- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-2072-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25415-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- BUAB „Statybų sfera“
- Trečiasis asmuo
- I. K., UAB „Yor Cares“, UAB „JT company“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Statybų sfera“ ieškinį atsakovui A. M., tretieji asmenys: I. K., UAB „Yor Cares“, UAB „JT company“, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2649-808/2014 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą – panaikinti nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms pritaikytą areštą, įpareigojant atsakovą įnešti į teismo ar antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą 1448,10 Eur būsimam galimai palankiam ieškovui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atsakovas nurodė, jog pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos atsakovo atžvilgiu suvaržymo priemonės, o žalos, dėl kurios byloje yra nagrinėjamas klausimas, mastas ženkliai sumažėjo nuo pirminiame ieškinyje reikšto dydžio. Galiojantis pritaikytas turto areštas 37 575,30 Eur sumai, po pirmos ir apeliacinės instancijos teismų nutarties ir sprendimo, pažeidžia šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumo principus. Todėl ieškinio reikalavimams užtikrinti užtenka taikyti 1448,10 Eur areštą.Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prašymą prašė palikti galioti 2014 m. liepos 31 d. teismo nutartį bei atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nutartimi panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą niekaip nepasisakė, jog civilinėje byloje ieškovo reikalaujamas priteisti žalos dydis būtų mažintinas iki 1448,10 Eur, dėl ko nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą nutartį ir mažinti atsakovo turtui taikomo arešto mastą. Pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo gerą finansinę padėtį, todėl civilinėje byloje esant didelei ginčo sumai turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista, kadangi tik tokiu būdu galės būti užtikrinamas galimai ieškovui, kaip bankrutuojančiai bendrovei, ir jos kreditoriams palankus teismo sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas konstatavo, jog nors pareiškėjo prašyme nurodyta, jog prašoma pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau faktiškai atsakovas siekia sumažinti areštuoto turto mastą iki 1 448,10 Eur, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą į teismo ar antstolio depozitinę sąskaitą. Tačiau tai būtų galima padaryti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo konkrečiu atveju nėra įstatymų nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindų, nurodytų CPK 148 straipsnyje, todėl nelaikytina, jog pateiktas prašymas susijęs su vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimu kita. Tenkindamas prašymą teismas tuo pačiu pareikštų ir savo išankstinę nuomonę dėl ieškovo reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad nustatyti kokio dydžio žalos atlyginimo suma yra priteistina iš atsakovo nagrinėjamoje byloje galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. M. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 19–23), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2-2649-808/2014 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą – panaikinti nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms pritaikytą areštą, įpareigojant atsakovą įnešti į teismo ar antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą 1448,10 Eur būsimam galimai palankiam ieškovui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prielaidas, preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo ir faktinių aplinkybių, nurodytų prašyme dėl priemonių pakeitimo, teismo nutarties nemotyvavo.Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, privalėjo preliminariai įvertini ieškinio pagrįstumą, tačiau šiuo klausimu visiškai nebuvo pasisakyta, ieškinio pagrįstumas nebuvo įvertinas. Iš ankstesnių 1-osios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų matyti, jog ieškovo ieškinys nebuvo tenkintas, o apeliacinės instancijos teismui abejonės kilo tik dėl 1 448,10 Eur sumos. Taigi ieškinys 37 575,30 Eur sumai yra grindžiamas tik prielaidomis. Teismas neįvertino atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių bei nutarties nemotyvavo nurodydamas tik tai, kad tenkindamas atsakovo rašymą teismas tuo pačiu pareikštų ir savo išankstinę nuomonę dėl ieškovo reikalavimo.Teismas nevertino, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, kad esant situacijai tokiai situacijai, jog, įvertinus preliminariai ieškinio pagrįstumą, ieškovas pretenduoja tik 1 448,10 Eur, todėl pritaikius areštą 37 575,30 Eur sumai neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės, nukenčia jo interesai. Ketvirtus metus nagrinėjant bylą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo teises į orų gyvenimą, jis yra priverstas nuomotis būstą, o dėl areštuotų banko sąskaitų negali atlikti elementarių mokėjimų, už būstą, telefoną, internetą, taip pat apribota teisė užsiimti individualia veikla, išsiimti verslo liudijimo pažymėjimą, kadangi visur reikalaujama turėti asmeninę sąskaitą, taipogi dėl suvaržymų susiduriama su begale kitų nepatogumų.Teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis netenkino atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, nepagrįsdamas realios grėsmės, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl neturėjo pagrindo pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, pareikšdamas nesutikimą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė aplinkybių, kurios suponuotų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovas BUAB „Statybų sfera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis ir joje pateikiami išaiškinimai nėra ir negali būti vertinami kaip ieškovo atsakovui civilinėje byloje pareikštų ieškinių reikalavimų, viršijančių 1 4480,10 EUR sumą, prima facie nepagrįstumas.Nors atsakovas teigia, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu areštuoto jam priklausančio žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškiniais prašoma priteisti 37 575,30 EUR žalos suma, tačiau tai pagrindžiančių objektyviu įrodymų nepateikia.Tai, jog antstoliui, vykdančiam Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teko areštuoti Atsakovo banko sąskaitas, įrodo, jog Atsakovo finansinė padėtis yra prasta, asmuo neturi jokio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, išskyrus vieną areštuotą žemės sklypą, kurio vertės nepakanka Ieškovo Atsakovui pareikštiems reikalavimams užtikrinti.Ieškovas, pareikšdamas Civilinėje byloje ieškinius bendrai 37 