Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-02 · Civilinė byla Nr. e2A-338-278/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
e2A-338-278/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
D. M.
Išvadą teikia
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-338-278/2017

Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01175-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5-500/2017 pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei D. M., institucijai, teikiančiai išvadą – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. M. prašė teismo nutraukti su atsakove D. M. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš jo nepilnametėms dukroms išlaikymą po 200 Eur kiekvienai, mokamų periodinių išmokų kas mėnesį iki jų pilnametystės, dukterų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, įpareigoti D. M. netrukdyti jam bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir dalyvauti jų auklėjime, priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 0,1403 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei du automobilius ir motociklą.

2. Nurodė, kad santuoka su atsakove yra iširusi dėl jų tarpusavio nesitarimų, kartu nebegyvena ilgą laiką ir nebeveda bendro ūkio. Nurodė, jog santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukros G. M. ir A. M., kurios gyvena kartu su motina. Teigė, kad jis yra suinteresuotas užtikrinti dukrų tinkamas vystymosi sąlygas, todėl sutinka mokėti kas mėnesį išlaikymui iki jų pilnametystės po 200 Eur kiekvienai. Nurodė, kad automobiliai Jeep Grand Cheroke, Mercedes Benz 250 ir motociklas KTM 400 yra įgyti iki santuokos su atsakove įregistravimo, o santuokoje yra įgiję tik 0,1403 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kito dalintino turto nėra, kreditorių neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė šalių santuoką dėl ieškovo D. M. kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko santuokines pavardes M. ir M.; nepilnamečių A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina ir įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis teise matytis ir bendrauti su nepilnametėmis dukromis. Nepilnamečių A. M. ir G. M. išlaikymui, nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, priteisė iš ieškovo po 275 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. M. ir G. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jų motiną D. M.. Teismas pripažino automobilius Jeep Grand Cheroke, Mercedes Benz 250 ir motociklą KTM 400 asmenine ieškovo nuosavybe. Pripažino D. M. asmeninės nuosavybės teisę į 0,1403 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 2 650 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto 0,1403 ha žemės sklypo dalį.

4. Teismas nustatė, kad šalių santuoka yra iširusi, nes sutuoktiniai ilgą laiką gyvena atskirai, nustatytu terminu nesusitaikė. Nurodė, kad ieškovas Anglijos teismo yra pripažintas kaltu dėl grasinimo pavartoti smurtą prieš atsakovę, dėl ko jam yra uždrausta bendrauti su ja. Konstatavo, jog byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad ieškovė būtų pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas ir darė išvadą esant pagrindui santuoką nutraukti dėl vieno sutuoktinio, t. y. dėl ieškovo kaltės.

5. Teismas vertino, jog ieškovo siūloma priteisti išlaikymo vaikams suma (po 200 Eur kiekvienai dukrai) yra nepakankama nepilnamečių dukterų pagrįstų ir būtinų poreikių patenkinimui bei užtikrinimui. Nurodė, kad ieškovas yra darbingas, todėl turi galimybę teikti didesnio dydžio išlaikymą savo nepilnamečių dukterų išlaikymui nei pats prašo priteisti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė įrodymų, pagrindžiančių prašymą priteisti iš ieškovo dukrų išlaikymui kas mėnesį po 350 Eur, nepateikė. Priteistino išlaikymo dydį (po 275 Eur) teismas nustatė pagal vidinį įsitikinimą, vertindamas ne tik ieškovo galimybes teikti išlaikymą, bet ir jo mažamečių dukterų poreikius. Nurodė, kad atsiradus papildomiems poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas D. M. prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnametėms A. M. ir G. M. ir iš jo priteistą išlaikymą kas mėnesį sumažinti iki 200 Eur kiekvienai dukrai.

7. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2017-01-01 yra 380 Eur, ir kurio įrodinėti nereikia. Teigia, jog teismas iš jo priteisė beveik dvigubai didesnį išlaikymą nepilnametėms dukroms, todėl sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Nurodo, jog nors teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos prašomą išlaikymo dydį kiekvienai dukrai po 350 Eur, tačiau priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė. Teigia, jog nepilnametėms šiuo metu dar nėra nė dviejų metų, dėl amžiaus joms nereikalingas teismo priteistas išlaikymo dydis, todėl tikėtina, kad dalis išlaikymui skiriamų lėšų bus panaudotos atsakovės poreikių tenkinimui. Teigia, kad atsakovė Didžiojoje Britanijoje turi vertingo nekilnojamojo turto, nemoka už gyvenamosios vietos nuomą, o gauna pajamas iš nuomos mokesčio. Be to, atsakovė asmeninės nuosavybės teise valdo butą Kaune, kurį taip pat nuomoja ir gauna iš to papildomas pajamas, todėl jos finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo. Nurodo, kad yra po kojos traumos, tęsia reabilitaciją, yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, todėl už suteiktą gydymą turėjo susimokėti pats. Dėl sveikatos būklės negali dirbti visą darbo dieną, todėl nuo 2017-01-16 įsidarbino UAB „Mūšos krantas“ 0,5 etato. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad turės sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jam priteistą turtą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tuo atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė D. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9. Nurodo, kad ieškovas Lietuvoje įsidarbino pusę etato pas savo geriausią draugą, nors Anglijoje gyvena ir dirba apie 20 metų, vadovauja savo pelningai dirbančiai statybų kompanijai, be to, Anglijoje turi du namus be banko paskolų, iš kurių viename gyvena, o kitą nuomoja. Teigia, kad Pasvalio m. centre D. M. lėšomis yra statoma parduotuvė ir autoservisas, kas rodo, kad ieškovas yra pajėgus teikti vaikams teismo priteistą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

12. Pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė šalių nepilnamečių dukrų išlaikymui po 275 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantas D. M. teigia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino tikrųjų nepilnamečių dukterų poreikių bei jo galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą.

13. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius.

14. Spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004; Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nagrinėjamoje byloje, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį iš tėvo dviems mažametėms dukteris, išlaikymo dydį, priteistiną iš D. M., teismas nustatė pagal vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ieškovo galimybes teikti išlaikymą.

15. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, jo sveikatos būklę ir kt. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Minėtas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

16. Apeliantas D. M., teigdamas, jog iš jo priteistas išlaikymo dydis yra nepagrįstas, per didelis mažametėms dukterims, savo skaičiavimų dėl lėšų dydžio, būtinų dukrų poreikių tenkinimui nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų matyti, tai iš dalies pripažįsta ir apeliantas, jog jis eilę metų gyveno ir dirbo užsienyje. Nagrinėjamoje byloje teismui pateikti apelianto duomenys apie jo vardu registruotiną turtą Lietuvoje, tačiau atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė D. M. nurodo, kad nekilnojamojo turto apeliantas turi ir užsienyje, be to, vadovauja statybinei organizacijai. Minėti duomenys nėra paneigti. D. M. nurodo, kad jis dirba Lietuvoje 0,5 etato ir gaunamas atlyginimas nėra didelis. Dviejų vaikų išlaikymui kas mėnesį apeliantas pats siūlo iš jo priteisti po 200 Eur kiekvienai dukrai, t.y. iš viso kas mėnesį po 400 Eur. Tačiau pagal gaunamą darbo užmokestį, teikti tokio dydžio išlaikymo apeliantas negali, kas leidžia daryti išvadą, jog savo tikrosios finansinės padėties apeliantas teismui neatskleidė ir neatskleidžia. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad byloje nepaneigti atsakovės teiginiai, kad D. M. užsienyje turi vertingo turto, yra pelningai dirbančios įmonės savininkas, o jo įsidarbinimas UAB „Mūšos kranas“ gali būti tik siekis išvengti prievolės mokėti vaikams ženkliai didesnio dydžio išlaikymą, nes leidžia jo materialinė padėtis. Be to, kritiškai vertintinas apelianto skundo argumentas, jog dėl sveikatos būklės – kojos traumos, jis negali dirbti pilnu etatu. Teismui pateiktoje 2017-01-27 medicininėje pažymoje nurodyta, kad dešinės blauzdos kaulas D. M. lūžo prieš metus. Kad dėl patirtos traumos yra sumažėjęs apelianto darbingumas ir jis negali dirbti tam tikro darbo ir pilnu etatu, duomenų nėra (CPK 178 str.).

17. Formuodamas vienodą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų (šiuo atveju – abi nepilnametės mergaitės gyvena su jų motina atsakove D. M.) ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Sutiktina, jog teismui nepateikti išsamūs duomenys apie atsakovės gaunamas pajamas, tačiau įvertinus, jog jai tenka kasdienė mažamečių dukterų (dvynukių) priežiūra, rūpinimasis jų buitimi, sveikatos būkle ir kt., darytina išvada, jog jos teikiamas išlaikymas dukterims gali būti ženkliai mažesnis nei priteista iš apelianto. Ta aplinkybė, jog šiuo metu atsakovė su dukromis gyvena užsienyje, kur pragyvenimas yra aukštesnis, nepatvirtina, jog išlaikymo dydis yra priteistas atsižvelgiant į šią aplinkybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog iš apelianto priteista po 275 Eur išlaikymui kiekvienai dukrai suma yra per didelė ir nepagrįsta.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis, daro išvadą, jog naikinti ar keisti pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė