojo parodymai pripažintini nepatikimais, nes jis skirtingai nurodo aplinkybes apie tai, ar M. G. iš automobilio išlipo pats ar buvo išlaipintas, kad jis suinteresuotas, jog M. G. būtų pripažintas kaltu, nes M. G., buvo liudytojas administracinio teisės pažeidimo, liudijo prieš R. K., jo parodymai buvo reikšmingi, nes administracinio teisės pažeidimo byla L. L. atžvilgiu buvo nutraukta, atmestini kaip nepagrįsti. Iš LITEKO duomenų matyti, kad minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-5-743/2014 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00066-2014-5) įvykis buvo filmuotas degalinės vaizdo kamerų, todėl esminės reikšmės M. G. parodymai priimant sprendimą neturėjo, motyvacijoje jais nesiremta, minimoje byloje R. K. buvo toks pats liudytojas kaip ir M. G., todėl vien ta aplinkybė, kad jie kaip liudytojai dalyvavo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl to R. K. parodymai yra nepatikimi. Tai, kad R. K. teisiamojo posėdžio metu tiksliau apibudindamas aplinkybes nurodė, kad priėjus O. A. M. G. baigė muistytis ir iš automobilio lipo pats bei tai, kad R. K. turi tarnybinę nuobaudą, taip pat nėra pakankamas pagrindas netikėti nukentėjusiojo parodymais. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta, kad R. K., sulaikydamas M. G., smūgių jam nesudavė, todėl nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, kas taip pat tik patvirtina, kad jo parodymai dėl įvykio aplinkybių yra teisingi ir pagrindo jais abejoti nėra.

M. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinime inkriminuota kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamiems kaltinamojo veiksmams, o to nenustačius, negalima pripažinti esant sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. M. G. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 16), nors turi kelias administracines nuobaudas (už kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimą) (t. 2, b. l. 17-19), tačiau mokosi, ugdymo įstaigos charakterizuojamas kaip gerai besimokantis ir gerai pasielgiantis, tvarkingas, mandagus, puikiai sutariantis su bendraklasiais, sportuojantis, turintis pasiekimų sportinėje veikloje (t. 2, b. l. 25,76), todėl pripažintina, kad toks, teisės normas ignoruojantis jo elgesys, nėra nuolatinis ar sistemingas. Įvertinus šias kaltinamojo asmenybę apibudinančias aplinkybes, pripažintina, kad jam paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, ji bus pakankama, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, nubausti ir užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, jam skirtina viešųjų darbų bausmė. Nustatant jos trukmę, atsižvelgtina į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nors M. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, tačiau jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis neprašo griežtos bausmės, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, ji yra nesunki, todėl visos šios jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sunkumą, motyvus ir tikslus, jo asmenybę apibudinančios aplinkybės, leidžia spręsti, kad ir neesant jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jam pakankama viešųjų darbų bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes ji bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamajam M. G. kardomoji priemonė, - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Kaltinamasis pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 95,85 Eur transporto išlaidų, kurios pagrįstos įrodymais apie transporto priemonę, įsigytus degalus (t. 2, b. l. 72,73,120,121), o įvertinus tai, kad nukentėjęs gyvena Alytaus m., atstumą iki Lazdijų m., šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusiam dviem smūgiais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą įvykio metu ir po jo, vartojo skausmą malšinančius vaistus, patyrė nepatogumus lankantis gydymo įstaigoje, važinėjant į ikiteisminio tyrimo veiksmus, jautėsi pažemintas, todėl prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo (t. 2, b. l. 69,70). Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, sveikatos sutrikdymu ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus (vykimai į gydymo įstaigą, pas ekspertą, į ikiteisminio tyrimo instituciją, teismą), sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, išgyveno dėl nusikalstamos veikos metu išsakytų jį kaip pareigūną įžeidžiančių žodžių ir kaltinamojo veiksmų, jautėsi pažemintas, išgyveno dėl to. Atsižvelgus į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-419/2008, 2K-474/2008, 2K-537/2009, 2K-412/2009, 2K-421/2009), į tai, kad sužalojimas padarytas dviem smūgiais, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas pasireiškė tik fiziniu skausmu, pasekmių neliko, fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, nukentėjęs neįrodė, kad tai jam trukdė atlikti antraeiles pareigas, tai, kad jo atžvilgiu, kilus abejonėms, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindas didinti ieškinį šioje byloje, kaltinamasis yra mokinys, jokio turto ir pajamų neturi, o taip pat atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 800 Eur.

Nukentėjęs prašo priteisti ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 200 Eur (t. 2, b. l. 68), kurios pagrįstos pinigų priėmimo kvitu, o įvertinus tai, kad atstovė teikė teisinę pagalbą tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir nubausti viešaisiais darbai 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, M. G. išbūtą laikinajame sulaikyme - 2014 m. gegužės 31 d. (vieną parą).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. G. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš M. G. 895,85 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 85 centus) R. K. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Priteisti iš M. G. 200 Eur (du šimtus eurų) R. K. proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Vailionienė