Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1032-773/2014 pagal ieškovų D. F., R. R. ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl įmonės neteisėtos veiklos sustabdymo bei leidimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu ir rašytiniais paaiškinimais teismo prašė: 1) įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą adresu (duomenys neskelbtini).; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73; 3) priteisti ieškovams iš atsakovų šioje byloje patirtas išlaidas (t 2, b. l. 72, t. 4, b. l. 145).

Ieškovai nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį 0,5026 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Ieškovams D. F. ir R. R. lygiomis dalimis buvo atkurtos nuosavybės teisės į 632/5026 dalį žemės sklypo, o jų senelei O. L. - į 1265/5026 dalis Žemės sklypo. O. L. priklausiusią 1265/5026 žemės sklypo dalį ieškovai D. F. ir R. R. paveldėjo 2011 m. balandžio 19 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovams D. F. ir R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2529 ha žemės sklypo, o likusi mažesnė (0,2497 ha) sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai (T. 1, b. l. 20-23). Ieškovai nurodė, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis yra kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorija ir jo naudojimo pobūdis yra prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Šalia šio žemės sklypo yra dar vienas žemės sklypas adresu, (duomenys neskelbtini)kuris visas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovai taip pat nurodė, kad žemės sklype yra atsakovei UAB (duomenys neskelbtini)priklausanti 55/100 fermų paskirties pastato - karvidės, kuri žymima 4Glp, dalis. Lietuvos Respublikos ir atsakovo 2008 m. sausio 24 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu žemės sklypas keturiasdešimčiai metų buvo išnuomotas atsakovui. Ieškovams atkūrus nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, kartu su nuosavybės teise ieškovams perėjo ir nuomotojo teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį į žemės sklypo dalį.

Ieškovai teigė, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini)vykdoma ūkinė veikla yra neteisėta, nes pažeidžia žemės nuomos sutarties sąlygas, teisės aktų reikalavimus, žemės sklypo bendrasavininkų bei kaimyninio žemės sklypo savininkų teises. Ieškovai pažymėjo, kad žemės nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad „žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos“, sutarties 8 punkte „ Kiti žemės naudojimo apribojimai - naudoti pagal paskirtį.“ Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – „kita“, naudojimo būdas – „prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos“. Tuo tarpu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo 2009-07-30 Kauno RAAD UAB (duomenys neskelbtini) išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/73 (TIPK leidimas) pagrindu. Ieškovai pažymėjo, kad TIPK leidimas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) suteikia teisę vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą. Be to, atsakovė žemės sklype užsiima ir papildoma veikla (plastiko atliekų smulkinimo ir perdirbimo), kurios netgi ir TIPK leidimas nesuteikia teisės vykdyti. Ieškovai nurodė, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla prieštarauja žemės sklypo naudojimo būdui, nes ji nepatenka į sąvoką „komercinės objektų teritorijos“. Ieškovų teigimu, tai, kad būtent atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo, o ne prekybos ar paslaugų teikimo veikla yra vykdoma jų žemės sklype, patvirtina ir Kauno RAAD atliktų patikrinimų (tiek planinių, tiek neplaninių) aktai. Ieškovai teigia, kad žemės sklypo naudojimas taip pat pažeidžia Kauno r. sav. bendrąjį planą, nes jis patenka į Prioritetinę gyvenamųjų teritorijų plėtros teritoriją, kur neleidžiama aplinką teršianti veikla, tuo tarpu atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) šioje teritorijoje vykdo pramoninę veiklą. Ieškovai taip pat nurodė, jog atsakovės vykdoma veikla žemės sklypas (dirvožemis) yra teršiamas ir alinamas, taip pat kenkiama aplinkos ekologinei būklei ir daroma neigiama įtaka teritorijos patrauklumui ir žemės vertei.

Dėl reikalavimo panaikinti Kauno RAAD 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73 ieškovai nurodė, kad jis išduotas netinkamai įvertinus pateiktus dokumentus ir nepagrįstai nusprendus išduoti TEPK leidimą, suteikiantį teisę vykdyti atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą žemės sklype, kuriame atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklos vykdymas yra negalimas, kadangi jis skirtas prekybos, paslaugų ir pramogų, o ne gamybos, pramonės ir sandėliavimo veiklai. Ieškovai nurodė, kad nepagrįstai išduotas TIPK leidimas, sudarė sąlygas atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti žemės sklype teisės aktų ir žemės nuomos sutartyje uždraustą veiklą. VĮ „Registrų centras“ registro ir kadastro bylos su pastato 4G1p (karvidės) patalpų eksplikacija aiškiai patvirtina, kad pastate yra veršidės, arklidės ir pagalbinės patalpos, tačiau nėra gamybinių ir sandėliavimo patalpų. Karvidės pastato rekonstrukcija vykdoma neteisėtai, nes statybos leidimas projekto pagrindu gautas nebuvo, projektas nesuderintas su privalėjusiomis jį tikrinti institucijomis. Kauno RAAD turėjo projektą laikyti niekiniu ir juo nesivadovauti, o vertinti faktinę pastato ir žemės sklypo paskirtį, t.y. tą, kuri numatyta Nekilnojamojo turto registre.

Ieškovai prašo panaikinti TIPK leidimą ir dėl to, kad atsakovė veiklą vykdo sistemingai ir reguliariai pažeisdama TIPK leidime numatytas veiklos sąlygas. Ieškovai nurodė, kad Kauno RAAD paskutinį kartą atliko neplaninį atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos patikrinimą 2013-06-12, surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatytas pakartotinai daromas pažeidimas – neišrūšiuotos ir išrūšiuotos atliekos sandėliuojamos TIPK leidime nenumatytoje vietoje – žemės sklypo kieme. Taip pat pakartotinai buvo nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime nenumatytą plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) jas mechaniškai malant veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. L. įpareigotas nedelsiant sustabdyti plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu (4 t. b. l. 169-182) ieškinį tenkino visiškai: panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo atsakovę nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini;, šiais motyvais:

