Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovui D. F., ieškovų D. F. ir R. R. atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei, atsakovo UAB „Zeraida“ atstovams direktoriui Raimondui Linkevičiui, advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Gražinai Urbonavičienei ir Ievai Juozulynienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, nedalyvaujant ieškovei R. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. F., R. R. ieškinį atsakovams UAB „Zeraida“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įmonės neteisėtos veiklos sustabdymo bei leidimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai D. F. ir R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu (T. 1, b. l. 3-19), patikslino ieškinio reikalavimus rašymų apsirikimų ištaisymu (T 2, b. l. 72) atsakovams UAB „Zeraida“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įmonės neteisėtos veiklos sustabdymo bei taršos leidimo panaikinimo, tretysis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovai patikslintais ieškinio reikalavimais ir rašytiniais paaiškinimais galutinai teismo prašė 1) įpareigoti UAB „Zeraida“ nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73; 3) priteisti ieškovams iš atsakovų šioje byloje patirtas išlaidas (T 2, b. l. 72, T. 4, b. l. 145).

Ieškovai nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais Nr. 7S-(14.7.3.)-78, 7S-(14.7.3.)-79, 7S-(14.7.3.)-80 jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį 0,5026 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovams D. F. ir R. R. lygiomis dalinus buvo atkurtos nuosavybės teisės į 632/5026 dalį žemės sklypo, o jų senelei O. L. - į 1265/5026 dalis Žemės sklypo. O. L. priklausiusią 1265/5026 žemės sklypo dalį ieškovai D. F. ir R. R. paveldėjo 2011 m. balandžio 19 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovams D. F. ir R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2529 ha žemės sklypo, o likusi mažesnė (0,2497 ha) sklypo dalis priklauso Lietuvos Respublikai (T. 1, b. l. 20-23). Ieškovai nurodė, kad Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis yra kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektu teritorija ir jo naudojimo pobūdis yra prekybos, paslaugu ir pramogų objektų statybos. Šalia šio Žemės sklypo yra dar vienas žemės sklypas adresu, (duomenys neskelbtini), kuris visas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovai taip pat nurodė, kad Žemės sklype yra atsakovui UAB „Zeraida“ priklausanti 55/100 fermų paskirties pastato - karvidės, kuri žymima 4Glp, dalis. Lietuvos Respublikos ir atsakovo 2008 m. sausio 24 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu Žemės sklypas keturiasdešimčiai metų buvo išnuomotas atsakovui. Ieškovams atkūrus nuosavybės teises į dalį Žemės sklypo, kartu su nuosavybės teise ieškovams perėjo ir nuomotojo teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį į žemės sklypo dalį.

Ieškovai nurodo, kad atsakovo UAB „Zeraida“ vykdoma ūkinė veikla yra neteisėta, nes pažeidžia Žemės nuomos sutarties sąlygas, teisės aktų reikalavimus, Žemės sklypo bendrasavininkų bei kaimyninio žemės sklypo savininkų teises. Ieškovai pažymėjo, kad Žemės nuomos sutarties 4 punkte numatyta, kad „žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos“, sutarties 8 punkte „ Kiti žemės naudojimo apribojimai - naudoti pagal paskirtį.“ Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – „kita“, naudojimo būdas – „prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos“. Tuo tarpu atsakovas UAB „Zeraida“ veiklą vykdo 2009-07-30 Kauno RAAD UAB „Zeraida“ išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/73 (TIPK leidimas) pagrindu. Ieškovai pažymėjo, kad TIPK leidimas atsakovui UAB „Zeraida“ suteikia teisę vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą. Be to, atsakovas Žemės sklype užsiima ir papildoma veikla (plastiko atliekų smulkinimo ir perdirbimo), kurios netgi ir TIPK leidimas nesuteikia teisės vykdyti. Ieškovai nurodė, kad atsakovo UAB „Zeraida“ vykdoma veikla prieštarauja žemės sklypo naudojimo būdui, nes ji nepatenka į sąvoką „komercinės objektų teritorijos“. Ieškovų teigimu, tai, kad būtent atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo, o ne prekybos ar paslaugų teikimo veikla yra vykdoma Žemės sklype, patvirtina ir Kauno RAAD atliktų patikrinimų (tiek planinių, tiek neplaninių) aktai. Ieškovai teigia, kad Žemės sklypo naudojimas taip pat pažeidžia Kauno r. sav. bendrąjį planą, nes Žemės sklypas patenka į Prioritetinę gyvenamųjų teritorijų plėtros teritoriją, kur neleidžiama aplinką teršianti veikla, tuo tarpu atsakovas UAB „Zeraida“ šioje teritorijoje vykdo pramoninę veiklą. Ieškovai nurodė, jog atsakovo UAB „Zeraida“ Žemės sklype vykdoma veikla pažeidžia ieškovų, kaip Žemės sklypo bendrasavininkų ir kaimyninio žemės sklypo savininkų, teises, Žemės sklype vykdant neteisėtą veiklą, Žemės sklypas (dirvožemis) yra teršiamas ir alinamas, taip pat kenkiama aplinkos ekologinei būklei ir daroma neigiama įtaka teritorijos patrauklumui ir žemės vertei. Ieškovai taip pat prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73. Ieškovai nurodė, kad TIPK leidimas atsakovui išduotas Kauno RAAD netinkamai įvertinus jam pateiktus dokumentus ir nepagrįstai nusprendus išduoti TEPK leidimą, suteikiantį teisę vykdyti atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą, atsižvelgiant į tai, kad, Žemės sklype atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklos vykdymas yra negalimas - Žemės sklypas skirtas prekybos, paslaugų ir pramogų, o ne gamybos, pramonės ir sandėliavimo veiklai. Be to, kad prieš pradedant ūkinę veiklą, nebuvo parengtas detalus planas Žemės sklypui parengtas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis neleido Žemės sklype vykdyti atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklos. Ieškovai nurodė, kad nepagrįstai išduotas TIPK leidimas, sudarė sąlygas atsakovui UAB „Zeraida“ vykdyti Žemės sklype teisės aktų ir Žemės nuomos sutartyje uždraustą veiklą. Ieškovai nurodė, kad pateiktas išrašas iš VĮ „Registrų centras“ registro ir kadastro bylos su pastato 4G1p (karvidės) patalpų eksplikacija, aiškiai patvirtina, kad pastate yra veršides, arklidės ir pagalbinės patalpos, tačiau nėra gamybinių ir sandėliavimo patalpų. Ieškovai nurodė, kad karvidės pastato rekonstrukcija vykdoma neteisėtai, nes statybos leidimas Projekto pagrindu gautas nebuvo, Projektas nebuvo suderintas su privalėjusiomis tikrinti institucijomis. Ieškovų teigimu, Kauno RAAD turėjo projektą laikyti niekiniu ir juo nesivadovauti, o vertinti faktinę pastato ir Žemės sklypo paskirtį, t.y. tą, kuri numatyta Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai prašo panaikinti TIPK leidimą ir dėl to, kad atsakovas veiklą vykdo sistemingai ir reguliariai pažeisdamas TIPK leidime numatytas veiklos sąlygas. Ieškovai nurodė, kad Kauno RAAD paskutinį kartą atliko neplaninį atsakovo UAB „Zeraida“ vykdomos veiklos patikrinimą 2013-06-12, surašė patikrinimo aktą Nr. 65, kuriuo buvo nustatytas pakartotinai daromas pažeidimas – neišrūšiuotos ir išrūšiuotos atliekos sandėliuojamos TIPK leidime nenumatytoje vietoje – Žemės sklypo kieme. Taip pat pakartotinai buvo nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime nenumatytą plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) jas mechaniškai malant veiklą. UAB „Zeraida“ direktorius R.Linkevičius įpareigotas nedelsiant sustabdyti plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklą. Ieškovai pabrėžė, kad nors atsakovas teigia, kad šie pažeidimai buvo pašalinti, tačiau antstolio 2014-02-27 užfiksuotos faktinės aplinkybės patvirtina priešingas išvadas. Ieškovai nurodė, kad nėra praleistas terminas TIPK leidimui ginčyti, nes ieškovai TIPK leidimo kopiją iš Kauno RAAD gavo 2013-07-26, o 2013-08-16 gauta paraiškos TIPK leidimui gauti kopiją. Ieškinys teismui pateiktas 2013-08-26, todėl, ieškovų teigimu, vieno mėnesio terminas administraciniams aktui ginčyti nėra praleistas. Teismui nustačius, kad senaties terminas buvo praleistas, prašo jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Ieškovai nurodė, kad negavus TIPK leidimo kopijos, jie neturėjo galimybių įvertinti, kokią veiklą ir kokiomis sąlygomis atsakovui suteikta teisė vykdyti konkrečią veiklą, todėl tik susipažinę su TIPK leidimu (gavę jo kopiją) ieškovai turėjo galimybę suformuluoti ieškinio reikalavimus teismui. Ieškovai taip pat pažymėjo, kad vienas iš TIPK leidimo panaikinimo pagrindų - veiklos vykdymas pažeidžiant TIPK leidimo sąlygas, yra vykdomas tęstinis pažeidimas, todėl senaties terminas prasideda kiekvieną TIPK leidimo pažeidimo dieną ir nėra pagrindo teigti, kad terminas yra praleistas.

Atsakovas UAB „Zeraida“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinį laiko kaip siekį sąmoningai žlugdyti įmonės veiklą. Atsakovas UAB „Zeraida“ nurodė, kad Žemės sklypą naudoja 2008 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2008-0008 pagrindu, pagal kurią visas žemės sklypas keturiasdešimčiai metų yra išnuomotas atsakovui UAB „Zeraida“, atsakovas UAB „Zeraida“ moka reguliariai žemės nuomos mokestį ieškovui ir sutarties sąlygų nepažeidžia. Atsakovas UAB „Zeraida“ nurodė, kad Žemės sklype užsiima gaminių iš plastmasės, techninių, buitinių šepečių - gamyba ir prekyba, šiai veiklai yra gavę TIPK leidimą plastiko, kartono, medžio surinkimui, vežimui, rūšiavimui ir sandėliavimui. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2005 m. kovo 17 d. Nr. Dl-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“, bendrovės vykdoma veikla visiškai atitinka žemės sklypo naudojimo paskirtį ir pobūdį, nes kitų paslaugų įmonių statinių buvimas ir/ar statymas tokios paskirties ir pobūdžio žemės sklypuose yra įtvirtintas teisės aktuose. Atsakovas teigia, kad jo veiklos teisėtumą patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“ išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimas Nr. 5/73. Atsakovas UAB „Zeraida“ nurodė, kad teisės aktai nedraudžia jų išsinuomotame žemės sklype, kurio dalį ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės, vykdyti komercinės UAB „Zeraida“ veiklos, todėl ieškinio argumentai yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini. Atsakovas UAB „Zeraida“ pažymėjo, kad pastatų pritaikymas tam tikrai veiklai nėra niekaip susijęs su sklypo paskirties keitimu ir negali būti laikomas prieštaraujančiu Žemės nuomos sutarčiai.

Atsakovas UAB „Zeraida“ nurodė, kad nesutikdamas su ieškovo argumentais dėl TIPK leidimų teisėtumo. Atsakovas pažymėjo, kad Atrankoje buvo nurodyta, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Atsakovas taip pat nesutinka, kad jog buvo reikalaujama parengti detalųjį planą, nes detaliojo plano rengimas buvo paminėtas „pastabų ir pasiūlymų“ skiltyje. Atsakovas nesutinka, kad jo vykdoma veikla pažeidžia sklypo savininkų ir kaimyninio sklypo savininkų teises, nes taršos poveikis aplinkai nebuvo nustatytas. Atsakovas UAB „Zeraida“ taip pat nesutinka, kad jo vykdoma veikla prieštarauja Domeikavos teritorijos planavimo dokumentams, kur neleidžiama aplinką teršianti veikla. Atsakovui priklausantis pastatas, dėl kurio kyla ginčas, yra miestelio pramoniniame rajone, šalia yra įsikūrusios kitos gamybinės ar smulkaus verslo įmonės. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kita. Sklype nėra istorinių, kultūrinių ir archeologinių vertybių, į saugomas teritorijas ir apsaugos zonas sklypas taip pat nepatenka, ką patvirtina 2008 m. rugpjūčio 7 d. atrankos išvada Nr. KR12-4151/90, todėl atsakovo manymu, ieškovui nepateikus įrodymų apie aplinkos teršimą, įmonės veikla negali būti stabdoma. Atsakovas UAB „Zeraida“ nurodė, kad jo vykdoma veikla atitinka TIPK leidime nurodyta veiklą, todėl nėra pagrindo panaikinti teisėtai išduotą leidimą.

Atsakovas taip pat nurodė, kad 2009 m. birželio 3 d. Kauno RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai atlikę UAB „Zeraida“ patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini), nustatė, kad bendrovė sandėliuoja plastiko, popieriaus atliekas, jas presuoja, dalis atliekų smulkinamos mechaniškai (malant). Bendrovė Atliekas tvarkančių įmonių registre buvo registruota tik kaip plastiko atliekų vežėja, todėl bendrovės veikla dalyje dėl atliekų smulkinimo mechaniškai buvo sustabdyta. 2011 m. kovo 30 d. buvo surašytas UAB „Zeraida“ planinio patikrinimo aktas Nr. 12. Akte nustatyta, jog kieme prie vartų 300 kv. m. plote sandėliuojamos neišrūšiuotos mišrios kartono, popieriaus, plastiko atliekos, ši vieta sandėliavimui TIPK leidime nenumatyta. 2011 m. balandžio 4 d. Kauno RAAD surašė UAB „Zeraida“ privalomąjį nurodymą išvežti atliekas iš neteisėtų sandėliavimo vietų ir sutvarkyti jas TIPK leidime nustatytomis sąlygomis. Reikalavimo įvykdymo terminas 2011 m. birželio 4 d. Terminas pratęstas iki 2011 m. lapkričio 27 d., o vėliau dar kartą iki 2012 m. sausio 27 d. ir 2011 m. birželio 27 d. Kauno RAAD surašytas privalomas nurodymas Nr. 14. Juo dar kartą nurodyta išvežti atliekas iš neteisėtų sandėliavimo vietų ir sutvarkyti jas TIPK leidime nustatytomis sąlygomis. 2013 m. birželio 12 d. Kauno RAAD atliko neplaninį patikrinimą dėl galimai neteisėtai vykdomos plastiko ir švino atliekų perdirbimo veiklos ir surašė patikrinimo aktą Nr. 65, kuriuo nustatė, jog UAB „Zeraida“ teritorijoje neišrūšiuotos ir išrūšiuotos atliekos sandėliuojamos TIPK leidime nenumatytoje vietoje - kieme. Taip pat nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) jas mechaniškai malant veiklą. UAB „Zeraida“ direktorius R. Linkevičius įpareigotas nedelsiant sustabdyti plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklą. 2013-06-12 d. Kauno RAAD surašė privalomąjį nurodymą Nr. 6, kuriuo nurodė išvežti atliekas iš neteisėtų sandėliavimo vietų ir sutvarkyti jas TIPK leidime nustatytomis sąlygomis. Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB „Zeraida“, nuosavybės teise priklauso 55/100 pastato - karvidės, unikalus Nr. 5295-5012-8040, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - pastatas). Pastatas stovi ant 0,5026 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0114-1371, kadastrinis Nr. 5217/0010:316, adresas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovams (0,2529 ha) ir Lietuvos Respublikai (0,2497 ha). Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta, todėl ieškinio teiginiai prieštarauja faktinei situacijai, yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat pareikštam reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį, nes iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovai apie ginčijamą 2009 m. leidimą žinojo gana seniai, tačiau į teismą kreipėsi ženkliai praleidę 1 mėnesio terminą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Departamentas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Departamentas 2009 m. liepos 30 d. UAB „Zeraida“ išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73 ( toliau - TIPK leidimas), kuriuo UAB „Zeraida“ suteikta teisė vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą, adresu (duomenys neskelbtini)., esančiose patalpose pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas. Atsakovas nurodė, kad ūkinę veiklą UAB „Zeraida“ vykdo 2008 m. sausio 24 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2008-0008 pagrindu. Kauno apskrities viršininko administracija, sudarydama šią valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį 40 metų ir Sutarties 4 p. nurodydama, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, nurodydama, kad galimybė keisti žemės naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą - nenumatyta, turėjo žinoti kokią veiklą vykdys nuomininkas ir leido bendrovei užsiimti atliekų tvarkymo veikla. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, atsakydamas į Departamento 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. (TBRS) -D2-2717, informavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, jog 2008 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 52/2008-0008 būtų pakeista ar nutraukta teisės aktų nustatyta tvarka. Departamentas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Atrankos išvadoje nurodė, kad UAB „Zeraida“ plastiko atliekų perdirbimui ir naujų gaminių gamybai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Atsakovas pažymėjo, kad šioje atrankos išvadoje prie pastabų ir pasiūlymų pažymėjome nurodyta, jog prieš pradedant ūkinę veiklą turi būti parengtas sklypo detalusis planas žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti. Ši atrankos išvada buvo išsiųsta ne tik UAB „Zeraida“, bet ir Kauno visuomenės sveikatos centrui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno r. PGT, Kauno r. savivaldybei, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, Kauno apskrities viršininko administracijai, poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, mąsto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atsakovo UAB „Zeraida“ pateikta Paraiška taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti 2009 m. kovo 2 d. buvo suderinta su Kauno raj. savivaldybe, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, sprendžia teritorijų planavimo klausimus. Atsakovas nurodė, kad pastoviai vykdo šio ūkio subjekto veiklos ir TIPK leidimo sąlygų vykdymo kontrolę, už nustatytus pažeidimus UAB „Zeraida“ atsakingiems darbuotojams buvo taikomos administracinio pobūdžio priemonės. Atsakovas nesutinka su ieškinyje nurodytu TIPK leidimo panaikinimo pagrindu, nes UAB „Zeraida“ veikla niekad nebuvo pripažinta kenksminga ir nebuvo sustabdyta.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) nurodė, kad ieškovams po nuosavybės teisių atkūrimo tapus jau atsiradusių sutartinių teisinių žemės nuomos santykių viena šalių, ieškovai yra saistomi sudarytos valstybinės žemės nuomos sąlygų. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovų reikalavimas įpareigoti UAB „Zeraida“ nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), reikštų teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principų pažeidimą. Trečiasis asmuo nurodė kad, kartu su ieškiniu pateikta 2008-08-28 antrinių žaliavų pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 08/08/28-1, 2006-08-28 sutartis, 2008-09-09 sutartis Nr. 08/09-121, 2008-09-01 antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 08/-09-124 paneigia ieškovų teiginius, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nenaudojamas pagal žemės naudojimo būdą ir pobūdį, kadangi minėtos sutartys patvirtina, jog žemės sklype komercinė veikla yra vykdoma. Trečiasis asmuo nurodė, kad nors ieškovai teigia, jog atsakovo UAB „Zeraida“ vykdomos veiklos pasėkoje teršiamas žemės sklypas, tačiau objektyvių įrodymų, jog UAB „Zeraida“ veikla yra kenksminga, ieškovai nepateikė. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nepasisakė dėl kito ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-07-30 atsakovui UAB „Zeraida“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5-73, kadangi tai nesusiję su Nacionalinės žemės tarnybos teisės aktais priskirtomis funkcijomis. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų ieškinį dalyje dėl įpareigojimo UAB „Zeraida“ nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą adresu (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįstą, o dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-07-30 atsakovui UAB „Zeraida“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73 spręsti teismo nuožiūra.

Teismas nustatė, kad ieškovams D. F. ir R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,2529 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), likusi šio sklypo 0,2497 ha dalis priklauso Lietuvos Respublikai (T. 1, b. l. 20-23). Šio Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Šalia aukščiau nurodyto Žemės sklypo yra kitas, tokios pat paskirties žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovams (T. 1, b. l. 24-25). Atsakovui UAB „Zeraida“ nuosavybės teise priklauso 55/100 dalys pastato – karvidės, pažymėjimas plane 4G1p, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras 3133,91 m² plotas, likusi šio pastato 450/1000 dalis priklauso V. G. (T. 1, b. l. 27, 33). Civilinėje byloje nėra ginčo, kad kaip nurodyta ieškinyje, atsakovas UAB „Zeraida“ ir V. G. yra nusistatę naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, pagal kurią visa atsakovui UAB „Zeraida“ priklausanti 55/100 pastato dalis yra ieškovams D. F. ir R. R. bei valstybei dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, ir UAB „Zeraida“ 2008 m. sausio 24 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią visas 0,5026 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 40 metų laikotarpiui buvo išnuomotas atsakovui UAB „Zeraida“ (T. 1, b. l. 44-46), pažymint, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Teismas nustatė, kad šios Nuomos sutarties 4 punkte numatyta, jog šio Žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kita paskirtis, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; nenumatyta galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį ir specialųjį planą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. liepos 30 d. UAB „Zeraida“ išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73 ( T. 2, b. l. 4, toliau - TIPK leidimas), kuriuo UAB „Zeraida“ suteikta teisė vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas ( T. 2, b. l. 5, 6).

Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti UAB „Zeraida“ nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, nes ja pažeidžiamas žemės sklypo naudojimo būdas, Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas ir teršiamas žemės sklypas

Ieškovai D. F. ir R. R. pirmu ieškinio reikalavimu prašydami teismo įpareigoti UAB „Zeraida“ nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), visų pirma remiasi tuo, kad atsakovas UAB „Zeraida“ žemės sklypą naudoja ne pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą, pažeisdamas Nuomos sutarties sąlygas ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio reikalavimus naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalis išskiria kitos paskirties žemei priskiriamus žemės sklypus, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą inter alia skirstomi į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas (4 punktas) ir komercinės paskirties objektų teritorijas (5 punktas). Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalį žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 buvo nustatytas Žemės naudojimo būdų turinio aprašas (redakcija nuo 2014-01-01 (Žin., 2013, Nr. 128-6536), kurio 20 punkte įtvirtintame žemės sklypo naudojimo būdo – komercinės paskirties objektų teritorijas – turinyje numatyta, kad žemės sklypai, kurio naudojimo būdas komercinės paskirties objektų teritorijos yra skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Tuo tarpu Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 19 punkte numatytame žemės sklypo naudojimo būdo – Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – turinyje numatyta, kad tai žemės sklypai, skirti gamybos ir pramonės įmonių, sandėlių statiniams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams. Teismas įvertina ir tai, kad tuo metu, kai atsakovas UAB „Zeraida“ pagal 2008 m. sausio 24 d. sudarytą Nuomos sutartį ir 2009 m. liepos 30 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73 pradėjo vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą, Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (redakcija nuo 2005-11-18 iki 2009-12-13) 18 punktas numatė žemės sklypo naudojimo būdo komercinės paskirties objektų teritorijos tris pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, kurio turinys buvo žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „Zeraida“ vykdo ūkinę veiklą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB „Zeraida“ atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad užsiima gaminių iš plastmasės, techninių, buitinių šepečių gamyba ir prekyba (T. 3, b. l. 30). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktų matyti, kad UAB „Zeraida“ vykdo nepavojingų atliekų (medžio, plastiko, kartono ir popieriaus atliekų, pakuotės) surinkimą, vežimą, rūšiavimą, sandėliavimą, importą ir eksportą, 2009 m. birželio 12 d. patikrinus įmonės veiklą buvo nustatyta, kad neturėdama reikiamos dokumentacijos įmonė sandėliavo, presavo popieriaus ir kartono atliekas, mechaniškai smulkino plastiko atliekas, patikrinimo metu į įmonę atvežtos plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekos pasveriamos ir jeigu kokybė atitinka reikalavimams, atliekos iškraunamos mechanizmų pagalba ir gabenamos į rūšiavimo patalpą, kur rūšiuojamos rankiniu būdu, po ko surišamos į didmaišius ir perkeliamos į sandėliavimo patalpas, iš kurių vėliau perduodamos atliekų tvarkytojams. Tikrinimų metu taip pat nustatyta, kad įmonė prie vartų 300 kv. m. plote sandėliuoja neišrūšiuotas mišrias kartono, popieriaus ir plastiko atliekas, dalis išrūšiuotų plastikų taip pat laikoma lauke (T. 3, b. l. 24-37). Teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad įmonė vykdo TIPK leidime Nr. 5/73 nenumatytą plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) jas mechaniškai malant veiklą, kuriai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimų, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 8 punktu privaloma turėti leidimą, todėl įmonės direktorius įpareigotas nedelsiant ją sustabdyti (T. 2, b. l. 34). Kaip matyti iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo akto įmonės teritorijoje, lauke vis dar sandėliuojama dalis išrūšiuotų ir neišrūšiuotų mišrių kartono, popieriaus, plastiko bei medinės pakuotės atliekų, tačiau ši vieta sandėliavimui nenumatyta TIPK leidime Nr. 5/73; šiuo metu atliekos yra išvežamos, 2013 m. rugsėjo 12 d. privalomasis nurodymas laiku neįvykdytas (T. 3, b. l. 123). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. rugsėjo 26-27 d. patikrinimo aktu nustatė, kad plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veiklos įmonė nebevykdo, o atliekos iš neteisėtų sandėliavimo vietų yra išvežamos (T. 2, b. l. 185). Įvertinus šiuos įrodymus teismas konstatuoja, kad aukščiau jie patvirtina, jog atsakovas UAB „Zeraida“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdo veiklą ne pagal šio žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, nes jame vykdo šepečių gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veiklą, taip pat nustatyta ir neteisėta plastiko atliekų smulkinimo (apdorojimo) veikla, kuriai TIPK leidimas nėra išduotas. Teismas atmeta atsakovo UAB „Zeraida“ argumentus, kad įmonė savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo būdo, nes jame gali būti kitų paslaugų įmonių statiniai, kadangi nustatyta atsakovo UAB „Zeraida“ vykdoma gamybos, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir sandėliavimo veikla nėra paslaugų veikla. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tai, kad atsakovas UAB „Zeraida“ sudaro antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo sutartis su atliekų tiekėjais (T. 1, b. l. 131-139), teismui nesudaro pagrindo vertinti, kad įmonė vykdo paslaugų veiklą, kadangi antrinių žaliavų įsigijimas nėra paslauga CK 6.716 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tai, jog Žemės sklype siekiant vykdyti atsakovo UAB „Zeraida“ faktiškai vykdomą veiklą reikia parengti sklypo detalųjį planą žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti, buvo numatyta ir atsakovui teikiant paraišką TIPK leidimui gauti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. rugpjūčio 7 d. atrankos išvadoje (T. 1, b. l. 105), todėl įmonė nepakeitusi žemės naudojimo būdo teisės aktų nustatyta tvarka neturi teisės toliau vykdyti faktiškai vykdomos ūkinės veiklos, nes tai prieštarautų Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtintai esminei žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigai naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o taip pat Nuomos sutarties 4 punkto nuostatoms, numatančioms, kad Žemės sklypo naudojimo būdą - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

Teismas, spręsdamas, ar ieškovai įrodė kitą ieškinio pagrindą dėl atsakovo UAB „Zeraida“ įpareigojimo nutraukti ūkinę veiklą, nes atsakovas teršia žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidžia ieškovų D. F. ir R. R., kaip Žemės sklypo bendraturčių ir kaimyninio žemės sklypo savininkų teises, įvertina byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktinį atsakovo UAB „Zeraida“ veiklos poveikį žemės sklypui. Visų pirma teismas įvertina šioje byloje jau ištirtus įrodymus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. birželio 27 d. ir 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo aktus, kuriuose numatytas nevienkartinius Žemės sklype, įmonės kieme neišrūšiuotos mišrios kartono, popieriaus ir plastikos atliekų laikymas, nors tokia vieta sandėliavimui nenumatyta atsakovui išduotame TIPK leidime Nr. 5/73 (T. 2, b. l. 25, 30, 34). Tai, kad atsakovas UAB „Zeraida“ teršia žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina ir antstolio M. P. 2013 m. spalio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolis konstatavo, jog žemės sklype yra išmėtytos įvairaus pobūdžio šiukšlių liekanos (plastikas, medis, kartonas ir kt.), šiukšlės neišrūšiuotos, guli plastikiniai konteineriai, sustumtos grunto krūvos (T. 3, b. l. 115). Tai, kad žemės sklypas yra toliau teršiamas patvirtina ir antstolio M. P. 2014 m. balandžio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolis konstatavo, jog 2014 m. balandžio 7 d. apie 8 val. 15 min. žemės sklype neaptverto sklypo vakarinėje dalyje šalia gamybinių – ūkinių pastatų buvo supiltos ir sustatytos maišuose įvairios plastiko, kartono, medžio, gumos (padangos) atliekos ir šiukšlės, kurios supiltos sklype ant žemės. Antstolis taip pat konstatavo, kad už pastato-karvidžių esantis vidinis kiemas užverstas šiukšlėmis, atliekų krūvų aukštis vietomis siekia apie pusę karvidės pirmo aukšto aukštį (nuotrauka Nr. 2), atliekos išsklaidytos, mėtosi ir gretimame sklype (nuotrauka Nr. 4), sklype šalia pietinės karvidės sienos ant žemės matoma lauke sukrauta plastiko atliekų maišai ir kitos atliekos (T. 4, b. l. 151, 152). Tai, kad šios plastiko ir kitokios atliekos Žemės sklype buvo dar 2014 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB „Zeraida“ direktorius R. Linkevičius (2014 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 10 min.). Atsižvelgiant į šiuos įrodymus ir atsakovui UAB „Zeraida“ nepateikus juos paneigiančių įrodymų, teismui yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas UAB „Zeraida“ teršia žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas įvertino ir ieškovų argumentus, kad atsakovas UAB „Zeraida“ naudoja Žemės sklypą pažeidžiant Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą 2007-2017 m., kad Žemės sklypas patenka į prioritetinę teritoriją gyvenamųjų teritorijų plėtrai (pažymėta geltona spalva). Teismas pažymi, kad nors ieškovų pateiktame Kauno rajono savivaldybės bendrajame plane 2007-2017 m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ištikrųjų patenka į prioritetinę teritoriją gyvenamųjų teritorijų plėtrai (T. 4, b. l. 154, 155), tačiau šiuo metu šio žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, o naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, todėl atsakovui UAB „Zeraida“ norint toliau vykdyti faktiškai vykdomą veiklą reikia teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti žemės naudojimo būdą į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos ar atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, ar kitą būdą, kuris leistų atsakovui UAB „Zeraida“ toliau vykdyti faktiškai vykdomą veiklą.