Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Vilmai Pavlovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 12 lapų;

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio-rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 8 lapai;

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, suvestinės, atostoginių išrašai, Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai, 28 lapai;

5. UAB „(duomenys neskelbtini)" 2020 m. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, atostoginių išrašai, 10 lapų;

6. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), esančios AB „SEB bankas“, bankiniai išrašai už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, 28 lapai;

7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), esančios AB „SEB bankas", bankiniai išrašai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-08-09, 17 lapų;

8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-08-31 su lydinčiais dokumentais, t. y. kasos pajamų ir išlaidų orderiais, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais, avanso apyskaitomis, 72 lapai;

9. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 su lydinčiais dokumentais, t. y. kasos pajamų ir išlaidų orderiais, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais, avanso apyskaitomis, 189 lapai;

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas pagrindžiantys dokumentai už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, t. y. PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, 103 lapai;

11. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidas pagrindžiantys dokumentai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-08-20, t. y. PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai ir kt., 63 lapai;

12. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019- 12-31 ir CMR, 63 lapai;

13. UAB „(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020- 08-31 ir CMR, 78 lapai;

14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių ir atleistų darbuotojų darbo sutartys 2019-2020 m.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT prie VRM) Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje gautas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyresniosios tyrėjos Vilmos Pavlovienės 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybinis parnešimas Nr. 04/12-1-19-9035 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini). reg. adresas (duomenys neskelbtini)) ūkinės finansinės veiklos. 2020 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 04/12-1-19-9035 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė ne mažiau kaip 3000,00 Eur neapskaitytos darbo užmokesčio sumos išmokėtos žvejo pareigose dirbusiam V. M..

Pagal 2020 m. vasario 5 d. išrašą iš Valstybės įmonės Registrų centro kompiuterinės duomenų bazės „Juridinio asmens duomenys“ nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1995 m. vasario 28 d. įregistruota Juridinių asmenų registre, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. vadovo pareigas vykdė V. S..

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio 1 dalį „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.“

Direktorius V. S. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodė, kad „Bendrovė užsiima žvejyba ir prekyba žuvimi“.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 14 straipsnio 2 dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" (darbdavį atstovavo direktorius V. S.) 2019 m. gegužės 24 d. sudarė darbo sutartį Nr. 14. kurioje nurodyta, kad „K. P. <...>darbuotojas priimamas dirbti <...>UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...> vyr. buhalterė <...> darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019-05-27.“.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompiuterinės duomenų bazės „Informacija apie mokesčių mokėtojus / PVM mokėtojus“ 2020 m. rugsėjo 28 d. duomenis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nuo 2017 m. gruodžio 15 d. įregistruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavį atstovavo direktorius V. S.) 2019 m. vasario 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. 13, kurioje nurodyta, kad „V. M. <...> priimamas dirbti <...>UAB „(duomenys neskelbtini)“<...> žvejys <...> darbo sutartis įsigalioja 2019-02-07 darbuotojas pradeda dirbti 2019-02-07. <...>Darbo sutartis nutraukta 2020-07-17“.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 28 d. „SODRA - Draudėjas ir jo darbuotojai“ išrašą nustatyta, kad darbuotojas V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo draustas nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2020 m. vasario 17 d.

Pilietis V. M. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodė, kad „Man bendrovės vadovas V. S. už 1 mėn. nuo įdarbinimo pradžios iki paskutinės darbo dienos išmokėdavo ne mažiau kaip 350,00 Eur darbo užmokesčio sumą grynais pinigais ir siekdavo 600,00 Eur į rankas. Darbo užmokestį grynas pinigais dažniausiai išmokėdavo 1 kartą per mėnesį apie 15 mėn. dieną bent visada adresu Klaipėda, Serviso g.19. <...> Ne visada už gautą darbo užmokestį man reikėdavo pasirašyti dokumentuose, kodėl aš nežinau. Taip pat nežinau ar man išmokamo darbo užmokesčio suma kuri grynais pinigais už 1 mėn. sudarydavo nuo 350,00 Eur iki 600,00 Eur buvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Už 2019 m. 01 mėn. man faktiškai išmokėto darbo užmokesčio suma grynais pinigais į rankas sudarė ne mažiau kaip 400,00 Eur, 2019 m. 02 mėn. ne mažiau kaip 350,00 Eur (sirgau, todėl gavau mažesnį darbo užmokestį), 2019 m. 03 mėn. ne mažiau kaip 500,00 Eur, 2019 m. 04 mėn. ne mažiau kaip 450,00 Eur, 2019 m. 05 mėn. ne mažiau kaip 500,00 Eur, 2019 m. 06 mėn. ne mažiau kaip 450,00 Eur, 2019 m. 07 mėn. ne mažiau kaip 450,00 Eur (buvau atostogose tai suma kartu su atostoginiais), 2019 m. 08 mėn. ne mažiau kaip 450,00 Eur, 2019 m. 09 mėn. ne mažiau kaip 450,00 Eur, 2019 m. 10 mėn. ne mažiau kaip 500,00 Eur, 2019 m. 11 mėn. ne mažiau kaip 600,00 Eur, 2019 m. 12 mėn. ne mažiau kaip 600,00 Eur.

