- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2S-926-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14184-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kovera“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kovera“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12303-1239/2025 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kovera“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio išieškojimo išlaidų, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kovera“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių tenkintas ieškovės ieškinys, priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kovera“ 494,15 Eur skolos, 48,29 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 10,15 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 582,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Juris LT“.
Šalies argumentai
2. Atsakovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama panaikinti 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo sprendimą už akių dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio išieškojimo išlaidų, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Kovera” ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Pareiškime nurodė, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes nebuvo pasibaigęs terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Terminas atsiliepimui pateikti gali ir turi būti skaičiuojamas tik nuo ieškinio trūkumų, nustatytų 2025 m. liepos 18 d. nutartimi, pašalinimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d. Terminas atsiliepimui pateikti negali būti skaičiuojamas nuo 2025 m. liepos 15 d., nes teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir tik pašalinus ieškinio trūkumus kyla pareiga atsiliepimui į ieškinį teikti. Ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas, nes pagal pirminio kreditoriaus ir atsakovės sutartį, turi būti mokama tik už suteiktas paslaugas, o jokie įrodymai apie paslaugų suteikimo faktą nepateikti. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie krovinio perdavimą vežėjui, krovinio įteikimą gavėjui. Atsakovė susirašinėjime su pradiniu kreditoriumi nurodė, kad nepripažįsta paslaugų užsakymo fakto, reikalavo pateikti įrodymus apie paslaugų teikimo faktą, ir tokių dokumentų atsakovei pradinis kreditorius nepateikė. PVM sąskaitos faktūros atsakovės nepasirašytos, jos nėra prekių vežimo dokumentu ir negali būti laikomos paslaugų suteikimo įrodymu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad užsakymą pateikė atsakovė ar jos atstovas, kad užsakė krovinio vežimą. Atsakovė ketino gintis nuo ieškinio reikalavimų ir įrodymų išreikalavimo institutu, atsiliepime nurodė, kad iš ieškovės išreikalautini duomenys apie pradinio kreditoriaus sistemoje suformuotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimą, t. y.: IP adresas, iš kurio prisijungta daryti siuntos užsakymą; siuntos suformavimo (užsakymo pateikimo) valstybė ir siuntos suformavimo (užsakymo pateikimo) laikas; adresas/el. pašto adresas, kuriuo siųstas Nr. (duomenys neskelbtini) lipdukas; el. pašto adresas ir (ar) telefono numeris, kuriuo buvo siunčiami siuntos priėmimo, gabenimo ir pristatymo gavėjui pranešimai; eksportuotojo ir importuotojo, atlikusių siuntos muitinės procedūrų įforminimą, kontaktiniai duomenys: vardas, pavardė ar pavadinimas, adresas/el. pašto adresas/telefono numeris. Priklausomai nuo pateiktos informacijos, susijusios su siuntų siuntimu, siuntos siuntimo vieta, nes byla galimai neteisminga Lietuvos teismams. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siunta neva buvo siunčiama express sąlygomis. DHL gabenimo sąlygų 12 p. nustato, kad „[i]šskyrus atvejus, kai tai prieštarauja taikytiniems teisės aktams, visi ginčai, kylantys iš šių Sąlygų ir nuostatų ar bet kaip su jomis susiję, priskiriami neišimtinei Siuntos kilmės šalies teismų jurisdikcijai, ir jiems taikoma tos šalies teisė; Siuntėjas neatšaukiamai sutinka su tokia jurisdikcija“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Kovera“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-11049-1239/2025, priteisė iš UAB „Kovera“ 30,25 Eur vertimo išlaidų ieškovei UAB „Juris LT“.
5. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei per 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo išsiųsti per EPP 2025 m. liepos 15 d., laikoma įteikta 2025 m. liepos 16 d. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, todėl, teismo vertinimu, galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovės argumentai dėl kitokio termino atsiliepimui pateikti skaičiavimo pripažintini nepagrįstais. Aplinkybė, kad ieškovei buvo nustatytas terminas priimto ieškinio trūkumų pašalinimui, termino atsiliepimui pateikti skaičiavimui įtakos neturėjo. Atsakovė, manydama, kad jai nepakanka teismo nustatyto termino, turėjo realią galimybę pateikti teismui prašymą pratęsti (atnaujinti) terminą atsiliepimui pateikti, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovei, kaip juridiniam asmeniui (be to, atstovaujamam advokato), taikomi aukštesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovė, gavusi procesinius dokumentus, turėjo suvokti, kada jai buvo įteikti procesiniai dokumentai bei iki kada ji turi pateikti atsiliepimą teismui. Atsakovės nerūpestingumas negali būti laikomas svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Todėl pripažintina, kad priimant sprendimą už akių egzistavo jo priėmimui būtinos sąlygos, o pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė šių sąlygų buvimo nepaneigė.
6. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigia, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad užsakymą pateikė atsakovė ar jos atstovas, kad atsakovė užsakė krovinio vežimą, tačiau atsakovės ir pradinio kreditoriaus susirašinėjimuose matyti, jog užsakymas atliktas iš atsakovės el. pašto - (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė su atsiliepimu į pareiškimą pateikė pradinio kreditoriaus 2025 m. sausio 27 d. el. laiške atvaizduotos nuotraukos pilną vaizdą su jo vertimu. Šioje nuotraukoje matyti, kad 2025-01-17 išsiųsta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), ji pristatyta, užsakymas sukurtas (duomenys neskelbtini), t. y. iš to paties el. pašto adreso, kuriuo naudojasi atsakovės atstovas A. M.. 2025 m. sausio 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (463,15 Eur) ir 2025 m. sausio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) (31 Eur) nurodomi tie patys kaip ir DHL paskyroje važtaraščio numeris (duomenys neskelbtini), siuntos siuntėjas, gavėjas, todėl teismui nekyla abejonių, jog sąskaitos faktūros išrašytos įvykdžius el. paštu (duomenys neskelbtini) pateiktą užsakymą, priešingų duomenų į bylą nepateikta.
Atsiliepimas
7. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigia, jog ketino gintis nuo ieškinio reikalavimų ir įrodymų išreikalavimo institutu, atsiliepime nurodė, kad iš ieškovės išreikalautini duomenys apie pradinio kreditoriaus sistemoje suformuotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimą, tačiau, teismo vertinimu, vien tik informacijos apie IP adresą, iš kurio prisijungta daryti siuntos užsakymą; siuntos suformavimo (užsakymo pateikimo) valstybę ir siuntos suformavimo (užsakymo pateikimo) laiką; adresą/el. pašto adresą, kuriuo siųstas Nr. (duomenys neskelbtini) lipdukas; el. pašto adresą ir (ar) telefono numerį, kuriuo buvo siunčiami siuntos priėmimo, gabenimo ir pristatymo gavėjui pranešimai; eksportuotojo ir importuotojo atlikusių siuntos muitinės procedūrų įforminimą kontaktinius duomenis, gavimas savaime niekaip nepaneigtų fakto, kad užsakymas pateiktas atsakovės naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 17 punkte nurodyta, jog sutartis sudaryta ir aiškinama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o visi šalių ginčai turi būti sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme arba Vilniaus apygardos teisme, priklausomai nuo ginčo sumos, todėl nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad galimai byla nenagrinėtina Lietuvos Respublikos teismuose.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, teigdama, jog jokių paslaugų iš pradinio kreditoriaus neužsakė, tokio teiginio neįrodė, o atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai dėl ginčo esmės, jo teisinio vertinimo, negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas.
10. Teismas sprendė, kad neegzistuoja nei vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Kovera“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Priimdamas sprendimą už akių teismas pažeidė procesines teisės normas, susijusias su atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminu. Skundžiama nutartimi šio procesinio pažeidimo teismas nepašalino. Atsakovei 2025 m. liepos 15 d. buvo nustatytas 10 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau jau po ieškinio priėmimo teismas priėmė 2025 m. liepos 18 d. nutartį, kuria nustatė pateikto ieškinio trūkumus. Kadangi teismas nustatė ieškinio trūkumus, jų nepašalinimas sukeltų CPK nustatytas teisines pasekmes, t. y. ieškinys būtų grąžintas ieškovei nepašalinus trūkumų. Iki pat 2025 m. rugpjūčio 3 d. atsakovei nebuvo žinoma, ar ieškovė pašalins trūkumus, ar ne. Nepašalinus trūkumų atsakovė apskritai neturėtų pareigos teikti atsiliepimo, samdyti advokatų, patirti bylinėjimosi išlaidų ir formuoti savo pozicijos civilinėje byloje. Nesant pašalintų ieškinio trūkumų, apskritai nėra aiški ieškovės pozicija dėl ieškinio (ar ji turi ar neturi atitinkamus įrodymus, kokia jų reikšmė, kaip atsakovei atsikirtinėti į pateiktą ieškinį). Todėl terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti atsakovei turėjo būti skaičiuojamas tik nuo trūkumų pašalinimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 3 d., ir sprendimas už akių buvo priimtas nesuėjus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui.
11.2. Nepaisant to, kad teismas nurodė, jog atsakovė galėjo prašyti pratęsti procesinį terminą, tai nepaneigia aplinkybės, kad nustačius ieškinio trūkumus procesinis dokumentas laikomas priimtu tik po to, kai atitinkami trūkumai pašalinami (CPK 115, 138 straipsniai), ir kai kita proceso šalis turi visas galimybes įvertinti tiek procesinio dokumento, tiek jo priedų turinį.