1. Teismas įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, nurodydamas, kad iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktų, 2009 m. birželio 12 d. patikrinimo (t. 3, b. l. 24-37), Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo akto (t. 2, b. l. 34), iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo akto įmonės teritorijoje matyti, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą ne pagal šio žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, nes jame vykdo šepečių gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą, taip pat nustatyta ir neteisėta plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veikla, kuriai TIPK leidimas nėra išduotas. Teismas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) argumentus, kad įmonė savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo būdo, nes jame gali būti kitų paslaugų įmonių statiniai atmetė, nes nustatė, kad jos vykdoma gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veikla nėra paslaugų veikla, kadangi antrinių žaliavų įsigijimas nėra paslauga. Be to, atsakovė norėdama vykdyti dabar faktiškai vykdomą veiklą turėtų parengti sklypo detalųjį planą žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovė teršia ginčo žemės sklypą įrodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktai, antstolio M. P. 2014 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, (t. 3, b. l. 115) be to, tai, kad plastiko ir kitokios atliekos žemės sklype buvo dar 2014 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. L. (2014 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 10 min.). Teismas sprendė, kad tik visiškas atsakovės ūkinės veiklos nutraukimas žemės sklype laikytinas pakankama nustatytų pažeidimų pašalinimo priemonė, nes nenustatyta, kad kuri tai dalis atsakovės vykdomos veiklos žemės sklype būtų vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus, ir tik nutraukus atsakovės ūkinę veiklą ieškovų žemės sklype pasibaigs jų teisių pažeidimas.

2. Teismas panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis neteisėtas iš esmės ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatoms).Teismas ištyręs leidimo turinį nustatė, kad buvo įvertinti ir leidime nustatyti duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą, vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę, tačiau nebuvo įvertinta, ar teisės aktų nustatytas žemės sklypo, kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, naudojimo būdas neprieštarauja prašomai leisti vykdyti ūkinei veiklai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Atrankos išvadoje nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) prieš pradedant ūkinę veiklą turi būti parengtas sklypo detalusis planas žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti (t. 3, b. l. 85), todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pripažino, jog pagal UAB (duomenys neskelbtini) paraišką dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo ir joje nurodytą ūkinę veiklą buvo būtina pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nes jis neatitiko nustatytajam. Teismo vertinimu, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento argumentas, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikdama paraišką TIPK leidimui gauti, pateikė ir pastato 4G1p rekonstravimo į gamybos ir sandėliavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), techninio projekto „Aplinkos apsaugos“ dalį, kuri buvo suderinta su departamentu, tik dar kartą patvirtina, kad žemės sklype prieš atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) išduodant TIPK leidimą buvo būtina pakeisti ir žemės naudojimo būdą, ir atitinkamai koreguoti šio žemės sklypo nuomos sutartį, bet ne atvirkščiai, iš pradžių išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, t. y. suteikti teisę vykdyti ūkinę veiklą, o po to aiškintis dėl galimybės pakeisti žemės naudojimo būdą. Teismas konstatavo, kad nustatyti TIPK leidimo pažeidimai nėra mažareikšmiai, kelia realią grėsmę aplinkinių gyvenamųjų namų savininkams, jų teisių į sveiką ir švarią aplinką pažeidimams.

3. Teismas byloje atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją gavo 2013 m. liepos 26 d., o 2013 m. rugpjūčio 16 d. gavo trūkstamą 2009 m. liepos 27 d. paraiškos TIPK leidimui gauti kopiją (t. 1, b. l. 11), tuo tarpu į teismą su ieškiniu ginčijant šio leidimo išdavimą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 26 d. (t. 1, b. l. 3). Teismas sprendė, kad ieškovų nurodomas aplinkybes, kad jie TIPK leidimo Nr. 5/73 kopiją gavo 2013 m. liepos 26 d. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. liepos 24 d. raštas, adresuotas ieškovų advokatės R. Č. kontorai, kuriuo buvo išsiųsta skundžiamo leidimo kopija ir ant voko esantis spaudas, patvirtinantis šios siuntos įteikimą (t. 2, b. l. 3, 17), todėl atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių ankstesnę ieškovų D. F. ir R. R. susipažinimo su ginčijamu TIPK leidimu datą, teismas laikė, kad ieškovai nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ­– ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas buvo šališkas, nes išnagrinėjo jam neteismingą bylą, vilkino bylą tenkindamas ieškovų prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, jiems neatvykstant į teismo posėdžius be jokių svarbių priežasčių, atmetė atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu (4 t., b.l. 31, 32). Teismas bylos nagrinėjimo metu išsakė atsakovei pretenzijas, kad ji neperka žemės sklypo, nors buvo paaiškinta, kad už prašomą nerealią kainą jo įsigyti neturi lėšų. Teismas rodė aiškų nepasitenkinimą tokiu atsakymu ir bylos nagrinėjimo metu rodė aiškų dėmesį tik ieškovų pusei, neklausydamas atsakovės ir demonstruodamas nepagarbą atsakovams. Šališkumą liudija tai, kad teismas nagrinėjo tik ieškovų argumentus, faktiškai netirdamas ir nepasisakydamas dėl atsakovų argumentų, apsiribojant keliais sakiniais dėl jų nurodytų motyvų.

2. Teismas nuspręsdamas sprendimu įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą adresu (duomenys neskelbtini) pažeidė ne tik UAB (duomenys neskelbtini) visų įmonės darbuotojų teises, eilę teisės aktų, bet ir viešą interesą, o būtent: bendrovė įsteigta teisėtai, gali vykdyti bet kokią ūkinę komercinę veiklą, kurios nedraudžia įstatymai, be to įmonė įregistruota, kaip neįgaliųjų socialinė įmonė ir teismui nutraukus įmonės veiklą ji sužlugdyta, nes negalės atsiskaityti su kreditoriais, visi neįgalieji turės būti atleisti, todėl teismo sprendimu taikyta sankcija yra neadekvati ir neproporcinga, prilyginama kriminalinio pobūdžio bausmei (BK 43 str.). Apeliantės vertinimu, ieškovų teisių pažeidimai yra neįrodyti, nes jie gyvena užsienyje, nuomos mokestis mokamas laiku, žala ieškovams nepadaryta, o nesutarimai kilo atsakovei nesutikus mokėti ieškovų prašomos nerealios 73 000 EUR kainos už žemės sklypo pardavimą. Visiškai nepagrista teismo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla nutrauktina tuo pagrindu, kad ji teršia žemės sklypą. Teismas nepagrindė šios savo išvados jokia teisės doktrina, kuri numatytų visišką ūkinės veiklos uždraudimą šiuo pagrindu. Teismas šiuo atveju nesivadovavo, nors turėjo vadovautis, specialiomis teisės normomis. Apeliantės nuomone, vien faktas, kad UAB“ (duomenys neskelbtini) sandėliavo sandėliavimo medžiagas ne TIPK leidime numatytose vietose, negali būti pagrindu nutraukti ūkinę veiklą ar laikyti, kad teršiamas dirvožemis ar kitu būdu gadinamas žemė. Tai yra neadekvatu padarytiems pažeidimams. Bendrovės vykdoma specifinė veikla yra susijusi su atliekų surinkimu, vežimu, eksportavimu, todėl dėl veiklos specifikos ne visuomet pavyksta tiksliai prognozuoti, kokie atliekų kiekiai bus surinkti ir/ar sukaupti. Pasitaiko situacijų dėl įvairių gedimų ir pan., kuomet bendrovė atliekas ir/ar medžiagas sandėliuoja ir kitose negu TIPK leidime numatytose vietose, tačiau tokie pažeidimai yra mažareikšmiai, ką nurodė ir įmonę kontroliuojanti institucija. Teismas, aiškindamas sklypo teršimo sąvoką, nepaisė ir netaikė ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad aplinkai kenksminga veikla - fizinių ar juridinių asmenų konkreti veikla, kuri daro neigiamą poveikį aplinkai, viršijantį teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus ar standartus. Šiuo atveju byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių veiklos daromą aplinkai kenksmingą poveikį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2013 m. rugpjūčio 26-27 d. patikrinimo akte Nr. 94 nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. nurodyme nurodytos atliekos yra išvežamos, tuo tarpu įmonėje pavojingų atliekų nesusidaro, nes įmonė tokios veiklos nevykdo (t. 2, b. 1. 185).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Kauno rajono agentūros vedėjas V. R. taip pat paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 26-27 d patikrinimo metu nustatyta, jog plastikas nebesmulkinamas, žaliavos išvežamos, jų kiekis ženkliai sumažėjęs, o veiklos, kuri kenktų aplinkai, žemei ar gyventojams įmonė nevykdo (t. 3. b. 1. 8-9). Jokių kitų neįvykdytų reikalavimų UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nėra.

Kauno apylinkės teismo posėdžio metu atsakovo LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) objektas pastoviai yra stebimas, o veiklos stabdyti dėl mažareikšmių pažeidimų nėra jokios būtinybės, kad jokių kenksmingų aplinkai veiksmų atliekant eilę patikrinimų nebuvo nustatyta, todėl bendrovės veiklos sustabdymas ir/ar uždraudimas sąlygotų neigiamą poveikį ekologinei būklei, nes sukauptos antrinės žaliavos nebūtų sutvarkytos ir tinkamai perdirbtos.

3. Apeliantas nesutinka, kad naudoja žemę ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tiek nuomos sutarties, tiek VĮ Registrų centro pažymėjime (1 t. b. l. 20) numatyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Pagal Žemės įstatymo 29 straipsnį, kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, tarp kurių yra ir komercinės paskirties objektų teritorijos. Be to, valstybinės institucijos, formuojant 0,5026 ha žemės sklypą prie pastato - karvidės ir atliekant kadastrinius matavimus, būtent ir nustatė, kad šio pastato eksploatacijai formuotinas kitos paskirties žemės sklypas, kuris apima paslaugas, todėl valstybinės institucijos suformavo tokį žemės sklypą, kaip tinkamą prie pastato - fermos. Pabrėžiama, kas apeliantė užsiima tik prekybos ir paslaugų veikla. Teismas visiškai nevertino 2012-06-05 Kauno rajono savivaldybės raštiško pritarimo, kuriuo buvo pritarta fermų paskirties pastato dalies patalpų pakeitimui ir pastato kapitaliniam remontui pagal IĮ „EFI projektai“. Todėl apeliantas užsiima tik prekybos ir paslaugų veikla, kas atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimams, nors teismas sprendime aiškino, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) veiklą žemė turėjo būti Pramonės ir sandėliavimo teritorijos, kurioje pagal žemės naudojimo būdo turinio aprašą sklypai naudojami pramonės, gamybos įmonių sandėlių, branduolinės energetikos objektų statiniams, branduolinių medžiagų ir radioaktyvių medžiagų saugykloms ir t,t., kas visiškai neatitinka apeliantės veiklos. UAB (duomenys neskelbtini) LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009-07-30 išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr.5/73, kuris ginčijamas teisme ir kurio medžiagoje labai aiškiai nurodyta leidžiamos vykdyti leidimu veiklos UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose patalpose, kurias atsakovė ir vykdo. Analizuojant bendrovės veiklos pobūdį pagal ginčijamą leidimą ir vykdomą veiklą akivaizdu, kad tai yra tik paslaugų ir prekybos veikla. Teismas labai siaurai aiškino LR CK 6.716 str. nuostatas nurodydamas, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo veikla nėra paslaugų veikla CK 6.716 str. 1 d. prasme. Apeliantės vertinimu, aiškinant ir taikant LR CK 6.716 straipsnį, paslaugą reglamentuojančios nuostatos taikomos tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo - subordinacijos santykių, o 4 dalis numato, kad kai klientas fizinis asmuo, paslaugų sutartimis mutatis mmiandis taikomos LR CK 6.188 str., 6.350-6.370 str. taisyklės, reglamentuojančios vartojimo sutarčių ypatumus, vartojimo pirkimą-pardavimą ir panašiai. Jeigu ir laikyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, surenkant šepečius, gali būti rangos sutarties elementų, tai pastebėtina, jog LR CK 6.645 str. 4d. numato, kad jeigu „atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli , tai sutartis yra pažįstama ne rangos , o pirkimo-pardavimo sutartimi“ . Pastebėtina, kad visiškai kitaip nei manė teismas, suprantama pramonės ir sandėliavimo pramonės žemė. Tokiai žemei priskirtina žemė, kurioje yra esami arba numatomi statyti pramonės, _gamybos įmonių, sandėlių pastatai ar terminalai. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) veikla toli gražu negali būti prilyginama pramonės ar gamybos įmonei, ar sandėliavimo terminalui.

