Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-15 · Civilinė byla Nr. e2-1822-241/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
e2-1822-241/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“, uždarosios akcinės bendrovės „NT priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Biovela“, akcinė bendrovė „Gubernija“, uždaroji akcinė bendrovė „LithuanianSnacks“, SIA „Kalnu piens“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „FreshMarket“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „FreshMarket“
Civilinė byla Nr. e2-1822-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-01534-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.2.2.; 3.1.18.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ ir uždarosios akcinės bendrovės „NT priežiūra“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FreshMarket“ iškelta bankroto byla ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „FreshMarket“ direktoriaus S. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „Belvedere prekyba“ pareiškimus dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FreshMarket“ iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Biovela“, akcinė bendrovė „Gubernija“, uždaroji akcinė bendrovė „LithuanianSnacks“, SIA „Kalnu piens“, uždaroji akcinė bendrovė „Finiens“, uždaroji akcinė bendrovė „NT priežiūra“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai UAB „FreshMarket“ direktorius S. U. ir UAB „Belvedere prekyba“ kreipėsi į teismą prašydami iškelti atsakovui UAB „FreshMarket“ bankroto bylą. Įmonės vadovo pareiškimas grindžiamas atsakovo negalėjimu atsiskaityti su kreditoriais dėl faktinio nemokumo. Pagal 2015 m. balanso duomenis įmonės turtą sudaro 11 655 088 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 817 882 Eur, iš kurių 4 901 943 Eur pradelsti įsipareigojimai. Pagrindinis įmonės turtas yra įrengimai bei transporto priemonės, kurių bendra balansinė vertė sudaro apie 1,88 mln. Eur, tačiau dėl vykdomos veiklos juos parduoti ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais yra neįmanoma. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto. Nepaisant dedamų maksimalių pastangų pelningai vykdyti ūkinę komercinę veiklą, per 2015 m. nuostolis siekia 4,2 mln. Eur. Pareiškėjas UAB „Belvedere prekyba“ nurodė, kad atsakovas įmonei skolingas iš viso 80 026,93 Eur, tačiau šios skolos nesumokėjo net po įspėjimo apie ketinimą kreiptis į teismą. Pagal viešus duomenis atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams, turi sunkumų su apyvartinėmis lėšomis, sumažino darbuotojų skaičių.

