Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 5-S-36082; 2) įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. P. 2024 m. rugsėjo 27 d. skundą (registracijos data 2024 m. rugsėjo 30 d. skundo Nr. 5-AP-4035).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovo sprendimas yra be motyvų ir argumentų, t. y. atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo skunde reikalavimų.

Atsakovas nepagrindė, kodėl Policijos departamento 2023 m. lapkričio 22 d. darbo užmokesčio atestate (pažymėjime) Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikti detalizuoti duomenys kaip pareiškėjui buvo apskaičiuotas darbo užmokesčio dydis, bei kokiais teisės aktais ir šaltiniais vadovaujantis nepateikiant visos susijusios medžiagos patvirtintų kopijų. Klaidingai nurodant suteikta pareiginį laipsnį, nenurodant priedų už laipsnį (tarnybinį rangą), už kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Nepateikti skaičiavimai ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo nustatytas pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) bazinis dydis; proc./koef.; suma, Lt; už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakovo sprendimas yra iš esmės identiškas atsakymas pareiškėjui, kuriuos atsakovas teikia nuo 2023 m. gruodžio 4 d. Kiekvienu atveju pareiškėjas kreipiasi į atsakovą arba Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Klaipėdos aps. VPK) dėl to paties klausimo ir nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Atsakovas (arba Klaipėdos aps. VPK) pareiškėjui yra atsakęs:

2023 m. gruodžio 4 d. Policijos departamento raštu Nr. 5-S-29860 „Dėl dokumentų pateikimo“ su kuriuo pateikti ir prašomų dokumentų nuorašai;

2024 m. liepos 8 d. raštu Nr. 5-S-23372 „Dėl dokumentų pateikimo“ su kuriuo pakartotinai pateikti ir prašomų dokumentų nuorašai;

2024 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 5-S-27705 „Dėl dokumentų pateikimo“ bei papildomai pateikti Kauno regioninio valstybės archyvo 2024 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. 5-G-18313 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 5-G-18591 „Dėl duomenų pateikimo“ nuorašai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad informacijai, kurioje yra asmens duomenys taikomi tokių duomenų apsaugos reikalavimai su 2024 m. liepos 8 d. raštu Nr. 5-S-23372 „Dėl dokumentų pateikimo“ pareiškėjui pateiktas Klaipėdos m. VPK 1994 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 42 t/e „Dėl tarnybos eigos“ išrašas. Pareiškėjui patikslintame skunde suabejojus minimame dokumente fiksuotos informacijos teisingumu atsakovas pateikė Klaipėdos m. VPK 1994 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 42 t/e „Dėl tarnybos eigos“ fragmento kopiją, t. y. tik tiek, kiek dokumentas yra susijęs su pareiškėju.

Vadovaujantis Klaipėdos m. VPK 1993 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 75 t/e „Dėl tarnybos eigos“ pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 10 d. atleistas iš Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) pareigų ir paskirtas tos pačios nuovados (duomenys neskelbtini). Atlyginimui paskaičiuoti nustatytas 5,3 koeficientas.

Administracinė paslauga suteikta pagal atsakovo turimus duomenis yra kokybiška ir savalaikė, todėl įpareigoti ją atlikti iš naujo nėra pagrindo. Kiekvieną kartą pareiškėjo teisė gauti atsakymą buvo realizuota.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 28 d. rašto Nr. 5-S-36082 „Dėl atsakymo A. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymu (atsakovas nurodo, kad prašymas registruotas 2024 m. rugsėjo 30 d. Nr. 5-AP-4035) kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas: 1) panaikinti tarnybos laiko apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2023 m. lapkričio 22 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priimti naują sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) A. P. tarnybos laiko apskaitos lapo išdavimo; 4) priimti naują sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) A. P. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) išdavimo; 5) pateikti (duomenys neskelbtini) A. P. visą asmens kortelės medžiagos patvirtintas kopijas; 6) pateikti Klaipėdos aps. VPK 1994 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 42t/e dėl tarnybos eigos originalo patvirtintą kopiją tikra ir visą su tuo susijusios medžiagos patvirtintas kopijas.

Policijos departamentas atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymą 2024 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 5-S-26082 nurodė: „pakartotinai informuojame, kad Jūsų tarnybos bylos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato archyve, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato archyve, Kauno regioniniame valstybės archyve, Klaipėdos regioniniame valstybės archyve nėra. Atsižvelgdami į šias faktines aplinkybes ir objektyvias priežastis, negalime pateikti prašomos archyvinės tarnybos ir asmens bylos medžiagos (patvirtintų kopijų) su vidaus apyrašu, nes šių dokumentų neturime.