Už 2020 m. 01 mėn. man išmokėto darbo užmokesčio suma grynais pinigais į rankas sudarė ne mažiau kaip 600,00 Eur, 2020 m. 02 mėn. ne mažiau kaip 600,00 Eur, 2020 m. 03 mėn. ne mažiau kaip 470,00 Eur, 2020 m. 04 mėn. ne mažiau kaip 470,00 Eur, 2020 m. 05 mėn. ne mažiau kaip 500,00 Eur, 2020 m. 06 mėn. ne mažiau kaip 500,00 Eur, 2020 m. 07 mėn. ne mažiau kaip 360,00 Eur kartu su atostoginiais.“.

Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. 2 žiniaraščiais „Darbo užmokesčio kvito žiniaraštis“ ir 18 žiniaraščiais „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis“ pagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. M. iš viso priskaitytą darbo užmokestį - 8100,56 Eur (2019 m. - 5059,19 Eur, 2020 m. - 3041,37 Eur,), išskaitytą gyventojų pajamų mokestį - 562,88 Eur (2019 m. - 382,03 Eur, 2020 m. - 180,85 Eur,), išskaitytas socialinio draudimo įmokas - 1780,03 Eur (2019 m. - 1104,46 Eur, 2020 m. - 675,57 Eur,) bei išmokėtiną (išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas) darbo užmokestį - 5757,65 Eur (2019 m. - 3572.70 Eur, 2020 m. - 2184,95 Eur) (detaliau išdėstyta 1 priede).

Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. 19 atvejų iš viso 5757,65 Eur 19 kasos išlaidų orderiais pagrindė ir laikotarpiu 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. buhalterinės apskaitos registre „Kasa“ užregistravo išmokėtą darbuotojui V. M. iš viso 5757,65 Eur (2019 m. - 3572,70 Eur, 2020 m. - 2184,95 Eur) darbo užmokestį (detaliau išdėstyta 2 priede).

Apžiūros metu sudaryta Duomenų suvestinės, kurioje detaliau išdėstyta apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje atvaizduotą priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 31 d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. M. (pagal paaiškinimą) nurodė, kad darbo užmokestis mokamas didesnis, tai yra atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose buvo nurodyta mažesnė suma, negu realiai išmokėta darbo užmokesčio suma (detaliau išdėstyta 1 priede).

Apžiūros metu, atsižvelgiant į paaiškinimo duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. 19 atvejais išmokėjo darbuotojui V. M. iš viso 9200,00 Eur (2019 m. - 5700,00 Eur, 2020 m. - 3500,00 Eur) darbo užmokesčio, tai laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. nepagrindė apskaitos dokumentais (Kasos išlaidų orderiais) ir buhalterinėje apskaitoje neužregistravo 19 atvejų darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui V. M. iš viso 3442,35 Eur (9200,00 Eur - 5757,65 Eur „Darbo užmokesčio kvito žiniaraštis“, „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis“ atvaizduotas išmokėtinas darbo užmokestis) (2019 m. - 2127,30 Eur, 2020 m. - 1315,05 Eur) ūkinių operacijų (detaliau išdėstyta 1 priede).

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 2 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti”, 18 dalį “Ūkinė operacija - ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą“.

Apžiūros metu, atsižvelgiant į paaiškinimo duomenis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. 19 atvejų išmokėjo darbuotojui V. M. iš viso 3442,35 Eur (9200,00 Eur - 5757,65 Eur „Darbo užmokesčio kvito žiniaraštis“, „Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis“ atvaizduotas išmokėtinas darbo užmokestis) (2019 m. - 2127,30 Eur, 2020 m. - 1315,05 Eur) darbo užmokesčio, tai:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „ Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį.“, tai yra laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais (Kasos išlaidų orderiais) iš viso 3442,35 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų, iš jų:

- 5855.78 Eur (2019 m. - 3714,47 Eur, 2020 m. - 2141,31 Eur) atlyginimo priskaitymo;

- iš viso 2413,43 Eur (2019 m. - 1587,17 Eur, 2020 m. - 826,26 Eur) mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų:

- 1053,36 Eur (2019 m. - 717.62 Eur, 2020 m. - 335,74 Eur) 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio;

- 182,66 Eur (2019 m. - 117,25 Eur, 2020 m. - 65,41 Eur) 3 proc. papildoma įmoka pensijos kaupimui;

- 762,27 Eur (2019 m. -489,30 Eur, 2020 m. -272,97 Eur) 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų;

- 415,14 Eur (2019 m. - 263,00 Eur, 2020 m. - 152,14 Eur) 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 107.74 Eur (2019 m. -69,17 Eur, 2020 m. - 38.57 Eur) 1,77 proc. darbdavio įmokų;

- 3442,35 Eur (2019 m. - 2127,30 Eur, 2020 m. - 1315,05 Eur) atlyginimo išmokėjimo;

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius.”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų kur nurodyta, kad „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų, kur nurodyta „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą”, tai yra laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 17 d. 19 atvejų buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo:

- 5855,78 Eur (2019 m. - 3714,47 Eur, 2020 m. - 2141,31 Eur) atlyginimo priskaitymo;

- iš viso 2413,43 Eur (2019 m. - 1587,17 Eur, 2020 m. - 826,26 Eur) mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo;

- 107,74 Eur (2019 m. -69,17 Eur, 2020 m. - 38,57 Eur) 1,77 proc. darbdavio įmokų;

- 3442,35 Eur (2019 m. - 2127,30 Eur, 2020 m. - 1315.05 Eur) atlyginimo išmokėjimo (detaliau išdėstyta 1 priede).

1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“ tai yra laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. nuo 5855,78 Eur (2019 m. - 3714,47 Eur, 2020 m. - 2141.31 Eur) apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio priskaitymo (išmokėta 3442,35 Eur (2019 m. - 2127,30 Eur, 2020 m. - 1315,05 Eur)), kuris pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo į Valstybės biudžetą iš viso 1053,36 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2019 m. - 717,62 Eur, 2020 m. - 335,74 Eur);

2) Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 12 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 17 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“;

- 762,27 Eur (2019 m. -489,30 Eur, 2020 m. -272.97 Eur) 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų;

- 415,14 Eur (2019 m. - 263,00 Eur, 2020 m. - 152,14 Eur) 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 107,74 Eur (2019 m. - 69,17 Eur, 2020 m. - 38.57 Eur) 1,77 proc. darbdavio įmokų;

Pagal apžiūrai pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" laikotarpiu nuo 2019 m. sausi 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. nuo nepriskaityto iš viso 5855,78 Eur (2019 m. - 3714,47 Eur, 2020 m. - 2141.31 Eur) darbo užmokesčio, nepriskaičiavo iš viso 2521,17 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų:

- Valstybės biudžetui iš viso 1053,36 Eur gyventojų pajamų mokesčio (2019 m. - 717,62 Eur, 2020 m. - 335,74 Eur);

- Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui iš viso 1467,81 Eur (2019 m. - 938,72 Eur, 2020 m. - 529,09 Eur), iš jų:

- 762,27 Eur (2019 m. - 489,30 Eur. 2020 m. - 272,97 Eur) 12,52 proc. socialinio draudimo įmokų;

- 415,14 Eur (2019 m. - 263,00 Eur. 2020 m. - 152,14 Eur) 6,98 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų;

- 107,74 Eur (2019 m. -69,17 Eur, 2020 m. - 38.57 Eur) 1,77 proc. darbdavio įmokų;

- 182,66 Eur pensijų įmokų (2019 m. - 117,25 Eur, 2020 m. - 65,41 Eur) (b. l. 19-27).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pateikto išrašo iš sistemos matyti, kad pateikta informacija apie laivo Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU) išvykimo ir atvykimo į Teritorinę jūrą, Baltijos jūrą datas, laiką bei įgulos narių skaičių (b. l. 28-30).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pateiktų ranka surašytų duomenų matyti, kad nurodytos datos, S. ir M. pavardės, vietovės – O. Kepurė ir Giruliai, telefono numeriai ir kiti skaičiai, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku ką jie reiškia (b. l. 31, 32).

Iš 2019 m. vasario 6 d. darbo sutarties Nr. 13 matyti, kad V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejo pareigose dirbo nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2020 m. liepos 17 d. (b. l. 33-35).

Iš 2019 m. gegužės 24 d. darbo sutarties Nr. 14 matyti, kad K. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose dirba nuo 2020 m. gegužės 27 d. (b. l. 36-37).

Iš 2011 m. spalio 21 d. darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2011 m. spalio 24 d. (b. l. 38-43).

Iš Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalo registracijos Nr. 354 matyti, kad jame pateikta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejybos įrankių pastatymo, žvejybos įrankių tikrinimo ar ištraukimo datą, laiką, vietą, žvejybos įrankius (b. l. 44-64).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. matyti, kad pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų išdirbtas darbo valandas (b. l. 65-84).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. matyti, kad juose pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 85-105).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų matyti, kad V. M. paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė 2019 m. sausio 4, 23, 24, 27, 29, 30 ir 31 d. bei 2019 m. vasario 2 ir 4 d., o A. D. paslaugas teikė 2019 m. sausio 4, 6, 7, 13 d. bei 2019 m. vasario 2 d. (b. l. 106-110).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2019 m. vasario 28 d. pažymos dėl nedarbingumo skaičiavimo V. M. matyti, kad 2019 m. vasario mėn. V. M. sirgo (b. l. 111).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų atostoginių lapų matyti, kad V. M. atostogavo laikotarpiais nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., V. S. atostogavo laikotarpiais nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d., 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. (b. l. 114-119).

Iš V. M. pateiktų 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugsėjo 15 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. kovo 31 d. 2020 m. balandžio 14 d. prašymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad laikotarpiais nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 23 d., nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 25 d., nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. ir nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. V. M. buvo neapmokamose atostogose (b. l. 142-146).

V. S. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 20196 m. sausio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. matyti, kad V. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju ir dažniausiai per dieną dirba 11 val. (b. l. 147-152).

Iš išrašo iš SODRA duomenų bazės apie V. M. darbovietes matyti, kad V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastoviai dirba nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki šiol.

Teismas konstatuoja:

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

ANK 205 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Minėto straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

Šių teisės normų dispozicijos yra blanketinės, todėl jų taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei buhalterinės apskaitos vedimo tvarką. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktas numato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Tų pačių taisyklių 16 punktas numato, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašais. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko ataskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašais. Ūkio subjekto struktūriniai padaliniai vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Kasos operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose. Biudžetinėse įstaigose biudžetinėms ir nebiudžetinėms lėšoms pildomos atskiros kasos knygos. Jeigu pildomos atskiros kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai numeruojami atskira eilės tvarka.

Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. To paties įstatymo 40 straipsnis numato, kad mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; 3) teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 7) sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją; 8) pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją; 9) šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarymą; 10) šio Įstatymo 42¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie šio Įstatymo 42¹ straipsnyje nurodytus sandorius; 11) šio Įstatymo 42² straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenis; 12) šio Įstatymo 42³ straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai važtaraščių ir kitų prekių gabenimo dokumentų duomenis; atlikti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.

Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. T-l336 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija ar Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis), draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja Fondo valdyba, o sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Minėto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.

Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto už praeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį. Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka.

Kaip aiškiai matyti iš šių teisės normų, visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį ir 205 straipsnio 1 ir 6 dalis.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2020 m. spalio 2 d. patikrinimo akte Nr. 04/12-1-19-8628-A3 nurodyta, kad patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai vertinami kritiškai, nes išanalizavus Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalą ir įvertinus žvejo pareigose dirbusio V. M. 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu pateiktą paaiškinimą nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo žymimas darbuotojams faktiškai dirbtas laikas. Minėtame patikrinimo akte taip pat padaryta išvada, kad už 2019 m. vasario-gruodžio mėn., 2020 m. sausio-liepos mėn., per 2019 m. kovo-gruodžio mėn., 2020 m. sausio-liepos mėn. bendrovės vadovas V. S. žvejo pareigose dirbusiam V. M. išmokėjo 3442,35 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą ir nepriskaičiavo ir savalaikiai nesumokėjo 2521,17 Eur mokesčių ir įmokų sumos. Tokia išvada padaryta įvertinus patikrinimo metu pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus atsižvelgiant į žvejo pareigose dirbusio V. M. pateiktą informaciją. Kaip matyti, pagrindinis administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinantis įrodymas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejo pareigose dirbusio V. M. 2020 m. rugsėjo 23 d. pateiktas paaiškinimas, kurio pagrindu padarytos išvados tiek 2020 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokole, tiek 2020 m. spalio 2 d. patikrinimo akte.

Apklausiamas teisme liudytojas V. M. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių patvirtinti negalėjo, kadangi neprisiminė. Liudytojas taip pat neprisiminė nei kokiu laikotarpiu apskritai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei kokiais laikotarpiais buvo neapmokamose atostogose. Bylos nagrinėjimo metu parodė, kad ir tyrėjai apklausos metu teigė neprisimenantis aplinkybių dėl datų, konkrečių išmokėtų darbo užmokesčio sumų ir dirbtų valandų, tačiau nurodė, kad tyrėja primygtinai klausinėjo apie išmokėtas darbo užmokesčio sumas klausimą užduodant „Ar galėjo būti tokia suma?“, o jis atsakydavo, jog gal ir galėjo, tačiau neprisimena. Apklausiamas teisme liudytojas taip pat parodė, kad padarė klaidą, jog tyrėjos surašytą jo paaiškinimą pasirašė jo neperskaitęs. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavusi institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė, kuri taip pat dalyvavo jos darbo vietoje apklausiant liudytoją, negalėjo nurodyti kokiu būdu vyko apklausa, ar paaiškinimo pateikimo metu V. M. buvo rodomi kokie nors dokumentai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklausa vyko 2020 m. rugsėjo 23 d., o tiriamas laikotarpis – nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d., t. y. V. M. buvo apklausiamas apie prieš metus ir daugiau vykusius įvykius, todėl pagrįstų abejonių kelia V. M. galimybė nurodyti gautą darbo užmokesčio sumą kiekvieną mėnesį, kai bylos nagrinėjimo metu liudytojas nurodė, kad neatsimena kokį darbo užmokestį gaudavo kiekvieną mėnesį, laikotarpių kada sirgo ir atostogavo taip pat nenurodė, neprisiminė kada tiksliai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. M. nurodė, kad pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį laiką žymėjosi dirbtas dienas ir valandas, jo gaunamas darbo užmokestis atitiko išdirbtas valandas, jokių pretenzijų vadovui neturėjo. Nors 2020 m. rugsėjo 23 d. duodamas paaiškinimus V. M. nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, įvertinus liudytojo parodymus teisme, darytina išvada, kad pagrindo melagingai apkalbėti savo vadovą, jis neturėjo.