Atsakovo direktorius 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 18 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) iki nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjimo dienos leisti vykdyti priede Nr. 1 (2015 m. rugpjūčio 17 d. būtinųjų išlaidų pažyma) nurodytiems tiekėjams būtinus einamuosius mokėjimus 584 535,09 Eur sumoje; 2) iki 30 d. po nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjimo dienos uždrausti UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ nutraukti 2014 m. kovo 31 d. su atsakovu (nuomininkas) sudarytą patalpų, esančių Terminalo g. 8, Biruliškiųk., Kauno r., nuomos sutartį; 3) iki nutarties dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo įsiteisėjimo dienos uždrausti UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ išieškoti iš atsakovo netesybas (baudą) pagal tarp šalių sudarytą 2014 m. kovo 31 d. patalpų nuomos sutartį; 4) uždrausti nuomotojui UAB „Ciklonas“ nutraukti patalpų, esančių Žirmūnų g. 145, Vilniuje, nuomos sutartį; 5) uždrausti nuomotojui UAB „Samsonas“ nutraukti patalpų, esančių Konarskio g. 17, Vilniuje, Seniavos pl. 36, Kaune, V. L. g. 6, Kaune, ir M. Riomerio g. 1, Kaune, nuomos sutartis; 6) uždrausti nuomotojui UAB „D14“ nutraukti patalpų, esančių Dzūkų g. 1, Vilniuje, nuomos sutartį; 7) uždrausti nuomotojui UAB „Nojus“ nutraukti patalpų, esančių Pilėnų g. 11, Kaune, nuomos sutartį; 8) uždrausti nuomotojui UAB „NT priežiūra“ nutraukti patalpų, esančių Baltų pr. 49F, Kaune, nuomos sutartį; 9) uždrausti nuomotojui UAB „Artali“ nutraukti patalpų, esančių Studentų g. 16, Kaune, nuomos sutartį; uždrausti nuomotojui UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ nutraukti patalpų, esančių Nemuno g. 29, Panevėžyje, bei Dariaus ir Girėno g. 35, Panevėžyje, nuomos sutartis; 10) uždrausti nuomotojui UAB „Žiburinis“ nutraukti patalpų, esančių Vilties g. 38B, Alytuje, nuomos sutartį; 11) uždrausti nuomotojui L. J. nutraukti patalpų, esančių Putinų g. 8A, Alytuje, nuomos sutartį; 12) uždrausti nuomotojui Marijampolės miesto vartotojų kooperatyvui nutraukti patalpų, esančių R. J. g. 26, Marijampolėje, nuomos sutartį; uždrausti nuomotojui UAB „Pajūrio aronija“ nutraukti patalpų, esančių Ateities g. 30b, Druskininkuose, ir Žvejų g. 35, Palangoje, nuomos sutartis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymas grindžiamas tuo, kad atsižvelgiant į atsakovo ūkinės komercinės veiklos pobūdį (mažmeninė prekyba maisto produktais bei kitomis prekėmis) bei mastą (atsakovas veiklą vykdė 25 parduotuvėse) ir siekiant tinkamai inventorizuoti, apsaugoti bei bankroto administratoriui perduoti atsakovui priklausantį turtą (maisto ir kitas prekes, įrengimus bei transporto priemones ir pan.) tokiu būdu užtikrinant maksimalią atsakovo kreditorių interesų apsaugą ir finansinių reikalavimų iš atsakovo turto patenkinimą ateityje, atsakovas negali visiškai sustabdyti savo veiklos iki kol teisme bus išspręstas klausimas dėl atsakovo bankroto. Atsakovui reikia mokėti atlyginimus darbuotojams inventorizuojantiems prekes ir tvarkantiems apskaitą, nuomos ir komunalinius mokesčius už veiklai reikalingas patalpas, samdyti pervežėjus prekėms iš parduotuvių į sandėlius pervežti, samdyti apsaugą prekėms parduotuvėse ir sandėliuose saugoti ir pan. Nemokant atlyginimų darbuotojai atsisako tęsti darbą, o tiekėjai – teikti būtinas prekes ir paslaugas bei nutraukinėja sutartis, todėl kyla reali grėsmė, jog atsakovo turtas liks tinkamai neinventorizuotas bei neapsaugotas ar net prarastas. Nuomos santykių tęsimas bei einamųjų nuomos bei komunalinių mokesčių mokėjimas, leistų užtikrinti atsakovo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nuomos sutartis pradėjo masiškai nutraukinėti ir kiti nuomotojai, todėl tokia situacija kelia realią grėsmę atsakovo kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Nuomojamose patalpose yra atsakovo prekių atsargų ir įrangos už daugiau nei 4 125 546,10 Eur. Išmontavus nuomojamose patalpose esančią atsakovui priklausančią parduotuvių įrangą (vertė 3 250 333,87 Eur) ji nuvertės, nes yra pritaikyta konkrečioms patalpoms. Išlaikius šių patalpų nuomą, nuomininkai jas galės pernuomoti brangiau, o atsakovui bus sudaryta galimybė atgauti maksimaliai įmanomą įrangos vertę bei net 1 649 557,81 Eur vertės įdėjimus į kapitalinį parduotuvių remontą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, įmonės administratore paskyrė D. Rumbutienę; iki nutarties įsiteisėjimo dienos areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialų turtą; iki nutarties įsiteisėjimo dienos leido atsakovui atlikti nutartyje nurodytus 584 535,09 Eur būtinus mokėjimus; uždraudė UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ nutraukti 2014 m. kovo 31 d. su atsakovu sudarytą patalpų, esančių Terminalo g. 8, Biruliškių k., Kauno r., nuomos sutartį; uždraudė UAB „NR priežiūra“ nutraukti patalpų, esančių Baltų pr. 49 F, Kaune, nuomos sutartį; kitos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies netenkino.

Iš atsakovo finansinių ataskaitų duomenų teismas nustatė, kad 2014 metais įmonė turėjo 13 767 928 Eur vertės turto, skolų – 7 001 761 Eur, patyrė 8 785 891 Eur nuostolių. 2015 m. rugpjūčio 4 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 11 655 088 Eur (ilgalaikio – 5 144 500 Eur, trumpalaikio – 5 510 588 Eur), skolų – 6 817 882 Eur, patyrė 4 268 961 Eur nuostolį. Įmonės turto analizė leido teismui daryti išvadą, kad didžiąją ilgalaikio turto dalį sudaro prietaisai, įrankiai ir įrenginiai (1 512 072 Eur), kitas materialusis turtas (2 972 874 Eur), paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms (1 121 126 Eur). Didžiąją dalį trumpalaikio turto sudaro atsargos (1 763 702 Eur), prekės, skirtos perparduoti (1 657 719 Eur), pirkėjų skolos (2 725 987 Eur). Visa balansinė įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė yra įkeista. Iš atsakovo kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad pradelstų 439 kreditoriams įsiskolinimų suma 2015 m. rugpjūčio 4 d. duomenimis siekė 4 901 943 Eur. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, UAB „FreshMarket“ kaip atsakovo atžvilgiu šiais metais pradėtos/užbaigtos 13 civilinių bylų dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė, kad įmonė iš esmės nekilnojamojo turto neturi, didelę dalį ilgalaikio turto sudaro prekybos veikloje naudojamas turtas (4,8 mln. Eur), kurio panaudojimas tęsiant įprastinę įmonės veiklą yra pakankamai sudėtingas; didelę įmonės turto pagal balansą dalį sudaro pirkėjų per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų skolos 2,7 mln. Eur), kurių gavimas priklauso ne tik nuo atsakovo, bet ir jo debitorių veiksmų. Nors įmonės pradelsti įsipareigojimai yra nežymiai mažesni nei pusė įmonės turimo turto, tačiau nustatytos aplinkybės (turto masės ir skolų analizė, neatsiskaitymas su kreditoriais), leido teismui daryti išvadą, jog atsakovas iš esmės yra nemokus, todėl iškėlė bankroto bylą.

Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nustatė, kad atsakovas vykdo ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su prekyba maisto produktais ir kitomis prekėmis, nuomojamose patalpose (pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. prašymą) atsakovas iš viso turi 4 125 546,1 Eur vertės prekių atsargų ir įrangos, iš jų 3 250 333,87 Eur vien tik įrangos. Teismas nustatė, jog atsakovas turi 875 212,23 Eur vertės maisto prekių atsargų nuomojamose patalpose. Teismas sprendė, jog sudarius galimybę atsakovui tęsti savo ūkinę-komercinę veiklą, atsakovas nepatirtų įrangos išmontavimo, transportavimo, saugojimo kaštų, o už gautas lėšas (pardavus prekes) galėtų bent iš dalies padengti kreditorių reikalavimus (juos patvirtinus). Įvertinęs tai, jog maisto prekių atsargos sudaro daugiau, nei prašomos leisti naudoti būtinosios išlaidos, teismas padarė išvadą, kad siekiant apsaugoti kreditorių interesus, yra pagrindas leisti naudoti atsiskaitymams atsakovo nurodomą sumą pažymoje nurodytiems kreditoriams. Spręsdamas dėl atsakovo prašymo patalpų nuomotojams uždrausti nutraukti su atsakovu sudarytas patalpų nuomos sutartis, teismas atsižvelgė į tai, kad nuomos sutartis ketina nutraukti tik UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ ir UAB „NT priežiūra“, todėl siekdamas apsaugoti atsakovo kreditorių interesus, teismas sprendė, jog yra pagrindas uždrausti nutraukti patalpų nuomos sutartis. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, jog kiti nuomotojai ketina nutraukti patalpų nuomos sutartis, teismas kitų nuomotojų atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Teismas atmetė prašymą uždrausti UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ išieškoti iš atsakovo netesybas pagal tarp šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį, nurodydamas, jog uždraudus UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ nutraukti 2014 m. kovo 31 d. patalpų nuomos sutartį, papildomas draudimas išieškoti netesybas būtų perteklinis. Teismas netenkino atsakovo prašymo uždrausti nutraukti nuomos sutartis iki 30 dienų po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, kadangi toks prašymas galėtų būti svarstomas tik bankroto administratoriui perėmus įmonės valdymą. Teismas taip pat taikė kito atsakovo nekilnojamojo turto ir ilgalaikio materialaus turto areštą, galiojantį iki nutarties įsiteisėjimo dienos.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Finiens“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų UAB „Belvedere prekyba“ ir S. U. prašymus dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsakovą pripažino nemokiu. Pagal ĮBĮ nuostatas nemokia gali būti pripažinta tik tokia bendrovė, kurios pradelsti, o ne visi per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovo balanse įrašyto turto vertė siekia 11 655 088 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 4 901 943 Eur. Atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

2. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai nelieka jokių abejonių dėl bendrovės nemokumo. Atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl nėra pagrindo taikyti ultima ratio laikytiną bankroto institutą.