Pažymime, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. liepos 8 d. rašte Nr. 5-S-23372 „Dėl dokumentų pateikimo“ kartu su tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu Nr. (duomenys neskelbtini) Jums buvo pateiktas Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 1994 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 42 t/e „Dėl tarnybos eigos“ išrašas. Taip pat Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui buvo pateikęs Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 1993 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 75 t/e „Dėl tarnybos eigos“ ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 1994 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 42 t/e „Dėl tarnybos eigos“ dalies kopiją.

Duomenys apie Jūsų tarnybos eigos pokyčius, užimamas pareigas ir tarnybinį atlyginimą yra nurodyti darbininko arba tarnautojo asmens sąskaitos lapuose bei darbo užmokesčio kortelėse. Šie duomenys buvo pateikti Jums ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba). Pažymime, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jau priėmė sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos Jums skyrimo.

Pažymime, kad pareigūnams ar kariams, atleistiems iš tarnybos iki 2009 m. gegužės 1 d., pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį (toliau - Pensijai skirti nustatytas darbo užmokestis) (2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-229 3 straipsnio 2 dalis). Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Jūsų 1994 m. darbininko arba tarnautojo asmens sąskaitos kortelės duomenimis (Jūsų Pensijai skirti nustatytą darbo užmokestį sudarė: pareiginė alga

Pakartotinai siunčiame Jums visus turimus dokumentus.“.

Pareiškėjas su 2024 m. spalio 28 d. sprendimu nesutinka, prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir įpareigot atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė 1) panaikinti tarnybos laiko apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2023 m. lapkričio 22 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priimti naują sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) A. P. tarnybos laiko apskaitos lapo išdavimo; 4) priimti naują sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) A. P. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) išdavimo. Teismo vertinimu, 1-4 pareiškėjo prašymus t. y. į prašymą priimti administracinį sprendimą Policijos departamentas remiantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 45.3 punktu privalėjo atsakyti Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka arba pranešimu informuoti apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Pareiškėjas taip pat prašė: pateikti inspektoriaus A. P. visą asmens kortelės medžiagos patvirtintas kopijas (skundo 5 punktas) ir pateikti Klaipėdos aps. VPK 1994 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. 42t/e dėl tarnybos eigos originalo patvirtintą kopiją ir visos su tuo susijusios medžiagos patvirtintas kopijas (skundo 6 punktas).

Kaip nurodo atsakovas atsiliepime į skundą, pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymu Nr. 5-AP-4035 kelia tuos pačius reikalavimus, kurie yra patenkinti arba į kuriuos atsakovas yra ne kartą atsakęs. Pareiškėjui buvo atsakyta 2023 m. gruodžio 4 d. Policijos departamento raštu Nr. 5-S-29860 „Dėl dokumentų pateikimo“ informuojant, jog pareiškėjo asmens bylos nėra. Atsakymas pagrįstas iš institucijų (archyvų) gautais atsakymais, t. y. atsižvelgiant į tai, jog teisės aktais nėra nustatyta pareiga Policijos departamentui ir apskričių policijos komisariatams archyvuoti dokumentus, dėl duomenų gavimo buvo kreiptasi į institucijas, kuriose tokie dokumentai saugomi: 2023 m. lapkričio 21 d. iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus, ir 2023 m. lapkričio 28 d. iš Lietuvos ypatingojo archyvo, be pateiktų dokumentų kopijų gauti atsakymai, jog archyviniuose fonduose pareiškėjo asmens bylos nėra. 2024 m. liepos 4 d. atsakovas vėl gavo pareiškėjo prašymą skubos tvarka pateikti archyvinės tarnybos bylos patvirtintą kopiją, tarnybos laiko apskaitos lapą ir darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Pareiškėjui skubos tvarka buvo atsakyta 2024 m. liepos 8 d. raštu Nr. 5-S-23372 „Dėl dokumentų pateikimo“ su kuriuo pakartotinai pateikti ir prašomų dokumentų nuorašai. Kadangi pareiškėjas papildomai prašė archyvinės tarnybos bylos patvirtintos kopijos, kurios atsakovas neturi, jam buvo pateikti 2023 metų lapkričio mėnesio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus bei Lietuvos ypatingojo archyvo atsakymai, kuriuose nurodyta, jog pareiškėjo asmens tarnybos bylos neturi. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d. atsakovas gavo analogišką pareiškėjo prašymą „skubos tvarka pateikti mano Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato savivaldybės policijos (duomenys neskelbtini) A. P. visos iš archyvo asmens bylos medžiaga su bylos vidaus apyrašu patvirtintas kopijas“. Pareiškėjui atsakyta 2024 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 5-S-27705 „Dėl dokumentų pateikimo“ bei papildomai pateikti Kauno regioninio valstybės archyvo 2024 m. rugpjūčio 6 d. rašto Nr. 5-G-18313 „Dėl informacijos pateikimo“ ir Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2024 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 5-G-18591 „Dėl duomenų pateikimo“ nuorašai.