575,30 EUR sumai, pagrindė ieškinių prima facie pagrįstumą. Vėliau Ieškovo Civilinėje byloje pareikštų ieškinių prima facie pagrįstumą patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat ir Apeliacinės instancijos teismas nutartimi, panaikindamas Pirmosios instancijos teismo spendimą ir grąžindamas Civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą Civilinėje byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių jo deklaratyvius teiginius neva laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iškreipia šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, pernelyg suvaržo jo teises.Atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog Civilinėje byloje jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų suma jam yra didelė, nepateikė jokių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, vykdomą veiklą, turimus turtinius įsipareigojimus, dėl ko kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, yra pagrįsta ir teisėta.Vadovaujantis LR CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje (LR CPK 144 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to, teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2328/2013). Įrodyti, kad atsirado laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (LR CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Ieškovas BUAB „Statybų sfera“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui buvusiam ieškovo direktoriui A. M. dėl 37 575,30 EUR žalos atlyginimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2649-808/2014 ieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą ir turtines teises už 37 575,30 Eur sumą, o šio turto nepakankant – už likusią sumą areštuoti atsakovo lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1100- 8/2015 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo BUAB „Statybų sfera“ ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo.Apelianto argumentas, jog po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties bylos dalykas tapo siejamas su ženkliai sumažėjusia galima 1 448,10 Eur dydžio žala, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi minėta nutartimi teismas tik konstatavo, jog atsakovas (A. M.) pripažįsta padaręs ieškovui nuostolių už maždaug 5 000 Lt (1 448,10 Eur), tačiau tai nereiškia, jog byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik dalyje dėl 1 448,10 Eur dydžio žalos, o reikalavimas, viršijantis šią sumą, yra nepagrįstas. Perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo remdamasis aplinkybėmis, kurios neįvyko, ir nevertindamas realių aplinkybių, kuriomis atsakovas, veikdamas kaip įmonės vadovas, galėjo padaryti įmonei žalą, todėl bylos esmė nebuvo pilnai atskleista.Vertinant apelianto argumentą, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, privalėjo preliminariai įvertini ieškinio pagrįstumą, pažymėtina, jog tokį įvertinimą jau buvo atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones (nutartis nebuvo apskųsta). Tai, kad ieškinys galimai yra pagrįstas nustatė ir Vilniaus apygardos teismas 2016-03-01 nutartimi. Taigi teismui, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebuvo pagrindo papildomai aiškintis ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1072-186/2016). Taigi civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų konstatavimas (be kita ko, ir vertinimas, ar atsakovas padarė žalą ieškovui, jei taip – kokio dydžio) yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, t. y. nagrinėjant ieškovo ieškinį iš esmės turi būti aiškinamasi, ar ieškovo nurodytų argumentų (aplinkybių) ir jiems patvirtinti pateiktų įrodymų pakanka atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinys jo atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovų finansines galimybes, t. y. ar jiems ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui atsisakius pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui neegzistuoja, jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 str.). Apeliantas A. M. įrodymų, kurie teismui leistų susidaryti visapusišką nuomonę apie jo turtinę padėtį, nepateikė. Tam, kad teismas galėtų spręsti, jog nėra rizikos būsimo tikėtina ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismui turėtų būti pateikta įrodymų, pagrindžiančių apelianto finansinę padėtį, visuma, t. y. duomenys apie apelianto gaunamas pajamas, jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jam taikomus disponavimo apribojimus, apeliantui suteiktus kreditus ir jų mokėjimo tvarką, duomenis apie atsakovo vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas. Nesant tokių duomenų, grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta. Pažymėtina ir tai, kad ieškinys yra grindžiamas nesąžiningais atsakovo veiksmais, be kita ko nurodant, kad apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpiu buvo sudaromi įmonei nenaudingi sandoriai, įmonės vardu organizuojama veikla, nesusijusi su įmonės veikla, o tenkinanti tik atsakovo pažįstamo asmens interesus. Atsakovo galimai žalingos veiklos atlikimas leidžia daryti prielaidą, kad egzistuoja grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas šioje byloje gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali pasunkėti.Vertinant apelianto argumentus, jog nepakeitus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pastarosios pernelyg suvaržo jo teises, iškreipia šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, pažymėtina, jog jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikia. Kritiškai vertintinas atskirojo skundo argumentas, jog apeliantui priklausančio sklypo areštas „sukelia didelius materialinius nuostolius, kadangi reikia samdyti žmones, jog sklypas būtų prižiūrėtas, nušienautas, už sklypą yra mokami administraciniai ir bendrijos mokesčiai“. Kaip sumažėtų šie tariami nuostoliai, jei sklypas nebūtų areštuotas, apeliantas nenurodo. Neaišku ir kodėl apelianto turto areštas priverčia apeliantą nuomotis būstą. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad areštuoto žemės sklypo vertė yra tris kartus didesnė nei pareikštas ieškinys.Pažymėtina, jog priėmus atsakovui (apeliantui) palankų teismo sprendimą, jis turės teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.)Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant nekilnojamajam turtui ir banko sąskaitoms pritaikytą areštą, įpareigojant atsakovą įnešti į teismo ar antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą 1448,10 Eur būsimam galimai palankiam ieškovui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinimui, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir jomis siekiamo tikslo – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.