3. Teismas nepagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą, kadangi bankroto institutas taikytinas siekiant iš rinkos pašalinti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Atsakovas negali būti laikomas neveikliu rinkos dalyviu, kadangi iki šiol nėra nutraukęs veiklos.

4. Atsakovo pirkėjų skolos siekia net 2 725 987 Eur, atsakovas savo asocijuotoms dukterinėms įmonėms yra suteikęs net 1 121 126 Eur paskolų, kurias susigražinęs turėtų galimybę stabilizuoti savo veiklą ir finansinius srautus. Atsakovo turimą ilgalaikį turtą sudaro vertinga įranga, pritaisai ir įrenginiai, kurių bendra vertė siekia net 1 512 072 Eur.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „FreshMarket“ generalinis direktorius S. U. prašo trečiojo asmens UAB „Finiens“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Atsakovas yra faktiškai nemoki bendrovė, negalinti tęsti ūkinės komercinės veiklos bei vykdyti prievolių savo kreditoriams, todėl atsakovui keltina bankroto byla. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir atsakovas yra faktiškai nemokus – neturi pakankamai einamųjų lėšų ir likvidaus turto savo veiklai palaikyti ir tęsti.

2. Atsakovo pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra nuostolinga – per 2015 metus atsakovas patyrė 4,08 mln. Eur grynojo nuostolio. Dėl šios priežasties veikla yra nutraukta bei palaikoma tik minimaliai, kiek būtina atsakovo turtui administruoti ir jį išsaugoti siekiant padidinti atsakovų kreditorių galimybes gauti kuo įmanoma didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą.

3. Atsakovas neturi likvidaus turto ar pakankamai einamųjų piniginių lėšų atnaujinti ir tęsti pagrindinę ūkinę komercinę veiklą taip, kad pagal įstatymus tinkamai vykdytų visus įsipareigojimus kreditoriams. Reali atsakovo turto, iš kurio jis galėtų dengti įsipareigojimus savo kreditoriams, vertė yra žymiai mažesnė ir didžioji šio turto dalis yra nelikvidi – jo negalima panaudoti skoloms dengti ir kasdienei atsakovo ūkinei komercinei veiklai palaikyti.

4. Pagrindinis atsakovui priklausantis turtas – įrengimai bei transporto priemonės, kurių bendra balansinė vertė siekia apie 1,88 mln. Eur – dėvisi ir nuvertėja. Kadangi įrengimai ir transporto priemonės būtinos ir naudojamos atsakovo kasdienei komercinei veiklai vykdyti, tęsiant įprastinę bendrovės veiklą jų neįmanoma parduoti ir tokiu būdu dengti skolą kreditoriams ar finansuoti kasdienę bendrovės veiklą.

5. Atsakovo pirkėjų per vienerius metus gautinos sumos sudaro 2 764 060 Eur, tačiau šios sumos nelaikytinos atsakovo turtu iš kurio jis galėtų realiai dengti skolas, nes nėra aišku, ar šias sumas atsakovo skolininkai realiai padengs. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir gautas lėšas panaudoti skoloms dengti.

Trečiasis asmuo „NT priežiūra“ prašo trečiojo asmens UAB „Finiens“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. ĮBĮ nuostatos negali būti taikomos formaliai, neatsižvelgiant į bylos aplinkybes. Iškeldamas atsakovui bankroto bylą teismas vadovavosi faktiniu atsakovo nemokumu.

2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovas turi tik laikinų finansinių sunkumų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo finansiniai sunkumai iki bankroto bylos iškėlimo būtų sumažėję.

3. Atsakovo veiklos atkūrimas šiuo metu nėra įmanomas, kadangi nebūtų galimybių atkurti nei vartotojų, nei tiekėjų pasitikėjimo.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „NT priežiūra“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalis, kuriomis uždrausta UAB „NT priežiūra“ nutraukti su atsakovu sudarytos patalpų, esančių Baltų pr. 49F, Kaune, nuomos sutartį ir iki nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovui leista atlikti mokėjimus tam tikriems kreditoriams, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas teismui nenurodė, jog UAB „NT priežiūra“ nuomojamose patalpose atsakovo veikla nebevykdoma nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d., maisto atsargų ar kitokių prekių jose nėra laikoma.

