Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo, trečiais asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau -BUAB) „Taudovos projektai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. VMI kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus (buvo - Plungės rajono apylinkės teismas) su prašymu iškelti administracinio teisės nusižengimo bylą UAB „Taudova“ vadovui S. B. ir skirti sankcijoje numatytą baudą. Plungės apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 2700 Eur bauda. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr.(duomenys neskelbtini) paliko Plungės apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

3. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1696-524/2016 iškėlė UAB „Taudova“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 6 d.

4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-803-479/2019 sprendimu už akių 2019 m. kovo 19 d. ieškinį tenkino, priteisė ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo S. B. 86 136,49 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisė valstybei iš atsakovo S. B. 2 023 Eur žyminio mokesčio, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo S. B. turto areštą – paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 3 d. patenkino atsakovo S. B. prašymą, panaikino 2019 m. kovo 19 d. sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovo S. B. priteista 86 136,49 Eur ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turtinei žalai atlyginti ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

8. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. birželio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“ pašalinimo iš proceso.

11. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 14 d. iš valstybės įmones Registrų centro Juridinių asmenų registro nustatė, kad trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taudova“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro.

12. Kadangi trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taudova“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, šis trečiasis asmuo šalintinas iš proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 159 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo pasiūlymo atsakovui, kad jam būtų atstovaujama procese

13. 2019 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 161 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė atsakovui, kad jam būtų atstovaujama procese, nes teismas manė, jog atsakovas be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių.

14. Atsakovui nepasinaudojus teismo pasiūlymu pasirūpinti atstovavimu, byla nagrinėtina toliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 161 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, UAB „Taudova“ vadovas nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo atsakovas. UAB „Taudova“ ieškovei, t.y. mokesčių administratorei teikė mokesčių deklaracijas, tačiau joje apskaičiuoto mokesčio sumos nesumokėjo. Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos nustatyta, kad UAB „Taudova“ mokestinė nepriemoka 2018 m. gruodžio 12 d. yra 127278,89 Eur. Siekiant nustatyti UAB „Taudova“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, ieškovė 2016 m. rugsėjo 20 d. pradėjo operatyvų patikrinimą, kurį baigė 2016 m. spalio 19 d. Minėto patikrinimo metu buvo tikrintas UAB „Taudova“ piniginių lėšų judėjimas banko sąskaitose ir kasoje, debitoriai/kreditoriai, avansinės apyskaitos ir kt. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Iš UAB „Taudova“ kasos dokumentų matyti, kad UAB „Taudova“ laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. disponavo 119850 Eur pajamų suma. UAB „Taudova“ turėjo galimybę valstybei sumokėti mokesčius ir visiškai sumokėti tikrintino laikotarpio pabaigai (2016 m. rugpjūčio 31d. ) metu buvusią 86136,49 Eur dydžio mokestinę nepriemoką. Atsakovas, būdamas UAB „Taudova“ vadovas, šios pareigos nevykdė ir mokestinės nepriemokos valstybei nesumokėjo.

16. Ieškovė kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus (buvo - Plungės rajono apylinkės teismas) su prašymu iškelti administracinio teisės nusižengimo bylą UAB „Taudova“ vadovui S. B. ir skirti sankcijoje numatytą baudą. Plungės apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 2700 Eur bauda. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr.(duomenys neskelbtini)651/2017 paliko Plungės apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

17. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1696-524/2016 iškėlė UAB „Taudova“ bankroto bylą.

18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 11 d. išnagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“ bankroto administratorės prašymą dėl patikslinto kreditorių sąrašo ir jų kreditinių reikalavimų patvirtinimo, iš antros eilės kreditorių sąrašo išbraukė valstybės įmonę Turto banką su 121 216,20 EUR finansiniu reikalavimu ir patvirtino patikslintą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą 127 278,89 EUR sumai.

