Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pati Mažeikių rajono PK areštinė yra pradėta eksploatuoti 2003 metais, tad ją statant buvo atsižvelgta į visus galiojančius teisės aktus. Sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktais numatyto aukščio pertvara, turi atskirą oro šalinimo sistemą, įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Kameroje yra langai, pritaikyti ir vėdinimui, papildomas apšvietimas, teisės aktais numatyti baldai, šildymas. Higienos reikmenys išduodami, esant į areštinę atvykusių asmenų pageidavimui, patalpas valo valytojos, areštantai aprūpinamai valymo inventoriumi, lovos čiužiniai ir pagalvės dezinfekuojami, lovos skalbiniai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Stebėti asmens per durų akutę, jei jis tuo metu būna tualete, fiziškai neįmanomai, tai padaryti galima tik užėjus į kamerą. Atliktų Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos metu pažeidimų Mažeikių rajono PK areštinėje neužfiksuota. Duomenų, jog pareiškėjas J. P. būtų pateikęs rašytinius ar žodinius skundus, nėra.

Pabrėžia, kad pareiškėjas neįrodė konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pažeidusių jo teises bei nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Pažymi, kad tam tikra asmenų, esančių areštinėje, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo areštinėje pasekmė, tačiau negalima teigti, kad areštinėje dėl pareiškėjo nurodytų teiginių jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, dvasinius bei emocinius išgyvenimus ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Būtina įrodyti, kad pareigūnų veiksmai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes ir neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-246/07).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas J. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 500 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2012-02-27 iki 2014-12-23. Teismo posėdžio metu pareiškėjas sutiko su ieškinio senaties termino taikymu ir prašė priteisti neturtinę žalą nuo 2014-07-20 iki 2014-12-23, viso 100 Eur. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Mažeikių rajono PK areštinėje, kai jam nebuvo nesuteiktas tinkamas kameros plotas, neužtikrinti higienos normų reikalavimai jo buvimo kamerose.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2014-08-25 administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 nurodė, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimas, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Šiuo atveju pareiškėjas, neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino. Teismas pabrėžia, jog tai, kad pareiškėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymo. Suimtų asmenų teisės, tame tarpe tokios, kaip teisė į minimalų kameros plotą, ar tinkamų higienos normų užtikrinimą, yra numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose, kurie skelbiami valstybine kalba. Šiuo atveju atsakovo veiksmai yra tinkamas, užtikrinant teisės aktais nustatytų pareiškėjo teisių įgyvendinimą, pareiškėjo laikymas Mažeikių rajono PK areštinėje. Neužtikrinant tokių teisių, kaip minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, higienos normų laikymasis kamerose, yra neteisėti atsakovo veiksmai, tačiau tokiu atveju teisės pažeidimas atsiranda tą pačią dieną, kai atsakovas tokius neteisėtus veiksmus atlieka, ir nuo tos dienos skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Be to, pareiškėjas, jei pats negalėjo ginti savo teisių, siekdamas gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neturėdamas lėšų savarankiškai susirasti advokatą, galėjo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio senaties termino taikymu.

Pareiškėjas J. P. į Mažeikių rajono PK areštinę pirmą kartą pateko 2012-02-27, ir joje periodiškai laikytas iki 2014-12-23. Pažymėtina, jog teismas neturi duomenų nuo 2012-02-27 iki 2013-01-01, po kiek asmenų buvo laikoma areštinės kamerose, kadangi šie dokumentai, kaip nurodo atsakovas savo atsiliepime, yra sunaikinti, tad nėra galimybės nustatyti, buvo ar nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl asmenų laikymo areštinių patalpose.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, nuo 2012-02-27 iki 2014-012-23 periodiškai laikomas Mažeikių rajono PK areštinėje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, bei taikomų higienos normų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016 m. liepos 20 d. (spaudas ant voko, 4 b. l.), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 20 d.

Teismas, taikydamas atsakovo prašomą trejų metų senaties terminą bei atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį bei reikalavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2012-02-23 iki 2013-07-20, yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir skundas yra atmestinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Mažeikių rajono PK areštinėje laikotarpiu, kuriam netaikomas ieškinio senaties terminas, buvo laikomas nuo 2013-07-25 iki 2013-07-30, nuo 2014-02-25 iki 2014-002-28, nuo 2014-03-04 iki 2014-03-07, nuo 2014-06-05 iki 2014-06-10, ir nuo 2014-12-08 iki 2014-12-016, kamerose Nr. 21, kameroje iš viso buvo 1-2 asmenys, Nr. 11, kameroje buvo 1-3 asmenys, Nr. 10, kameroje iš viso buvo 3-4 asmenys, kameroje Nr. 15 ir kameroje Nr. 18 pareiškėjas buvo laikomas vienas. 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų „Teritorinių policijos areštinių veiklos taisyklių“ 80 p. numato, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo kameros ploto, neįskaičiuojant į kameros plotą sanitarinio mazgo plotą. Tokiu būdu, baldų užimamas plotas iš kameros gyvenamojo ploto neišskaičiuotinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kameros Nr. 11 plotas, atmetus sanitarinį mazgą, yra 20,1 kv. m, kameros Nr. 10 plotas, atmetus sanitarinį mazgą, yra 20,1 kv. m, kameros Nr. 18 plotas, atmetus sanitarinį mazgą, yra 10,02 kv. m, kameros Nr. 21 plotas, atmetus sanitarinį mazgą, yra 10,02 kv. m,, kameros Nr. 15 plotas atmetus sanitarinį mazgą, yra 5,43 kv. m, tad pareiškėjui teko ne mažiau 5,01 kv. m kameros ploto kamerose Nr. 18,19, ne mažiau 5,02 kv. m kameros ploto kamerose Nr. 10,11 ir 5,43 kv. m kameros ploto kameroje Nr. 16. Darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 5 kv. m ploto.

Pareiškėjas J. P. buvimo Mažeikių raj. PK areštinėje metu jokių skundų pateikęs nei dėl laikymo sąlygų, nei dėl laikymo su teistais ar rūkančiais asmenimis pateikęs nebuvo. Duomenų, jog būtų pateikęs prašymą dėl higienos reikmenų gavimo, ir šis prašymas nebūtų patenkintas, nėra.

Vertinant kitas sąlygas Mažeikių raj. PK areštinėje pažymėtina, jog areštinė pastatyta ir pradėta eksploatuoti 2003 m., duomenų, jog statant buvo pažeidžiamos higienos normos, nėra. Kamerose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, be to, joje galimas vėdinimas per langus, sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Kameros, nesant ten asmenų, valomos valytojų, įrodymų, jog valymo įrankiai kameroje laikomiems asmenims neišduodami, nepateikta. Tai, jog kameros langai yra skaidraus, bet grūdėto stiklo, nelaikytina higienos normos pažeidimais. Pagal teisės aktų reikalavimus kamerose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. 2013-12-17 Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atliko patikrinimą dėl policijos ir teismo sulaikytų asmenų laikymo sąlygų Mažeikių raj. PK areštinėje, ir 2014-10-06 surašytoje pažymoje konstatavo, jog areštinės įrengimas ir priežiūra atitinka higienos normų reikalavimus, patalynė švari, keičiama. Pažeidimų nenustatyta. 2013-07-17 surašytame Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodoma, jog pasivaikščiojimo kiemeliai ir areštinės patalpos švarios, areštinė atitinka higienos normų reikalavimus. 2014-11-20 surašytame Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodoma, jog areštinėje laikomiems asmenims sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinamos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, asmenys aprūpinami pakankamu kiekiu vandens, kamerose sanitarinis mazgas įrengtas pagal higienos normų reikalavimus, vėdinimas vyksta per langus ir mechaniniu būdu, patalynė ir švarūs skalbiniai išduodami, areštinė atitinka higienos normų reikalavimus. 2014-10-17 surašytame Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nurodoma, jog areštinės patalpų pagrindinis valymas atliktas, visos patalpos kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, 2014 m. atnaujintas areštantams skirtas minkštas inventorius, areštinė atitinka higienos normų reikalavimus.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau nei 19 mėnesių nuo jo teisių pažeidimo pabaigos), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1860/2013 ir kt.), bei įvertina tai, jog toks trumpalaikis buvimas Mažeikių rajono PK areštinėje (5 nepilnas dienas 2013 metais ir 17 nepilnų dienų 2014 metais) negali būti laikomas ilgalaikiu poveikiu.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog byloje yra įrodyta, jog pareiškėjui viso buvimo Mažeikių raj. PK areštinėje metu teko ne mažesnis, nei teisės aktais nustatytas kameros gyvenamasis plotas, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog Mažeikių raj. PK areštinėje kameros neatitinka higienos normų reikalavimų, priešingai, atlikti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija ir Telšių visuomenės sveikatos centro patvirtina, jog visos higienos normos, statant ir eksploatuojant Mažeikių raj. PK areštinę yra išlaikytos.

Tokiu būdu teismas, įvertinęs visus pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, atsikirtimus į juos bei bylos medžiagą, nenustatė atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų, tad pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. skundą, suėjus ieškinio senaties terminui, bei neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.