11.3. Teismas akivaizdžiai negalėjo priimti sprendimo už akių, kadangi ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Pagal pirminio kreditoriaus ir atsakovės sutartį turi būti mokama tik už suteiktas paslaugas (sutarties 1.1 p.). Teismui apskritai nepateikti jokie įrodymai apie paslaugų suteikimo faktą. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie krovinio perdavimą vežėjui, jokių įrodymų apie krovinio įteikimą gavėjui. Pareiga įrodyti paslaugos suteikimo faktą tenka ieškovei. Todėl byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad vežėjas (kurio teisių ir pareigų perėmėju yra ieškovė) suteikė paslaugą. Į bylą pateiktos sąskaitos už paslaugas nebuvo pasirašytos, jos nebuvo apmokėtos ir nebuvo įtrauktos į atsakovės apskaitą, todėl negalėjo būti laikomos paslaugų suteikimo įrodymu. Be to, atsakovės vadovas prieštaravo paslaugos suteikimo faktui, nurodydamas, kad jų neužsakinėjo, ir tokie įrodymai (susirašinėjimas) taip pat buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismui kartu su pareiškimu pateiktame susirašinėjime matyti, kad nuo pat sąskaitos (duomenys neskelbtini) gavimo dienos atsakovė reikalavo iš pradinio kreditoriaus visos informacijos apie neva suteiktas paslaugas, tačiau pradinis kreditorius (UAB DHL Lietuva) atsisakė ją pateikti, kas taip pat papildomai parodo, kad sąskaitoje nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos. Byloje taip pat nebuvo jokių įrodymų apie tai, kad užsakymą pateikė atsakovė ar jo atstovas.
Atsiliepimas
11.4. Skundžiamą nutartį teismas motyvavo ir grindė į bylą su ieškovės atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais įrodymais, kurių byloje sprendimo už akių priėmimo metu byloje nebuvo. Teismas negalėjo vadovautis naujais ieškovės pateiktais įrodymais vertindamas sprendimo už akių pagrįstumą, kadangi priimant sprendimą už akių jais vadovautasi nebuvo. Tai prieštarauja sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto tikslams – teismo įsitikimui, kad byloje buvo pakankamai įrodymų sprendimui už akių priimti, kad įrodinėjimo pareiga yra aiškiai įvykdyta. Sprendimo už akių peržiūrėjimo institutas yra skirtas jau priimto teismo sprendimo peržiūrėjimui, o ne įrodymų rinkimui ir bylos klausimų nagrinėjimui de novo. Naujus įrodymus CPK leidžia pateikti tik šaliai, įrodinėjančiai sprendimo už akių priėmimo nepagrįstumą. Dėl šių ieškovės pateiktų įrodymų atsakovei nebuvo leista pasisakyti ir išsakyti savo nuomonės. Tokiu būdu buvo pažeista ne tik sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto paskirtis, bet ir atsakovės teisė pasisakyti visais byloje nagrinėjamais klausimais, įskaitant galimybę pasisakyti dėl kitos proceso šalies teikiamų įrodymų.
11.5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė teismingumo taisykles. Ieškinys nėra ir nebuvo teismingas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams ir, atsižvelgiant į šalių susitarimą, byla pagal teismingumą turėjo būti perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
11.6. Byla neteisminga Lietuvos teismams, todėl teismas priėmė sprendimą už akių neįsitikinęs tuo, ar turi jurisdikciją nagrinėti šią bylą.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Juris LT“ prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantės pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Šalies argumentai
12.2. Tiek pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui, tiek pateiktame atskirajame skunde, apeliantė nenurodė jokių priežasčių, kodėl teismo sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindų tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netekintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
16. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios/procesinio dokumento nepateikusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai/procesinio dokumento nepateikusiai šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
17. Civilinės bylos Nr. e2-12303-1239/2025 duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai pagal kreditorės pateiktą pareiškimą 2025 m. gegužės 21 d. išdavė teismo įsakymą ir priteisė iš skolininkės UAB „Kovera“ 494,15 Eur skolos, susidariusios neatsiskaičius pagal pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „DHL LIETUVA“ išrašytas 2025 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 16,73 Eur palūkanų, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų, 11,15 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą 550,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 21 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Juris LT“. Teismas priėmė skolininkės prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą.