19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. iš pateikto atsakovės UAB „Taudova“ likvidacinio balanso nustatė, kad atsakovė UAB „Taudova“ turto neturi, su įmonės kreditoriais bankroto proceso metu neatsiskaityta ir nusprendė pripažinti, kad bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taudova“ veikla pasibaigė.

20. CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

21. Lingvistinio šios teisės normos aiškinimo pagrindu, teismas daro išvadą, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, privalu laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

22. Nagrinėjamu atveju, iš operatyvaus patikrinimo medžiagos nustatyta, kad UAB „Taudova“ nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo 119850,00 Eur įvairiems tiekėjams už prekes ir paslaugas, atskaitingiems asmenims, užuot, sumokėjus mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas kaip UAB „Taudova“ vadovas, siekdamas, kad būtų vykdoma įmonės veikla, pirmiausia mokėjo tiekėjams, darbuotojų algoms, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nors nurodė, kad pagal įstatymą pirmumo teisė buvo mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai.

23. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto ir 12 punkto normose nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo materialinę atsakomybę. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

24. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.

26. Jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio atliktų nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma savo turiniu yra bendrosios taisyklės dėl juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės pagal prievoles atskyrimo išimtis (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004).

27. Kasacinis teismas, plėtodamas juridinio asmens dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį bylų praktiką, nurodė, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).

28. Kadangi CK 2.50 str. 3 d. normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti ir jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Taigi vertinant, ar juridinio asmens dalyvio veiksmai yra nesąžiningi, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai taikytina ir juridinio asmens dalyviams.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmai, t.y. sąmoningas nemokėjimas mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, pripažintini nesąžiningais. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis, būdamas UAB „Taudova“ vadovas, siekdamas, kad būtų vykdoma įmonės veikla, pirmiausia mokėjo tiekėjams, darbuotojų algoms, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nors nurodė, kad pagal įstatymą pirmumo teisė buvo mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai. Vadinasi, atsakovas žinojo, kad pirmiausia turi sumokėti mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, tačiau to nedarė (CK 1.5 straipsnis).

30. Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens UAB „Taudova“ negalėjimo vykdyti prievolės ieškovei, konstatuoja, kad juridinis asmuo UAB „Taudova“ nuo 2016 m. gruodžio 28 d. negalėjo vykdyti prievolės - sumokėti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nes pastarajai iškelta bankroto byla (o šiuo metu išregistruota iš juridinių asmenų registro), nors teismas buvo patvirtinęs kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimą 127 278,89 EUR sumai . Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nustatė, kad atsakovė UAB „Taudova“ turto neturi, su įmonės kreditoriais bankroto proceso metu neatsiskaityta.

31. Įvertinus bylos įrodymus bei remiantis minėtais teisės aktais, teismas konstatuoja, kad atsakovui kyla civilinė atsakomybė už CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Atsakovas, nesumokėjęs valstybei mokesčių, valstybei padarė 86136,49 Eur žalą, t.y. pajamos (mokesčiai) buvo numatytos gauti iš anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini nusižengimo padarymo momentu). 86136,49 Eur žala, t. y. dalis atliktų atsiskaitymų suma (negautos pajamos, kurios turėjo būti skirtos mokestinės nepriemokos dengimui). Atsakovas padarė žalą neteisėtais veiksmais, kurie įrodyti 2017 m. kovo 20 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvo - Plungės rajono apylinkės teismas) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas atsakovą pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 2700 Eur bauda. Byloje nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos padarymo, t.y. dėl atsakovo CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo ieškovei padaryta 86136,49 Eur žala. Svarbu paminėti, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi.

32. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškinys yra pagrįstas, teisėtas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.247 – 6.249 straipsniai).

33. Valstybei iš atsakovo priteistinas už ieškinį mokėtinas 2 023 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

34. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-803-479/2019 (buvęs bylos Nr. e2-1688-479/2018) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš atsakovo S. B. 86 136,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. B. 2 023 Eur žyminio mokesčio.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-803-479/2019 (buvęs bylos Nr. e2-1688-479/2018) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo S. B. turto areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.