2. Atsakovas nuomos sutarties nutraukimo draudimą grindžia galimybe jam priklausančią įrangą pernuomoti brangiau, ir išvengti jos nuvertėjimo išmontuojant. Atkreiptinas dėmesys, kad patalpos priklauso UAB „NT priežiūrai“, o pagal sutarties 4.3.1 punktą be atskiro nuomotojo sutikimo subnuoma nėra leidžiama, todėl atsakovas negali daryti prielaidų apie nuomotojo būsimą veiklą ir nuspręsti, kas nuomotojui yra ar bus geriau.

3. Atsakovas prašė uždrausti nutraukti su UAB „NT priežiūra“ nuomos sutartį, tačiau neprašė leisti jam atlikti mokėjimus už nuomą pagal šią sutartį. Kitiems kreditoriams mokėtinas sumas atsakovas prašė įtraukti į leistinų atlikti būtinųjų mokėjimų sąrašą. Tokiu atveju UAB „NT priežiūra“ uždrausta nutraukti nuomos sutartį, tačiau jokie mokėjimai nėra leidžiami. Teismo patvirtintas atsakovo parinktų kreditorių, kuriems suteikta pirmenybės teisė įgyvendinti savo reikalavimus kitų kreditorių sąskaita, sąrašas pažeidžia neįtrauktos UAB „NT priežiūra“ į leistinų atlikti mokėjimų sąrašą teises bei teisėtus interesus.

4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas neturėjo teisės pateikti prašymo leisti atlikti mokėjimus tam tikriems kreditoriams, o teismas neturėjo tokio prašymo tenkinti, kadangi tokio prašymo tenkinimas reiškia imperatyvių teisinių nuostatų, draudžiančių, esant tokiai situacijai, vienam iš kreditorių suteikti pirmumą, pažeidimą.

5. Nuomos sutartis nėra turtas, kurį vėliau dalintųsi kreditoriai, todėl teismas negalėjo uždrausti nutraukti nuomos sutartį.

6. Įpareigodamas tęsti nuomos santykius, teismas viršijo savo kompetenciją, kadangi ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktas kompetenciją spręsti dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, atnaujinimo, ribojimo, nutraukimo suteikia tik kreditoriams, o ne teismui.

Atsiliepimas

UAB „FreshMarket“ generalinis direktorius S. U. prašo trečiojo asmens UAB „NT priežiūra“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Skundą padavė byloje nedalyvaujantis asmuo, o tai pagal civilinio proceso nuostatas nėra leidžiama.

2. Teismas pagrįstai nusprendė leisti atsakovui atlikti būtinus mokėjimus atitinkamiems subjektams, kadangi tokiu būdu galima išsaugoti atsakovui priklausančias prekes bei turtą, iš kurių realizavimo pajamų bus tenkinami kreditorių reikalavimai bankroto procese. Teismas būtinus atsiskaitymus leido vykdyti tik iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, o ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas numato, kad vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, draudžiama tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą.

3. Teismui nėra draudžiama leisti tęsti tam tikrą nemokaus subjekto veiklą, jei tai suderinama su jo kreditorių interesų apsauga. Visi atsiskaitymai, kuriuos teismas leido atlikti, yra labai svarbūs ir jų dėka siekiama sumažinti tiek paties atsakovo, tiek jo kreditorių nuostolius. Nutarties priėmimo metu dar nebuvo kreditorių susirinkimo ir negalėjo būti patvirtinti kreditorių reikalavimai.

4. Teismas pagrįstai uždraudė nutraukti nuomos sutartį, nes tik tokiu būdu galima maksimaliai užtikrinti tiek paties atsakovo, tiek jo kreditorių interesus. Nuomos sutarčių išsaugojimas yra svarbus dėl to, kad išmontavus patalpose esančią parduotuvių įrangą, ji nuvertės, nes yra pritaikyta konkrečioms patalpoms. Išlaikius patalpų nuomą, jas bus galima pernuomoti brangiau, o atsakovui bus sudaryta galimybė atgauti maksimaliai įmanomą įrangos vertę.