18. 2025 m. liepos 14 d. teisme gautas ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Kovera“ dėl skolos priteisimo. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo išsiųsti per EPP 2025 m. liepos 15 d., nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovė neginčija, kad jai ieškinys buvo įteiktas 2025 m. liepos 16 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, ieškinio trūkumams (pateikti sąskaitas faktūras) pašalinti. 2025 m. liepos 31 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl sąskaitos prijungimo. Tą pačią dieną teismas atsakovei per EPP išsiuntė ieškovės pateiktą papildomą dokumentą susipažinimui. 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismas priėmė sprendimą už akių.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju neegzistavo CPK numatytos prielaidos ir sąlygos, leidžiančios teismui priimti sprendimą už akių. Pažymėtina, kad CPK 142 straipsnyje nustatyta, jog atsiliepimui į ieškinį pateikti teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą. Išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki šešiasdešimties dienų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
20. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovei ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriuo atsakovei išaiškinta pareiga per 14 dienų terminą teismui pateikti atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, buvo įteikti tinkamai, t. y. terminas atsiliepimui suėjo 2025 m. liepos 30 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio trūkumų šalinimo sprendė po atsakovei išsiųsto pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, į tai, kad 2025 m. liepos 18 d. teismo nutartimi nustatytus trūkumus ieškovė ištaisė tik 2025 m. liepos 31 d., į tai, kad tą pačią dieną teismas atsakovei per EPP išsiuntė ieškovės pateiktą papildomą dokumentą susipažinimui, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir šalių lygiateisiškumo principais, darytina išvada, jog teismas turėjo pareigą spręsti klausimą dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo ir suteikti protingą terminą atsakovei pateikti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų ir po ieškinio trūkumų šalinimo pateiktų papildomų įrodymų, juolab įvertinus tai, kad ieškinys buvo priimtas po atsakovės pareikštų prieštaravimų dėl teismo įsakymo, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė iki tol aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė atskirajame skunde, ji atsiliepimo į ieškinį negalėjo teikti, nes neturėjo visų įrodymų visumos, be to, nežinojo, ar ieškinio trūkumai apskritai bus pašalinti, t. y. ar ieškinys bus laikomas teismo priimtu apskritai. Todėl šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg skubotai, o ir nesant teisinio pagrindo, sprendė klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo.
21. Nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, jog atsakovė, kaip proceso dalyvė, elgėsi pasyviai, dėl ko teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti (CPK 288 straipsnio 4 punkto 2 dalis).
22. Kita sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlyga yra šalies pareiškime nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, vertinimas.
23. Apeliantė sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvavo tuo, kad pagal pirminio kreditoriaus ir atsakovės sutartį turi būti mokama tik už suteiktas paslaugas, o jokie įrodymai apie paslaugų suteikimo faktą nepateikti. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie krovinio perdavimą vežėjui, krovinio įteikimą gavėjui. Atsakovė susirašinėjime su pradiniu kreditoriumi nurodė, kad nepripažįsta paslaugų užsakymo fakto, reikalavo pateikti įrodymus apie paslaugų teikimo faktą, ir tokių dokumentų atsakovei pradinis kreditorius nepateikė. PVM sąskaitos faktūros atsakovės nepasirašytos, jos nėra prekių vežimo dokumentu ir negali būti laikomos paslaugų suteikimo įrodymu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad užsakymą pateikė atsakovė ar jos atstovas, kad užsakė krovinio vežimą. Būtina išreikalauti duomenis apie pradinio kreditoriaus sistemoje suformuotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimą. Kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pateikė duomenis apie atsakovės gautų PVM sąskaitų faktūrų registrą.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti argumentai ir įrodymai (įskaitant prašomus išreikalauti įrodymus) gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017). Be to, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus ar prašo įpareigoti ieškovą pateikti naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
25. Vertindamas apeliantės nurodytas priežastis, lemiančias poreikį peržiūrėti teismo sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantės atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių nesant pakankamai įrodymų apie susidariusią atsakovės skolą, todėl kyla pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Kaip minėta, sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai iš esmės nebuvo nagrinėjami priimant sprendimą už akių. Sprendimas už akių buvo priimtas formaliai įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes bei jos pateiktų įrodymų turinį, nevertinant jokių atsakovės argumentų bei pateiktų įrodymų.
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas sprendimo už akių pagrįstumą, vadovavosi naujais ieškovės su atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktais įrodymais, nors tai prieštarauja sprendimo už akių peržiūrėjimo instituto tikslams – teismo įsitikimui, kad byloje buvo pakankamai įrodymų sprendimui už akių priimti.
29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą bei visapusiškai įvertinti abiejų šalių pateiktus argumentus ir įrodymus, ištirti visas reikšmingas bylai aplinkybes ir iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, yra pagrindas tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
30. Apeliantės argumentai dėl ginčo jurisdikcijos ir teismingumo bus aktualūs nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
31. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką. Tai sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, ikiteisminio išieškojimo išlaidų, metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kovera“ nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.