Aiškindamas šią teisės normą LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. LVAT laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-869-756/2015; 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-736/2014; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-762/2014). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).

Remiantis išdėstytu, nustačius, kad pareiškėjas teikia pakartotinį prašymą ar skundą, Policijos departamentas galėjo priimti motyvuotą sprendimą pakartotinai nenagrinėti pareiškėjo prašymo (skundo). Tačiau iš skundžiamo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 5-S-3602 matyti, kad toks sprendimas nebuvo priimtas. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui pakartotinai išsiųsti atsakovo turimi dokumentai ir nurodyta, kurių dokumentų pateikti nėra galimybės.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 27 d. pateikė analogišką prašymą teiktą 2024 m. liepos 2 d. ir 2024 m. rugpjūčio 6 d., į kuriuos jam buvo atsakyta, teismas remiantis LITEKO duomenimis nustatė (Regionų administracinio teismo administracinė byla Nr. eI2-3427-386/2025), kad 2024 m. liepos 2 d. pareiškėjas kreipėsi dėl jo - Klaipėdos miesto 2 - ojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) - visos archyvinės tarnybos bylos medžiagos su vidaus apyrašu patvirtintų kopijų pateikimo. Taip pat prašė pateikti pareiškėjo tarnybos laiko apskaitos lapą ir darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). 2024 m. rugpjūčio 6 d. prašymu „Dėl mano pareiškėjo inspektoriaus A. P. visos iš archyvinės tarnybos bylos medžiagos su vidaus apyrašu patvirtintų kopijų pateikimo“ pareiškėjas prašė pateikti pareiškėjo - Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) - visos archyvinės asmens bylos medžiagos su vidaus apyrašu patvirtintas kopijas.

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo prie skundo pateiktos jo 2024 m. rugsėjo 27 d. skundo Policijos departamentui kopijos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priimti ir administracinius sprendimus - 1) panaikinti tarnybos laiko apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2023 m. lapkričio 22 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priimti naują sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) A. P. tarnybos laiko apskaitos lapo išdavimo; 4) priimti naują sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) A. P. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) išdavimo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo 2024 m. spalio 28 d. sprendimo, pareiškėjui į prašymą priimti administracinį sprendimą nebuvo atsakyta. Teismas pažymi, kad atsakovas teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą ir visą su keliamu ginču susijusią medžiagą. Atsakovas 2024 m. gruodžio 16 d. atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas sprendimas su metaduomenimis į bylą pateiktas paties pareiškėjo, su ginču susijusios papildomos medžiagos atsakovas neturi. Todėl teismas spęsdamas ginčą remiasi pareiškėjo pateiktais dokumentais.

Pažymėtina, kad VAĮ 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).

Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 2024 m. spalio 28 d. sprendimo faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, t. y. atsakovas nenurodė jokių motyvų ar argumentų dėl pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 27 d. skundo 1-4 punktų, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Raštą nepagrįstu bei jį panaikinti.

Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Teismas taip pat neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ar atlikti kitus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų arba įpareigoja atlikti veiksmus, kurių viešojo administravimo subjektas neteisėtai ir nepagrįstai neatlieka, nors administracinės teisės aktų normų yra įpareigotas juos atlikti (vykdyti). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2024 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjo prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ nustatytus reikalavimus.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjo skundą patenkinus, jam iš atsakovo priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis – 22,50 Eur. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 5-S-36082.

Įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. P. 2024 m. rugsėjo 27 d. skundą (registracijos data 2024 m. rugsėjo 30 d. skundo Nr. 5-AP-4035).

Priteisti pareiškėjui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) dydžio sumokėtą žyminį mokestį iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188785847.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.