Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kovera“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12303-1239/2025 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kovera“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio išieškojimo išlaidų, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kovera“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių tenkintas ieškovės ieškinys, priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kovera“ 494,15 Eur skolos, 48,29 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 10,15 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 582,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Juris LT“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netekintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

16. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios/procesinio dokumento nepateikusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai/procesinio dokumento nepateikusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).

17. Civilinės bylos Nr. e2-12303-1239/2025 duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai pagal kreditorės pateiktą pareiškimą 2025 m. gegužės 21 d. išdavė teismo įsakymą ir priteisė iš skolininkės UAB „Kovera“ 494,15 Eur skolos, susidariusios neatsiskaičius pagal pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „DHL LIETUVA“ išrašytas 2025 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 16,73 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 11,15 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 550,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Juris LT“. Teismas priėmė skolininkės prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą.

18. 2025 m. liepos 14 d. teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Kovera“ dėl skolos priteisimo. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo išsiųsti per EPP 2025 m. liepos 15 d., nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovė neginčija, kad jai ieškinys buvo įteiktas 2025 m. liepos 16 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, ieškinio trūkumams (pateikti sąskaitas faktūras) pašalinti. 2025 m. liepos 31 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl sąskaitos prijungimo. Tą pačią dieną teismas atsakovei per EPP išsiuntė ieškovės pateiktą papildomą dokumentą susipažinimui. 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismas priėmė sprendimą už akių.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju neegzistavo CPK numatytos prielaidos ir sąlygos, leidžiančios teismui priimti sprendimą už akių. Pažymėtina, kad CPK 142 straipsnyje nustatyta, jog atsiliepimui į ieškinį pateikti teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą. Išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki šešiasdešimties dienų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

20. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriuo atsakovei išaiškinta pareiga per 14 dienų terminą teismui pateikti atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, buvo įteikti tinkamai, t. y. terminas atsiliepimui suėjo 2025 m. liepos 30 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio trūkumų šalinimo sprendė po atsakovei išsiųsto pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, į tai, kad 2025 m. liepos 18 d. teismo nutartimi nustatytus trūkumus ieškovė ištaisė tik 2025 m. liepos 31 d., į tai, kad tą pačią dieną teismas atsakovei per EPP išsiuntė ieškovės pateiktą papildomą dokumentą susipažinimui, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir šalių lygiateisiškumo principais, darytina išvada, jog teismas turėjo pareigą spręsti klausimą dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo ir suteikti protingą terminą atsakovei pateikti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų ir po ieškinio trūkumų šalinimo pateiktų papildomų įrodymų, juolab įvertinus tai, kad ieškinys buvo priimtas po atsakovės pareikštų prieštaravimų dėl teismo įsakymo, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė iki tol aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė atskirajame skunde, ji atsiliepimo į ieškinį negalėjo teikti, nes neturėjo visų įrodymų visumos, be to, nežinojo, ar ieškinio trūkumai apskritai bus pašalinti, t. y. ar ieškinys bus laikomas teismo priimtu apskritai. Todėl šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg skubotai, o ir nesant teisinio pagrindo, sprendė klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo.

21. Nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, jog atsakovė, kaip proceso dalyvė, elgėsi pasyviai, dėl ko teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 288 straipsnio 4 punkto 2 dalis).

22. Kita sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlyga yra šalies pareiškime nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, vertinimas.

23. Apeliantė sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvavo tuo, kad pagal pirminio kreditoriaus ir atsakovės sutartį turi būti mokama tik už suteiktas paslaugas, o jokie įrodymai apie paslaugų suteikimo faktą nepateikti. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie krovinio perdavimą vežėjui, krovinio įteikimą gavėjui. Atsakovė susirašinėjime su pradiniu kreditoriumi nurodė, kad nepripažįsta paslaugų užsakymo fakto, reikalavo pateikti įrodymus apie paslaugų teikimo faktą, ir tokių dokumentų atsakovei pradinis kreditorius nepateikė. PVM sąskaitos faktūros atsakovės nepasirašytos, jos nėra prekių vežimo dokumentu ir negali būti laikomos paslaugų suteikimo įrodymu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad užsakymą pateikė atsakovė ar jos atstovas, kad užsakė krovinio vežimą. Būtina išreikalauti duomenis apie pradinio kreditoriaus sistemoje suformuotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimą. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pateikė duomenis apie atsakovės gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti argumentai ir įrodymai (įskaitant prašomus išreikalauti įrodymus) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Be to, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus ar prašo įpareigoti ieškovą pateikti naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

25. Vertindamas apeliantės nurodytas priežastis, lemiančias poreikį peržiūrėti teismo sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantės atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių nesant pakankamai įrodymų apie susidariusią atsakovės skolą, todėl kyla pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Kaip minėta, sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai iš esmės nebuvo nagrinėjami priimant sprendimą už akių. Sprendimas už akių buvo priimtas formaliai įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei jos pateiktų įrodymų turinį, nevertinant jokių atsakovės argumentų bei pateiktų įrodymų.

28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas sprendimo už akių pagrįstumą, vadovavosi naujais ieškovės su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais įrodymais, nors tai prieštarauja sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto tikslams – teismo įsitikimui, kad byloje buvo pakankamai įrodymų sprendimui už akių priimti.

29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą bei visapusiškai įvertinti abiejų šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, yra pagrindas tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

30. Apeliantės argumentai dėl ginčo jurisdikcijos ir teismingumo bus aktualūs nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

31. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką. Tai sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio išieškojimo išlaidų, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kovera“ nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.