Šalies argumentai

5. Atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas patikslinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti vykdyti mokėjimus už patalpų nuomą neišskiriant konkretaus nuomotojo. Tokiu būdu apelianto argumentai dėl imperatyvių nuostatų, draudžiančių vienam iš kreditorių suteikti pirmumą, pažeidimo, tampa neaktualūs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsakovui iškelta bankroto byla bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl trečiojo asmens UAB „Finiens“ atskirojo skundo

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą konstatavęs jo nemokumą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas įmonės nemokumo apibrėžimas. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Trečiasis asmuo UAB „Finiens“ kelia bankroto bylos atsakovui iškėlimo pagrįstumo klausimą. Apelianto įsitikinimu, atsakovas neatitinka ĮBĮ apibrėžtos nemokumo būklės, jo finansiniai sunkumai yra laikini, todėl teismas nepagrįstai iškėlė bankroto bylą mokiam subjektui.

Pirmosios instancijos teismas pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo balanso duomenis nustatė, kad atsakovo turtas siekia 11 655 088 Eur, o pradelstų įsiskolinimų suma sudaro 4 901 943 Eur. Formaliai vertinant šiuos atsakovo balanso duomenis, galima būtų sutikti su apelianto argumentu, jog atsakovo būklė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtino nemokumo apibrėžimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1817/2011).Teismų praktikoje nurodoma, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1870/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1601-117/2015). Pažymėtina, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo atsakovo turto sudėtį, kuri neleido teismui daryti išvados, jog atsakovo balanse nurodytas turtas visa apimti yra realiai valdomas ir juo atsakovas gali disponuoti. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo turtą sudaro 6 144 500 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 5 510 588 Eur trumpalaikis turtas; didžiąją ilgalaikio turto dalį sudaro prietaisai, įrankiai ir įrenginiai (1 512 072 Eur), kitas materialusis turtas (2 972 874 Eur), paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms (1 121 126 Eur); didžiąją dalį trumpalaikio turto sudaro atsargos (1 763 702 Eur), prekės, skirtos perparduoti (1 657 719 Eur), pirkėjų skolos (2 725 987 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, o ilgalaikio turto pardavimas, siekiant tęsti veiklos vykdymą, nėra galimas, kadangi įrenginiai ir pritaisai reikalingi ir yra naudojami tiesioginėje atsakovo veikloje. Į turto sudėtį įtrauktos atsakovo suteiktos paskolos asocijuotoms ir dukterinėms įmonėms bei pirkėjų skolos, kurių bendra suma yra 3 847 113 Eur. Šį turtą vertinti kaip realų atsakovo turtą, kuriuo atsakovas disponuoja visa apimtimi, nėra pagrindo, kadangi visų nurodytų sumų atgavimas yra sunkiai tikėtinas. Be to, visa balansinė įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė yra įkeista. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis leidžia spręsti, jog išvadą apie atsakovo nemokumą teismas padarė išsamiai įvertinęs atsakovo finansinę padėtį, turto sudėtį ir įsipareigojimų santykį. Vertinant atsakovo turto santykį su pradelstų įsipareigojimų suma, atsižvelgiant į turto sudėtį bei į realiai atsakovo disponuojamo turto vertę, yra pagrindas atsakovą pripažinti nemokiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl atmestini apelianto argumentai, kad atsakovas yra mokus subjektas ir jam bankroto byla negali būti keliama.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovo finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, todėl bankroto bylos atsakovui kėlimas nėra tikslingas. Priešingai, atsakovo balanso duomenys patvirtina, kad atsakovas neturi apyvartinių lėšų, veikla iš esmės yra nutraukta, nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir tokiu būdu padengti įsipareigojimus kreditoriams, atsakovas neturi, tiek 2014, tiek 2015 metais veikė nuostolingai, skolos kreditoriams sudaro 6 817 882 Eur. Atsakovo direktoriaus S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog šiuo metu pradelstų atsakovo įsipareigojimų suma išaugo iki 5 484 007 Eur.