Teismas netinkamai, pažeidžiant LR CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, vertino įrodymus, patvirtinančius UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą paslaugų ir prekybos veiklą, nes pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėjais, darbuotojų pareigybes negalima buvo spręsti apie pramoninę gamybą, nes bendrovė vykdo paslaugų ir prekybos verslą. Teismas sprendimą grindė prieštaringais argumentais, nurodė, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nenumatytą plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) jas mechaniškai malant, veiklą, kuriai, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų davimų, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 8 punktu, privaloma turėti leidimą, tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. rugsėjo 26-27 d. patikrinimo aktu nustatė, jog plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklos įmonė nebevykdo, o atliekos iš neteisėtų sandėliavimo vietų yra išvežamos. Minėti argumentai reiškia, kad teismas nutraukia UAB (duomenys neskelbtini) veiklą ir dėl tokių priežasčių, kurių, pasak paties teismo, bendrovė jau nebevykdo ( 2 t. bl. 1.185)

4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklype siekiant vykdyti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai vykdomą veiklą reikia parengti sklypo detalųjį planą žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti. Akcentuotina tai, jog teismo nepagrįstos išvados yra daromos vadovaujantis rekomendacinio pobūdžio pastabomis ir pasiūlymais, kurie ginčo atveju jokios teisinės reikšmės neturi. Byloje pateikta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-08-07 atrankos išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ruošiama tikslu nustatyti ar reikalingas atlikti poveikio aplinkai vertinimas prieš atsakovei išduodant TIPK leidimą. Atrankos išvada buvo ta, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Ieškovų ieškinyje bei teismo sprendime nurodyti argumentai, susiję su būtinumu rengti detalųjį planą yra paprasčiausiai perrašyti iš paminėtos išvados konteksto, todėl ginčo atveju pastarosios išvados pastabos ir pasiūlymai, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo, o ne detaliojo plano rengimo, jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti, kas taip pat patvirtina teismo sprendimo ydingumą bei CPK normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, pažeidimą.

6. Visiškai nepagristas ir teisiškai nereikšmingas teismo argumentas, kad neva UAB (duomenys neskelbtini) naudoja žemę, pažeidžiant Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą 2007-2017m. bei, kad žemės sklypas patenka į prioritetinę gyvenamųjų namų plėtrą. Ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje yra buvęs kolūkis, čia yra vien tik fermos, bei kitos komercinės paskirties objektai, kas akivaizdu iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro pažymėjimų, kadastro žemėlapio ištraukos .Objektai 5E, 5D, 5A, 5N, 5M,5C,5B, 5P T ir 1.1. yra fermų paskirties, skerdyklos, karvidės, pagalbinio ūkio, silosinė ir pan. (1 t., bl.1.26-43). Šiuo atveju jokio prieštaravimo su bendruoju planu nėra ir negali būti. Prioritetinės teritorijos jokiu būdu nereiškia, kad ši teritorija turi būti naudojama gyvenamųjų namų teritorijai. Priešingai teismo argumentams, LR Žemės įstatymo 24 straipsnis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus ir žemė naudojama pagal VĮ Registrų centre nurodytą žemės paskirtį.

7. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai panaikino LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-07-30 atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, nes ieškovai nėra tinkami subjektai jį ginčyti. Pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str., leidimus išduoda, keičia bei panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija, todėl ieškovai turėjo kreiptis į šią instituciją, o institucijai jų skundo netenkinus, skųsti tokius institucijos veiksmus administraciniam teismui. Apelianto vertinimu, šiuo atveju nebuvo Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ str. sąlygų, kurioms esant gali būti panaikinamas leidimas. Ieškovai leidimo panaikinimą įrodinėjo Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ str. 1 punktu, tačiau, pasak atsakovės, tam, kad panaikinti leidimą šiuo pagrindu turi būti nustatyta visuma sąlygų: įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) eksploatuojamas nesilaikant TIPK leidime nustatytų sąlygų; ir asmuo, kurio vykdoma aplinkai kenksminga veikla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytais pagrindais; per aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų nurodytą laikotarpį nepašalina nustatytu pažeidimų. Šiuo atveju, įmonės veikla nebuvo sustabdyta ir nėra nepašalintų per nustatytą terminą pažeidimų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme yra nurodyta, kad net ir esant nustatytam pažeidimui, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta žalos šio įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių pramoninių išmetamų teršalų kontrolę, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminės žalos aplinkai, žmonių sveikatai, ir asmuo, turintis TIPK leidimą, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, aplinkos ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepanaikinti TIPK leidimo galiojimo.

Iš teismo sprendimo apeliantė supranta, jog leidimas naikintinas dėl to, kad 2008-08-07 Atrankos išvadoje nurodyta, jog turi būti parengtas sklypo detalus planas žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti. Visų pirma, iš Atrankos išvados nėra aišku koks žemės naudojimo būdas ir pobūdis turi būti nustatytas, antra 2010-10-25 žemės sklypui buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo patikslinti visi duomenys (1t. bl.1.20 ). Todėl šis teismo nurodytas pagrindas naikinti leidimui yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Nei vienoje teisės normoje nėra nurodyta, kad leidimu suteikta vykdyti veikla gali būti vykdoma tik atitinkamos paskirties pastate ar žemės sklype. Teismas sprendimą grindė tik savo subjektyviu vertinimu, bet ne nuoseklia teisės normų analize. Visiškai suprantama, kad įvardintose karvidžių paskirtis pastate ateityje turi būti pakeista, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tokios veiklos, kokią vykdo UAB (duomenys neskelbtini) negalima vykdyti esamose karvidėse. Kita vertus, teisės aktuose nėra nurodyta jokių teisinių pasekmių dėl veiklos vykdymo analogiškose patalpose. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis pastatas, dėl kurio kyla ginčas, yra miestelio pramoniniame rajone, šalia yra įsikūrusios kitos gamybinės ar smulkaus verslo įmonės. Sklype nėra istorinių, kultūrinių ir archeologinių vertybių, į saugomas teritorijas ir apsaugos zonas sklypas taip pat nepatenka, ką patvirtina 2008-08-07 atrankos išvada Nr. KR12-4151/90.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti visiškai. Atsiliepime pažymima, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) pateikta paraiška taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 2009-03-02 buvo suderinta su Kauno raj. savivaldybe, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, sprendžia teritorijų planavimo klausimus. UAB (duomenys neskelbtini) departamentui taip pat pateikė pastato 4G1p rekonstravimo į gamybos ir sandėliavimo patalpas (duomenys neskelbtini) techninio projekto „Aplinkos apsaugos“ dalį, kuri buvo suderinta su departamentu, todėl departamentas turėdamas šį dokumentą ir valstybinės žemės nuomos sutartį, išdavė skundžiamą leidimą. Atsiliepime teigiama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64 punktas nustato atvejus, kai leidimas yra panaikinamas, šiuo atveju, nėra nei vieno pagrindo. Be to, minėtų taisyklių 66 punktas numato, kad leidimas panaikinamas jį išdavusio Regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu, ir tik departamento sprendimai paskui skundžiami teismui. Kauno apskrities viršininko administracija, sudarydama žemės nuomos sutartį 40 m., kurioje nurodė žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį – kita, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, ir neleisdama keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, turėjo žinoti kokią veiklą vykdys nuomininkas ir leido jam užsiimti atliekų tvarkymo veikla.

Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, šiais motyvais:

1. Ieškovų teigimu, teismingumo klausimas byloje buvo išspręstas tinkamai. Ieškinio dalykas byloje buvo dvejopas, t.y. buvo reikalaujama ne tik panaikinti TIPK Leidimą bei įpareigoti atsakovę nutraukti veiklą žemės sklype, bet tuo pačiu buvo keliamas ieškovų, kaip žemės sklypo bendrasavininkių, nuosavybės teisės gynimo klausimas. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikiama Specialiosios teismingumo kolegijos 2014-01-07 nutartis šiuo atveju neaktuali, kadangi kolegijos nagrinėtoje byloje buvo keliami tik administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, o nuosavybės apsaugos klausimas keliamas nebuvo. Tuo tarpu bylos, kuriose reikalavimas panaikinti TIPK leidimą ir nutraukti veiklą yra kildinamas ne tik iš administracinių teisės aktų pažeidimo, bet ir iš konkrečių savininkų nuosavybės teisės apsaugos imperatyvo, yra nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Ieškovai nesutinka, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes teismas visas savo procesines pareigas vykdė tinkamai. Teismo posėdis buvo atidėtas, nes ieškovai bylos nagrinėjimo metu pakeitė vieną savo atstovą (advokatą). Be to, poreikį kelis kartus atidėti teismo posėdį sąlygojo ir tai, kad ieškovai yra ne Lietuvoje gyvenantys asmenys. Kadangi ieškovas D. F. pageidavo pats asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose ir bandė susitarti dėl plastiko veiklos iškėlimo iš sklypo derybomis. Jam dėl objektyvių priežasčių nesant galimybės atvykti į teismo posėdį ir vėliau susirgus, naujai ieškovų atstovei teismo posėdį teko prašyti atidėti. Pažymėtina, kad tiek apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį, tiek apie advokato byloje pakeitimą, teismas buvo informuojamas iš anksto. Teismas, taip, kaip to reikalauja CPK, domėjosi galimybėmis ginčą užbaigti taikiai ir skatino šalis rasti taikų ginčo sprendimo būdą, tačiau šalims nevykus susitarti taikiai, išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Pažymima, kad atsakovė, manydama, kad egzistuoja teismo nušalinimo pagrindai, turėjo teisę reikšti atitinkamus prašymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokio pobūdžio prašymai reiškiami nebuvo.

2. Atsiliepime nesutinkama, su skundo argumentu dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog neturi teisinės reikšmės, kad atsakovės darbuotojai yra neįgalūs asmenys, kadangi atsakovė, kaip ir bet kuri kita įmonė, besiverčianti atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veikla, turi laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir nepažeidinėti trečiųjų asmenų teisių bei interesų. Pažymima, kad teismas nuspręsdamas patenkinti ieškinį, įvertino tokio sprendimo proporcingumą ir pagrįstai pasisakė, kad, viena vertus, tokio sprendimo priėmimas yra vienintelis būdas apginti ieškovų pažeistas teises, kita vertus, teismas nurodė, kad atsakovė turi visas sąlygas įvykdyti teisės aktų reikalavimus ir toliau vykdyti savo veiklą. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), savo atsiliepime į ieškinį taip pat detaliai nurodė, kokius veiksmus reikėtų atlikti, kad būtų sudarytos sąlygos atsakovei žemės sklypą naudoti teisėtai, todėl visiškai nepagrįsti teiginiai, kad atsakovei pritaikytos pasekmės (veiklos uždraudimas) yra neproporcingos.

3. Ieškovai pažymėjo, kad teismas teisingai išaiškino žemės sklypo naudojimo paskirčių ir būdų turinį. Teismas pagrįstai palaikė ieškovų poziciją ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovė žemės sklype užsiima pramonės, gamybos ir sandėliavimo veikla (vykdo šepečių gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo, taip pat neteisėtą atliekų smulkinimo veiklą), tuo tarpu atsakovės teiginiai neva ji vykdo tik paslaugų ir prekybos veiklą, visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos. Jeigu atsakovė vykdytų tik prekybos ar paslaugų veiklą, tokiu atveju jai TIPK leidimo apskritai nebūtų reikėję. Ieškovų teigimu, apeliantė savo apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai ir dirbtinai mėgina pramoninę, gamybinę ir sandėliavimo veiklą prilyginti paslaugų (plačiąja prasme) veiklai. Toks aiškinimas visiškai neatitinka nei Žemės įstatymo, nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija ) patvirtinto „Žemės naudojimo būdų turinio aprašo“ (Aprašas) turinio. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad šie teisės aktai yra imperatyvūs ir juose nustatyti reikalavimai yra suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai. Taip pat pažymėjo, kad jeigu teismas vadovautųsi atsakovės pateikiama žemės sklypo paskirties ir būdų turinio interpretacija (t.y. sandėliavimo veiklą prilygintų paslaugų veiklai plačiąja prasme), tokiu atveju būtų sukurtas precedentas, kuris iš esmės sudarytų sąlygas bet kokią veiklą, kurioje yra sudaroma bent viena pirkimo-pardavimo ir paslaugų sutartis prilyginti paslaugų ar prekybos veiklai, nors tai visiškai neatitinka veiklos, kuri yra vykdoma esmės, pvz., šiuo atveju yra akivaizdu, kad atsakovas vykdo gamybos ir sandėliavimo veiklą, o ta aplinkybė, kad atsakovui tenka sudaryti tam tikras pirkimo- pardavimo ar paslaugų sutartis nekeičia veiklos esmės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė žemės sklype vykdo gamybos, pramonės ir sandėliavimo veiklą, teismas pagrįstai pripažino, kad žemės sklypą ji naudoja pažeisdama tiek Žemės įstatymo 21 str., tiek ir Žemės nuomos sutartį. Žemės nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad „žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis - kita paskirtis, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, o „galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą - nenumatyta. Žemės nuomos sutarties 8 punkte nurodyta ,,Kiti žemės naudojimo apribojimai - naudoti pagal paskirtį.“. Gamybos, pramonės ir sandėliavimo veikla pagal minėto Aprašo 19 punktą yra leidžiama „kitos paskirties žemės sklypuose“, kuriuose nustatytas žemės naudojimo būdas „Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos". Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pramonės, gamybos ir sandėliavimo veiklos vykdymas galimas tik pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, tačiau ne komercinės paskirties objektų teritorijose. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, neva pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose yra skirtos branduolinėms ir radioaktyvioms atliekoms. Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos skirtos įvairių atliekų naudojimui, saugojimui ir tvarkymui. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad TIPK leidime buvo nuoroda į tai, jog reikia keisti Žemės sklypo naudojimo būdą, ką nurodė ir NŽT savo atsiliepime.

4. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo įrodytas ieškovų teisių pažeidimas. Priešingai nei nurodo apeliantė, žemės sklypo nuomos sutartis nėra vykdoma tinkamai - ji pažeidžia esmines žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas, t.y. naudoja žemės sklypą ne pagal žemės sklypo paskirtį ir būdą. Teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės vykdomos veiklos neigiamo poveikio ieškovų žemės sklypui, atsižvelgė į KRAAD patikrinimo aktus, taip pat antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose aiškiai užfiksuota, kad žemės sklypas yra teršiamas, t.y. žemės sklype mėtosi šiukšlės, jos nėra išrūšiuotos, guli plastikiniai konteineriai, sustumtos grunto krūvos, maišuose supiltos ir lauke sustatytos atliekos, šiukšlės, atliekų krūvos vietomis siekia pusės pastato pirmo aukšto aukštį ir pan., be to, šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės direktorius R. L..

5. Ieškovų vertinimu, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog nustačius tą aplinkybę, kad veikla, kuriai vykdyti išduotas TIPK leidimas, prieštarauja žemės sklypo naudojimo būdui ir žemės sklypo nuomos sutarčiai, tai išduotas TIPK leidimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (lot. ex in iuria ius non oritur)). Teismas sprendime pagrįstai atsižvelgė į tai, jog plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą TIPK leidimu buvo leista vykdyti komercinės paskirties objektų teritorijoje. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė veiklą vykdo sistemingai ir reguliariai pažeidinėdama TIPK leidime numatytas veiklos sąlygas. Atsakovė pati šių aplinkybių neneigė ir nepateikė jokių paneigiančių įrodymų ir atsiliepime jas pripažino. Nors atsakovė teigė, kad šie pažeidimai buvo pašalinti, tačiau antstolio 2014-02-27 užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtino priešingas išvadas, t.y. atliekamos tebelaikomos žemės sklype kieme, toliau vykdoma atliekų smulkinimo, mechaniškai malant, veikla. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai numato privalomą išankstinę ginčų sprendimo tvarką ir neva nėra galimybės išduotą TIPK leidimą ginčyti tiesiogiai teisme. Tokių teisės normų nėra, o tai, kad TIPK leidimas suinteresuotų asmenų gali būti ginčijamas teisme patvirtina ir teismų praktika.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad nebuvo teisinio pagrindo TIPK leidimui panaikinti. ABTĮ 89 str. 1 punkte numatyta, kad administracinis aktas panaikinamas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas sprendime konstatavo, kad TIPK leidimas prieštarauja Žemės įstatymo 21 str., kuris įpareigoja žemės sklypą naudoti pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą. Atitinkamai teismas pagrįstai pripažino, kad TIPK leidimas yra niekinis ir negalioja. Pažymima, kad atsakovė, nepaisydama reguliariai Kauno RAAD skiriamų baudų už nustatytus pažeidimus, ir toliau pažeidinėja TIPK leidimą ir teisės aktų reikalavimus. Byloje nustatyta, kad atsakovė atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą vykdo fermų paskirties pastate, žemės sklype, kuriame tiek pagal žemės sklypo nuomos sutartį, tiek pagal Kauno raj. savivaldybės bendrąjį planą pramonės, gamybos sandėliavimo veiklos vykdymas apskritai negalimas. Negana to, atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veikla vykdoma didesniais mastais nei yra numatyta ir leidžiama TIPK leidime.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dalyje dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo teismas įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą adresu (duomenys neskelbtini) tenkinti, o kitoje dalyje dėl apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymima, kad teismas įpareigodamas UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą pažeidė teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principus bei šiuo atveju yra pažeistas ir viešasis interesas, nes suteiktas prioritetas ieškovams. Ieškovai, būdami dalies žemės sklypo nuomotojais ir manydami, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, turi galimybę CK 6.564 str. nustatyta tvarka siekti žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Trečiasis asmuo sutinka su apelianto teigimu, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, patvirtinančius UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą, nes plastiko atliekų, kartono ir popieriaus atliekų, medžio atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo sandėliavimo, importo eksporto vykdoma veikla neprieštarauja komercinės paskirties objektų teritorijoje leidžiamai vykdyti ūkinei veiklai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl apeliantės argumentų, susijusių su rūšinio bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimu, kas suponuotų absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.) teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas panaikinti TIPK leidimą ir nutraukti veiklą yra kildinamas ne tik iš administracinių teisės aktų pažeidimo, bet ir iš konkrečių savininkų – ieškovų nuosavybės teisės apsaugos imperatyvo, todėl toks ginčas yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013). Apeliantė savo argumentus šiuo aspektu grindė Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teisimingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014-01-07 nutartimi, priimta teismingumo byloje Nr. T-5, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės su bylos, dėl kurios ši nutartis buvo priimta, aplinkybėmis skiriasi. Būtent iš pastarosios nutarties turinio matyti, kad toje byloje, priešingai nei nagrinėjamoje, nuosavybės apsaugos klausimas nekilo, todėl apelianto argumentai dėl bylos rūšinio teismingumo pažeidimo yra nepagrįsti.

Dėl šališko teismo.

Apeliantė nurodė, kad teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir tuo buvo pažeistos tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos įtvirtinančios šalies teisę, kad byla būtų išnagrinėta nešališko ir nepriklausomo teismo. Savo argumentus dėl šališko teismo apeliantė sieja su tuo, kad teismas išnagrinėjo jam neteisingą bylą, vilkino jos nagrinėjimą, tenkindamas ieškovų prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, atmetė atsakovų prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, tuo suteikdamas ieškovams išskirtines teises, o atsakovo neklausė, demonstravo jam nepagarbą. Šališkumą, apelianto manymu, liudija ir ginčijamo teismo sprendimo analizė, kuomet buvo pažeistos procesinės teisės normos ir neatskleista bylos esmės.