Pagrindo abejoti V. M. 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodytais duomenimis suteikia ir tai, kad minėtame paaiškinime nurodyta informacija prieštarauja administracinio nusižengimo byloje esantiems duomenims. V. M. paaiškinime nurodė, kad už 2019 m. sausio mėn. gavo ne mažiau kaip 400 Eur į rankas, nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti pagal darbo sutartį tik nuo 2019 m. vasario 7 d. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad V. M. teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio mėn., tačiau pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus ir gautas užmokestis nesudarė V. M. nurodytos sumos. Taip pat V. M. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. gavo ne mažiau 450 Eur, 2019 m. rugsėjo mėn. gavo ne mažiau kaip 450 Eur, 2019 m. spalio mėn. gavo ne mažiau 500 Eur, 2020 m. kovo mėn. gavo ne mažiau 470 Eur, 2020 m. balandžio mėn. gavo ne mažiau kaip 470 Eur, tačiau byloje esantys V. M. prašymai ir išrašas apie V. M. darbovietes patvirtina, kad jis minėtais mėnesiais buvo neapmokamose atostogose, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 23 d., nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 25 d., nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. V. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11 dienų ne mažiau kaip po 11 val., 2019 m. rugsėjo mėn. V. M. taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 16 dienų ne mažiau kaip po 11 val. ir 2019 m. spalio mėn. V. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 19 dienų ne mažiau kaip po 11 val. Todėl įvertinus nurodytais mėnesiais V. M. dirbtą dienų skaičių ir valandas, darytina išvada, kad jis negalėjo tuo pačiu metu faktiškai dirbti dviejose darbovietėse ir gauti paaiškinime nurodyto dydžio darbo užmokesčio sumas už galimą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad V. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2020 m. liepos 17 d. dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ praktiškai kiekvieną mėnesį po atitinkamą dienų skaičių po 11 val., todėl V. M. paaiškinime pateiktas teiginys, kad nuo įdarbinimo dienos iki atleidimo dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dirbo ne mažiau kaip po 20 darbo dienų ir 140 val. per mėnesį, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad toks darbo laiko režimas nors ir nurodytas su V. M. sudarytoje darbo sutartyje, tačiau tokio darbo laiko režimo pagal byloje nustatytas aplinkybes faktiškai nebuvo laikomasi. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad darbo sutartyje nustatyto darbo laiko režimo nesilaikymas negali būti vertinamas kaip besąlygiškai patvirtinantis, kad V. M. buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Šią aplinkybę būtina vertinti kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sugretinus šiuos duomenis su kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaip matyti, Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius jam inkrimuojamus administracinius nusižengimus grindžia pasieniečių pateiktais duomenimis ir Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalu. Iš 2020 m. spalio 2 d. patikrinimo akto matyti, kad buvo vertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotas darbuotojų dirbtas laikas ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos specialistės pateikta informacija apie naudojamą žvejybos laivą - motorinę valtį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei nustatyti nesutapimai, kurių pagrindu konstatuotas pažeidimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pateiktame išraše iš sistemos nurodyta informacija apie laivo Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU) išvykimo ir atvykimo į Teritorinę jūrą, Baltijos jūrą datas, laiką bei įgulos narių skaičių (b. l. 28-30). Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laivų kapitonai, išplaukdami į teritorinę jūrą, vidaus ir pasienio vandenis, neturėdami tikslo išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, privalo pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išplaukimo vietą, laiką, laive esančių asmenų skaičių ir jų pilietybes, planuojamą plaukiojimo rajoną, numatomą grįžimo laiką, o grįžę – apie grįžimą į uostą, prieplauką ar krantą. Asmenys, norintys patekti į Kuršių marių vandenis, esančius pasienio ruože, bei pasienio vandenis, privalo pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie išvykimą ir grįžimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nusprendę eiti į jūrą, jie pirmiausia praneša pasieniečiams, kurie prašo pranešti grįžimo iš jūros laiką, todėl jie nurodo tik apytikslį numatomą grįžimo laiką, ir tik faktiškai grįžę iš jūros į krantą paskambinę praneša pasieniečiams, kad grįžo. Būna taip, kad nusprendžia eiti į jūrą, tačiau nuvykę prie jūros pamato, kad nėra galimybės to padaryti, tada vyksta namo ir laukia porą valandų, tada vėl vyksta prie jūros su visa įranga. Parodė, kad būna ir tokių atvejų, kad praneša pasieniečiams, kad eina į jūrą, tačiau faktiškai neišeina, nes neleidžia oro sąlygos. Būna, kad pasieniečiams pamiršta paskambinti pranešti, kad grįžo iš jūros, tai pasieniečiai patys skambina, ir laiką grįžimo jie atžymi tokį, kada skambino, nors būna grįžę žymiai anksčiau. Šiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo duotus parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojas V. M.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pateikto išrašo neaišku, ar kaip grįžimo laikas nurodytas iš anksto praneštas numatomas grįžimo laikas, ar faktinis grįžimo laikas. Taigi matyti, kad pasieniečių kaupiami duomenys apie laivų išplaukimą į teritorinę jūrą, vidaus ir pasienio vandenis neatspindi faktinio bendrovės darbuotojų darbo laiko ir negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, pagrindžiantys, kad pasieniečiams pateiktuose duomenyse nurodytu laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai iš tikrųjų faktiškai dirbo jūroje. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo paskirtis yra kita. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius režimus, pasienio kontrolės punktų veiklą, valstybės sienos apsaugos organizavimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) struktūrą, jos organizavimo pagrindus, finansavimą, funkcijas, pareigūnų teises ir pareigas, taip pat prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas (Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