Aptarti skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo pagrindo egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįsta ir teisėta nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl trečiojo asmens UAB „NT priežiūra“ atskirojo skundo

ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsakovo direktorius 2015 m. rugpjūčio 17 d. ir 18 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo –prašė leisti iki nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos vykdyti tam tikrus mokėjimus kreditoriams bei uždrausti nutraukti nuomos sutartis. Teismas iš dalies tenkino atsakovo direktoriaus prašymą – leido atlikti mokėjimus tam tikriems kreditoriams bei UAB „NT priežiūra“ ir UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ uždraudė nutraukti su atsakovu sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Apeliantas UAB „NT priežiūra“ ginčija nutarties dalį, kuria teismas leido atlikti mokėjimus tam tikriems kreditoriams bei uždraudė UAB „NT priežiūra“ nutraukti su atsakovu sudarytą nuomos sutartį. Atsakovo direktorius uždraudimą nutraukti nuomos sutartį motyvavo tuo, kad parduotuvių įrangos išmontavimas bei transportavimas sumažins įrangos vertę, nes ji pritaikyta konkrečioms patalpoms, o išlaikius patalpų nuomą, nuomininkai patalpas galės pernuomoti brangiau, tokiu būdu atsakovas galės atgauti maksimalią įrangos vertę. Teismas draudimą nutraukti nuomos sutartis motyvavo kreditorių interesų apsauga bei siekiu išsaugoti atsakovo prekių atsargas ir įrenginius.

Apeliantas nurodo, jog jo nuomojamose patalpose, esančiose Baltų pr. 49 F, Kaune, atsakovas veiklos nevykdo, šiose patalpose nėra atsakovo prekių atsargų. Atsakovas šios aplinkybės neneigia, tačiau jo nuomone, pagrindas taikyti draudimą nutraukti nuomos sutartį yra dėl to, jog išmontavus įrangą, ji nuvertėtų. Atkreiptinas dėmesys, kad patalpos nepriklauso atsakovui nuosavybės teise, todėl net ir galiojant nuomos sutarčiai, atsakovas negali šių patalpų pernuomoti. Šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.3.1 punkte nuomininkui be atskiro rašytinio nuomotojo sutikimo nesuteikta teisė subnuomos, panaudos ar jungtinės veiklos sutarčių pagrindu patalpas perduoti tretiesiems asmenims. Dėl šių priežasčių atsakovo nurodytas argumentas nėra pakankamas taikyti nuomos sutarties nutraukimo draudimą ir tokiu būdu varžyti apelianto nuosavybės teisę į turimą turtą. Teisė pasirinkti patalpų nuomininką priklauso apeliantui, o ne atsakovui, todėl atsakovo argumentai, susiję su jo siekiu patalpas išnuomoti kitam subjektui, nėra pagrįsti. Tokiu atveju nutarties dalis, kuria taikytas draudimas nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, naikintina ir šioje dalyje atsakovo direktoriaus prašymas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliantas taip pat prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria leista atsakovui iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos atlikti tam tikrus mokėjimus tam tikriems kreditoriams. Nutarties nepagrįstumą apeliantas grindžia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimu, kadangi tam tikriems kreditoriams suteikta išskirtinė galimybė gauti atsiskaitymą už prekes ar paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nutartimi teismas tam tikriems kreditoriams suteikė galimybę gauti atsiskaitymą už prekes ar paslaugas, tačiau negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismas tokio atsakovo prašymo negalėjo tenkinti. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo, suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Ekonomiškumo principas teismų praktikoje aiškinamas sistemiškai su teisingumo bei šalių lygiateisiškumo principais nurodant, kad turi būti išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-221/2009). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tikslą, kurio siekta leidus atsakovui atlikti tam tikrus mokėjimus kreditoriams – kiek įmanoma sumažinti dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo patiriamus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovo turimos maisto prekių atsargos sudaro daugiau (875 212,23 Eur) nei prašomos leisti naudoti išlaidos (584 535,09 Eur); kad atsakovas nedidele apimti vykdo savo ūkinę komercinę veiklą, susijusią su prekyba maisto produktais ir kitomis prekėmis, siekia parduoti prekes ir už gautas lėšas atsiskaityti su kreditoriais, todėl teismo leidimas atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, kurie susiję su atsakovo vykdoma veikla, yra pateisinamas siekiamu tikslu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo nutarties dalis, kuria leista iki nutarties, kuria iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos vykdyti tam tikrus mokėjimus kreditoriams, yra pagrįsta ir teisėta, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šios nutarties dalies (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria taikytas draudimas uždarajai akcinei bendrovei „NT priežiūra“ nutraukti su atsakovu bankrutavusia uždarąja akcine bendrove „FreshMarket“ sudarytą patalpų, esančių Baltų pr. 49 F, Kaune, nuomos sutartį, panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „FreshMarket“ direktoriaus S. U. prašymą šioje dalyje atmesti.

Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja Danutė Gasiūnienė