Atmestini apeliantės argumentai, kad atsisakymas tenkinti jos prašymus dėl pirmiau nurodytų proceso veiksmų, t.t. 2013-12-11 rašytine nutartimi atmetus atsakovų prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, kuomet ieškovams apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta, reiškia teismo šališkumą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl bylos rūšinio teismingumo, nors ir nesietini su pirmiau nurodytais aspektais, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė procesinių teisės normų pažeidimo, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Konstatuoti bylą nagrinėjusio teisėjo išankstinį nusistatymą ar tendencingumą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija išklausė teismo posėdžių garso įrašus ir sprendžia, kad bylą nagrinėjantis teisėjas buvo vienodai dėmesingas abiems šalims, taip pat imdamasis priemonių šalis sutaikyti, todėl apelianto argumentai dėl šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimo ir šališko teismo yra atmetami.

Dėl žemės sklypo naudojimo būdo ir jame vykdomos atsakovo veiklos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams D. F. ir R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2529 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), likusi šio sklypo 0,2497 ha dalis priklauso Lietuvos Respublikai (t. 1, b. l. 20-23). Šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (Žemės įstatymo 25 str. 2 d. 5 p., 29 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, ir UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 24 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią visas 0,5026 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 40 metų laikotarpiui buvo išnuomotas atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44-46) ir 4 punkte buvo numatyta, jog šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį ir specialųjį planą. Šiuo aspektu pažymima, kad kitos paskirties žemei priskiriami ir sklypai pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijose (Žemės įstatymo 29 str. 1 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasi Žemės naudojimo būdų turinio aprašu (redakcija, galiojusia nuo 2014-01-01 bei redakcija, galiojusia nuo 2005-11-18 iki 2009-12-13) pagrįstai atribojo šiuos žemės sklypų naudojimo būdus ir nustatė, kad atsakovė ginčo žemės sklype vykdo šepečių gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą, kuri gali būti vykdoma tik pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklype (žemės sklypuose, skirtuose gamybos ir pramonės įmonių, sandėlių statiniams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams), kai tuo tarpu pagal Nuomos sutartyje nurodyto žemės sklypo naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos (žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams). Apeliantė nurodo, kad prie jai nuosasvybės teise priklausančio pastato- karvidės buvo suformuotas jai eksploatuoti skirtas žemės sklypas, todėl jokio pažeidimo nėra, kuomet jis šiame pastate vykdo veiklą. Tačiau teisės pažeidimą suponavo ne pastato paskirtis, o jame vykdomos veiklos pobūdis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais argumentais ir jų nekartoja, kuriais buvo konstatuota, kad žemės sklype vykdoma veikla atitinka veiklai, galimai vykdyti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose (skundžiamo teismo sprendimo 7 lapas). O apeliantės argumentus dėl jos vykdomos veiklos kvalifikavimo kaip paslaugų, grindžiamus 2005-04-20 Atliekų vežimo sutartimi, pagal kurią ji buvo užsakove (1 t., b.l. 125-130), 2006-08-28 Sutartimi, pagal, kurią ji buvo plastmasės laužo pirkėja (1 t., b.l. 131-132), 2008-09-01 Antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią ji yra pardavėja, įsipareigojusi pirkėjui tiekti įmonės veiklos procesuose susidarančias antrines žaliavas (1 t., b.l. 137-140) teisėjų kolegija atmeta, kuomet šios sutartys nepatvirtina, kad apeliantė teikė paslaugas klijentams, todėl nagrinėjamu atveju ir nekyla CK 6.645 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimo klausimas. Apeliantės veikla detalizuota teismo sprendime ir ji nustatyta pagal jos pačios atsiliepimo aplinkybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos departamento patikrinimo aktus laikotarpiu nuo 2009-06-12 iki 2013-09-26-27. Byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovė 2012-12-20 kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl TIPK leidimo atnaujinimo ir nurodė, kad įmonė didina atliekų perdirbimo veiklos mastą bei deklaracija bendrovės vadovas patvirtino, kad paraiškoje pateikta informacija yra teisinga (2.t b.l. 75-93). Joje nurodė, kad objekte vykdoma veikla - plastiko, kartono ir popieriaus atliekų surinkimas, vežimas, rūšiavimas, perdirbimas (smulkinimas), sandėliavimas ir t.t. (7.1 p., 2 t., b.l. 78), o aprašant pagrindinius procesus nurodė, kad jie yra antrinių žaliavų perdirbimas (smulkinimas) (8.2 p., 2 t., b.l. 79). Pažymėtina, kad dar 2008-08-07 Kauno regiono aplinkos departamentas Atrankos išvadoje buvo nurodyta, kad atsakovė planuoja žemės sklype plastiko atliekų perdirbimo ir naujų gaminių gamybos veiklą, todėl prieš ją pradedant turi būti parengtas detalusis planas žemės naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti. Jeigu atsakovė būtų planavusi tik prekybos ar paslaugų veiklą, tokiu atveju jai nereikėtų nei keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nei šiai institucijai duoti nurodymus dėl detalaus plano parengimo, nei gauti TIPK leidimo. Apeliantės nurodo, kad ši išvada buvo duota dėl poveikio aplinkai vertinimo nebūtinumo, su kuo teisėjų kolegija sutinka, tačiau jos motyvai akivaizdžiai patvirtina teismo sprendimo argumentus, kad užsakovės planuojama ūkinė veikla bei žemės naudojimo būdas jau tuomet buvo nesuderinama su išnuomoto žemės sklypo naudojimo būdu ir pobūdžiu pagal tuo metu ir dabar galiojantį teisinį reglamentavimą (Žemės įstatymo 25 str. 2 d. 5 p., 29 str. 1 d. 5 p., 29 str. 1 d. 4 p.). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantės vykdomą veiklą komercinės paskirties žemės sklype.

Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo ir atsakovės ūkinės veiklos nutraukimo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pirmiau aprašyta apeliantės veikla atitinka pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos žemės sklype galimą vykdyti veiklą, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l. 4) nurodyta veikla - plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo negali būti vykdoma komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) esančiose patalpose pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas Šis TIPK leidimas yra viešojo administravimo subjekto sprendimas, kurio panaikinimui taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatos, t.t. konstatuojant, kad jis neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 p). Šiuo aspektu nesutinkama su apeliantų argumentais, kad TIPK leidimą galima panaikinti tik nustačius Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64 punkte numatytą atvejį ir tik jį išdavusio Regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu (66 punktas), kuris vėliau gali būti skundžiamas teismui, yra nepagrįsti. Ieškovai įrodė, kad jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas naudojamas ne pagal jo naudojimo būdą, numatytą Nuomos sutartyje, o tokiam naudojimui įteisinti išduotas TIPK leidimas, todėl ieškovai turėjo teisę ne tik reikalauti panaikinti TIPK leidimą, kuriuo atsakovei buvo leista vykdyti leidime nurodytą ūkinę veiklą pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatas, bet ir ginti savo pažeistas teises civilinių prievolinių teisių gynimo būdais, reikalaujant nutraukti ūkinę veiklą (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Teisiniam rezultatui neturi įtakos atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepimo argumentai, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) paraiška TIPK leidimui gauti 2009-03-02 buvo suderinta su Kauno raj. savivaldybe, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, sprendžia teritorijų planavimo klausimus ar su paraiška pateikta pastato 4G1p rekonstravimo į gamybos ir sandėliavimo patalpas (duomenys neskelbtini) techninio projekto „Aplinkos apsaugos“ dalis, kuri buvo suderinta su departamentu, kadangi žemės naudojimo būdas išduodant TIPK leidimą nebuvo pakeistas, taip pat fermų paskirties patalpos nebuvo pakeistos į gamybos ir sandėliavimo patalpas, kas būtų pagrindu nepripažinti atsakovų veiksmus neteisėtais, taip pat nekonstatuoti ieškovų teisių pažeidimo.

Apeliantė mano, kad vykdo veiklą, kuri atitinka leidime nurodytas sąlygas ir reikalavimus, todėl leidimas panaikintas nepagrįstai. Tačiau šiuo atveju TIPK leidimas ir buvo panaikintas todėl, kad jame nurodytos veiklos apeliantė vykdyti ginčo paskirties žemės sklype dėl jo naudojimo būdo ir pobūdžio negalėjo. Apeliantė mano, kad ūkinės veiklos nutraukimas yra neadekvati ir neproporcinga, net kriminalinio pobūdžio bausmė neįgaliųjų socialinei įmonei, kuri nepažeidė ieškovų teisių ir nepadarė jokių pažeidimų - neteršė žemės sklypo; nenaudojo jo ne pagal paskirtį, nes vykdė tik paslaugų ir prekybos veiklą; tokiai veiklai vykdyti nėra reikalinga parengti detalųjį planą žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti nei su vienu apelianto nurodytu argumentu. Tai, kad apelianto veikla susijusi su pramonės ir sandėliavimo objektų, o ne komercinės paskirties objektų teritorijomis reiškia, kad atsakovė pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto reikalavimus bei jos veikla neatitiko Nuomos sutarties 4 punkto nuostatų. Tai, kad žemės sklypas buvo teršiamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsižvelgęs į KRAAD patikrinimo aktus, antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose užfiksuota, kad žemės sklype mėtosi šiukšlės, jos neišrūšiuotos, guli plastikiniai konteineriai, sustumtos grunto krūvos, maišuose supiltos ir lauke sustatytos atliekos, šiukšlės, atliekų krūvos vietomis siekia pusės pastato pirmo aukšto aukštį ir pan., kuomet TIPK leidimas nustatė įmonei sąlygas vykdyti veiklą tik įmonės pastate. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TIPK leidimo 14 punkte taip pat buvo nurodyta, jog įmonės darbuotojai supažindinti su Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, įpareigoti jų nepažeisti, neteršti aplinkos pavojingomis ir nepavojingomis medžiagomis, puoselėti gamtą. Todėl aplinkos teršimo konstatavimui pakanka pirmiau nurodytų aplinkybių dėl žemės sklype esančių šiukšlių ir kitokių atliekų kaupimo, kas duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas savo veikla neužtikrina sveikos ir švarios aplinkos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipnsio 1 dalis) bei pažeidžia žemės savininkų teises. Tuo tarpu apeliantas aplinkos teršimą tapatina tik su aplinkai kenksminga veikla, kurios sąvoka nurodyta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei nurodo, jog įmonėje pavojingų atliekų nesusidaro, nes įmonė tokios veiklos nevykdo (t. 2, b. 1. 185), tačiau tai neeliminuoja aplinkybių dėl žemės sklypo teršimo nepavojingomis aplinkomis. Be to TIPK 8.1 punktas atsakovei draudė gaminių ir mežiagų gamybą, o pats atsakovas teisme pripažino, kad užsiima gaminių iš plastmasės, techninių, buitinių šepečių gamyba ir prekyba (3 t., b.l. 30). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės vykdomai ūkinei veiklai privalomas TIPK leidimas, todėl jo panaikinimas sukelia tiesioginius padarinius – atsakovės veiklos pripažinimą neteisėta ir jos nutraukimą. Sprendžiant dėl apeliantas argumentų, kad ūkinės veiklos nutraukimas yra neadekvati ir neproporcinga, pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ar neterminuotu – atsakovei tinkamai įvykdžius visų teisės aktų reikalavimus bei teisėtai gavus TIPK leidimą, ji galės užsiimti norima ūkine veikla, juolab, kad Nuomos sutarties terminas nėra pasibaigęs. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką vykdomos atsakovo veiklos uždraudimas nelaikytinas neproporcingu ūkinės veiklos laisvės ribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Dėl ieškinio senaties

Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Ieškovams atkūrus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, jie žinojo kokią veiklą vykdo UAB (duomenys neskelbtini) ir turėjo žinoti apie išduotą TIPK leidimą jau 2009 m., tačiau į teismą kreipėsi praleidę 1 mėnesio terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė administracinio ir civilinio pobūdžio reikalavimus – prašė įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) nedelsiant nutraukti veiklą bei prašė panaikinti TIPK leidimą. Pagal ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013). Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011) ir šis terminas nėra naikinamasis. Asmenims, kuriems administracinis aktas turėjo būti įteiktas, šis terminas skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, o kitiems pradedamas skaičiuoti nuo jų sužinojimo apie skundžiamo akto priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-27/2011). Ginčą sprendęs teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovai skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją gavo 2013 m. liepos 26 d., o 2013 m. rugpjūčio 16 d. gavo trūkstamą 2009 m. liepos 27 d. paraiškos TIPK leidimui gauti kopiją (t.1, b. l. 11), o į teismą su ieškiniu ginčijant šio leidimo išdavimą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 26 d. (t.1, b. l. 3), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo terminą kreiptis į teismą skaičiuoti nuo TIPK leidimo išdavimo atsakovei dienos ir atsisakyti ginti ieškovų pažeistą teisę (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.