2020 m. spalio 2 d. patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be buhalterės dirbančių darbuotojų buvo tik 2, tačiau į žvejybą valtimi vykdavo 3 keleiviai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dažniausiai nurodo didesnį vykstančių į jūrą žmonių skaičių, nes pasieniečiams prie jūros labai sunku prisiskambinti dėl ryšio. Jeigu mato, kad yra žuvies, jie pasikviečia pagalbą, tuomet užpildo žemės ūkio čekines knygutes ir asmuo iš karto gali pradėti dirbti. Tokiu principu dirba jau 25 metus. Pati žvejyba vyksta 100 metrų nuo kranto, todėl papildomą žmogų pasiima nuo kranto prie jo priplaukę, tačiau papildomo žmogaus samdymo praktika yra labai įvairi, kartais per mėnesį vieną kartą, kartais tris, kartais penkis. Dėl nurodomo didesnio vykstančių į jūrą žmonių skaičiaus parodė ir liudytoju teisme apklaustas V. M.. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir liudytojo duotus parodymus, sugretinus šiuos parodymus su byloje pateiktais duomenimis, kad V. M. paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė 2019 m. sausio 4, 23, 24, 27, 29, 30 ir 31 d. bei 2019 m. vasario 2 ir 4 d., o A. D. paslaugas teikė 2019 m. sausio 4, 6, 7, 13 d. bei 2019 m. vasario 2 d. pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus (b. l. 106-110), darytina išvada, kad įrodymų, paneigiančių V. S. nurodytas aplinkybes, kad pasieniečiams buvo nurodomas didesnis išplaukiančių į jūrą asmenų skaičius, byloje nėra. Atitinkamai darytina išvada, kad pasieniečių pateikti duomenys ar Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalas neįrodo, kad V. M. faktiškai dirbo visomis dienomis, kuomet buvo užfiksuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ žvejybinės valties išplaukimas į Teritorinę jūrą ar Baltijos jūrą. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytais laikotarpiais laive faktiškai dirbdavo trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai arba pagal kvitus samdomi asmenys, byloje nėra.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius vertinti kritiškai ir konstatuoti, kad juose nebuvo žymimas faktiškai dirbtas laikas, kadangi pasieniečių kaupiami duomenys apie laivų išvykimo ir atvykimo į Teritorinę jūrą, Baltijos jūrą datas, laiką bei įgulos narių skaičių bei Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalas nelaikytini darbo laiko apskaitai fiksuoti tinkamais apskaitos dokumentais, nes darbo laiko apskaita fiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurių forma ir pildymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 78 nuostatose.

Kaip matyti, jokių kitų aptariamus nusižengimus galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje nėra. Nagrinėjant darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo, darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą, išmokėjimo administracinio nusižengimo bylas, kaltė turi būti įrodinėjama tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turi būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis Nr. ATP-290-166/2014). ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008). Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Darytina išvada, kad tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo faktą, byloje nėra. Pažymėtina, kad teisme liudytoju apklaustas V. M. nepatvirtino 2020 m. rugsėjo 23 d. paaiškinime nurodytų aplinkybių, priešingai, teismo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybių, susijusių su darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu ir gautu darbo užmokesčiu, neprisimena, apgailestavo, kad minėtą tyrėjos surašytą paaiškinimą pasirašė neperskaitęs. Be to, surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo atsižvelgta į tai, kad minėtas asmuo tiriamu laikotarpiu taip pat dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vienu metu faktiškai dirbti dviejose darbovietėse bei gauti darbo užmokestį už sutampantį darbo laiką negalėjo. Taigi, darytina išvada, kad tyrimas byloje buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai, nesurinkus ir neįvertinus visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų duomenų ir byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių bei jų pagrindu suformuluoto kaltinimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad protokolą surašiusi institucija nepateikė duomenų, kurie neginčijamai įrodytų V. S. kaltę padarius jam inkriminuojamus nusižengimus, darytina išvada, V. S. veiksmuose nėra ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 205 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų nusižengimų sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, 205 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

V. S. administracinio nusižengimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį, 205 straipsnio 1 ir 6 dalis, nutraukti nesant jo veikoje administracinių nusižengimų sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.