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas konstatuoja, kad atsakovas UAB „Zeraida“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudodamas ne pagal nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą ir teršdamas šį žemės sklypą, pažeidžia ieškovų D. F. ir R. R., kaip žemės sklypo savininkų teises ir teisėtus interesus. CK 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teismas sprendžia, kad ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Zeraida“ nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini), atitinka nustatytų pažeidimų pobūdį ir realiai apgina ieškovų, kaip savininkų teises. Teismas pažymi, kad tik visiškas atsakovo ūkinės veiklos nutraukimas Žemės sklype laikytinas pakankama nustatytų pažeidimų pašalinimo priemonė, nes nenustatyta, kad kuri tai dalis atsakovo Žemės sklype vykdomos veiklos būtų vykdoma pagal teisės aktų reikalavimus, ir tik nutraukus atsakovo ūkinę veiklą šiame Žemės sklype pasibaigs ieškovų teisių pažeidimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad toks veiklos uždraudimas nelaikytinas absoliučiu ar neterminuotu – atsakovui UAB „Zeraida“ tinkamai įvykdžius visų teisės aktų reikalavimus, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus pakeitus reikiamą žemės naudojimo būdą (Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalis) ir visiškai pašalinus žemės sklypo savininkų teisių pažeidimus, susijusius su žemės sklypo teršimu, atsakovas galės toliau užsiimti norima ūkine veikla. Teismas konstatuoja, kad pažeidžiant teisės aktus vykdomos atsakovo veiklos uždraudimas laikytinas proporcingu ūkinės veiklos laisvės ribojimu, nes kito realaus ieškovų D. F. ir R. R. teisių gynimo būdo nėra, o tai, kad pas atsakovą UAB „Zeraida“ didžioji dauguma darbuotojų yra neįgaliųjų neturi teisinės reikšmės ginant ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teises. Be to, pažymėtina, kad atsakovas UAB „Zeraida“, kaip Žemės sklypo nuomininkas, turi pareigą tinkamai vykdyti Nuomos sutarties sąlygas, o ieškovai, kaip Žemės sklypo nuomotojai, turi teisę ginti savo pažeistas teises civilinių prievolinių teisių gynimo būdais, reikalaudami nutraukti ūkinę veiklą (CK 1.138 straipsnio 4 punktas). Teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Zeraida“ nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą adresu (duomenys neskelbtini), yra tenkintinas.

Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73

Ieškovai prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73, nes atsakovas neturi teisės Žemės sklypą naudoti atitinkamai atliekų rūšiavimo ir sandėliavimo veiklai, be to, sistemingai ir reguliariai pažeidinėja TIPK leidime numatytas veiklos sąlygas. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas 2009 m. liepos 30 d. UAB „Zeraida“ išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73 ( T. 2, b. l. 4, toliau - TIPK leidimas), kuriuo UAB „Zeraida“ suteikta teisė vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose pagal TIPK leidime nustatytas sąlygas ( T. 2, b. l. 4-6).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje yra įtvirtinta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas panaikinti atsakovui UAB „Zeraida“ 2009 m. liepos 30 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73, nes jis neteisėtas iš esmės ir savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, pažymi, kad šiuo leidimu atsakovui buvo leista vykdyti plastiko, medžio, kartono ir popieriaus atliekų surinkimo, vežimo, rūšiavimo ir sandėliavimo ūkinę veiklą konkrečiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismui ištyrus šio leidimo turinį (T. 2, b. l. 4-16) matyti, kad buvo įvertinti ir leidime nustatyti duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą, vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę, tačiau nebuvo įvertinta, ar teisės aktų nustatytas žemės sklypo, kuriame bus vykdoma ūkinė veikla, naudojimo būdas neprieštarauja prašomai leisti vykdyti ūkinei veiklai. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu atsikirsdamas į ieškinį nurodė, kad kokią ūkinę veiklą vykdys nuomininkas UAB „Zeraida“ turėjo žinoti Kauno apskrities viršininko administracija, tuo tarpu departamentas 2008 m. rugpjūčio 7 d. Atrankos išvadoje nurodė, kad UAB „Zeraida“ prieš pradedant ūkinę veiklą turi būti parengtas sklypo detalusis planas žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui nustatyti (T. 3, b. l. 85). Teismas pažymi, kad tokiais savo argumentais atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pripažino, jog pagal atsakovo UAB „Zeraida“ prašomą išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir jame nurodytą ūkinę veiklą buvo būtina pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, nes jis neatitiko nustatytajam. Visuotinai žinomi bendrieji teisės principai teisėtumo ir teisės principas, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex in iuiria ius non oritur), suponuoja reikalavimą, kad negali būti palikti galioti valstybės institucijų individualaus teisės taikymo aktai, kurie prieštarauja įstatymams, tuo tarpu šios bylos aplinkybėmis akivaizdu, kad ginčijamame atsakovui UAB „Zeraida“ 2009 m. liepos 30 d. išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 5/73 atsakovui leista vykdyti ūkinė veikla prieštaravo minėtoms Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostatoms, numatančioms žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, o taip pat Nuomos sutarties 4 punkto nuostatoms, numatančioms Žemės sklypo naudojimo būdą - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Atsiliepime į ieškinį nurodytas atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento argumentas, kad atsakovas UAB „Zeraida“, pateikdama paraišką TIPK leidimui gauti, pateikė ir pastato 4G1p rekonstravimo į gamybos ir sandėliavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), techninio projekto „Aplinkos apsaugos“ dalį, kur buvo suderinta su departamentu, tik dar kartą patvirtina, kad Žemės sklype prieš atsakovui UAB „Zeraida“ išduodant TIPK leidimą buvo būtina pakeisti ir žemės naudojimo būdą ir atitinkamai koreguoti šio žemės sklypo Nuomos sutartį, bet ne atvirkščiai, iš pradžių išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, t. y. suteikti teisę vykdyti ūkinę veiklą, o po to aiškintis dėl galimybės pakeisti žemės naudojimo būdą. Teismas konstatuoja, kad vien šie argumentai sudaro teisinį pagrindą panaikinti ginčijamą atsakovui UAB „Zeraida“ 2009 m. liepos 30 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnis nustato viešojo administravimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų srityje reglamentavimo pagrindinius įstatyminius principus, numatant, kad šių leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šio įstatymo straipsnio 3 dalis numato, kad TIPK leidimą išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija, 12 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant tokia institucija jį gali panaikinti motyvuotu sprendimu. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 64.1 punkte numatyta, kad leidimas panaikinamas esant vienai iš šių sąlygų – vykdoma ūkinė veikla neatitinka Leidime nustatytų sąlygų bei reikalavimų ir veiklos vykdytojas per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų, 64.2 punkte numatyta, kad leidimas panaikinamas jei jis buvo išduotas ar atnaujintas remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis. Teismas pažymi, kad šie teisės aktuose įtvirtinti TIPK leidimų panaikinimo pagrindai yra teisinis pagrindas jai išdavusiai institucijai panaikinti leidimus, bet tai neriboja teismo, sprendžiančio ieškinio (pareiškimo) reikalavimą dėl leidimo panaikinimo taikyti įstatyme įtvirtintus asmenų teisių gynybos būdus ir esant esminiams jų pažeidimams dėl ūkio subjekto leidime vykdomos ūkinės veiklos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, panaikinti skundžiamą TIPK leidimą. Teismas šioje byloje yra nustatęs faktines aplinkybes, kad atsakovo UAB „Zeraida“ ūkinės veiklos vykdymo teritorijoje tiek 2009, tiek 2011, 2013 ir 2014 metais ne kartą užfiksuoti atsakovui 2009 m. liepos 30 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/73 pažeidimai, atsakovui ūkinę veiklą vykdant ne leidime numatytuose vietose, sandėliuojant mišrias kartono, popieriaus ir plastiko atliekas kieme, dalį išrūšiuoto plastikų, kartono ir popieriaus atliekų laikant lauke. Teismas atsižvelgia, kad buvo nustatytas ir vienkartinis faktas, jog atsakovas UAB „Zeraida“ vykdo ūkinę veiklą – plastiko atliekų smulkinimą (apdorojimą), kuri iš vis iš vis nenumatyta atsakovui išduotame TIPK leidime (T. 2, b. l. 34), TIPK leidimo pažeidimai atsakovui ūkinę veiklą vykdant ne leidime numatytuose vietose, sandėliuojant mišrias kartono, popieriaus ir plastiko atliekas kieme (lauke) vykdomi ir šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas laiko, kad TIPK leidimo panaikinimas yra adekvatus ir proporcingas ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisių gynimo būdas. Teismas konstatuoja, kad nustatyti TIPK leidimo pažeidimai nėra mažareikšmiai, kelia realią grėsmę aplinkinių gyvenamųjų namų savininkams, jų teisių į sveiką ir švarią aplinką pažeidimams. Teismas įvertina tai, kad nors atsakovo UAB „Zeraida“ direktorius R. Linkevičius dar 2009 m. birželio 12 d. buvo baustas administracine nuobauda , nes neturėdamas reikiamos dokumentacijos, sandėliavo, presavo popieriaus ir kartono atliekas, mechaniškai smulkino plastiko atliekas, tačiau UAB „Zeraida“ ir toliau vykdė aplinkosauginius teisės aktų pažeidimus, dėl ko ne vieną kartą buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl nustatytos ūkinės veiklos, vykdomos TIPK leidime Nr. 5/73, pažeidimų: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. balandžio 4 d. privalomasis nurodymas Nr. 7 (T. 2, b. l. 27), 2011 m. birželio 27 d. privalomasis nurodymas Nr. 14 (T. 2, b. l. 31), 2013 m. birželio 12 d. privalomasis nurodymas Nr. 6 (T. 2, b. l. 36). Teismo nustatyti faktai patvirtina sistemingą atsakovo UAB „Zeraida“ aplinkosaugos teisės normų pažeidinėjimą (pažeidimų faktai nustatyti tiek iki ieškovų kreipimosi į teismą, tiek bylą nagrinėjant teisme), taip pat faktą, jog vykdoma ūkinė veikla neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes buvo vykdoma žemės sklype, kuriame nustatytas naudojimo būdas neatitiko įmonės vykdomos ūkinės veiklos, visi šie pažeidimai iš esmės nėra pašalinti ir bylą nagrinėjant teisme. Teismui nusprendus panaikinti atsakovui UAB „Zeraida“ 2009 m. liepos 30 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73, tai yra savarankiškas pagrindas atsakovo veiklą pripažinti neteisėta ir ją nutraukti, taip ginti ieškovų D. F. ir R. R., kaip žemės sklypo, kuriame vykdoma ūkinė veikla pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, savininkų civilines teises, tame tarpe ir teises į sveiką ir švarią aplinką (CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovas UAB „Zeraida“ pareikštam reikalavimui panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73 prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovai apie ginčijamą 2009 m. leidimą žinojo gana seniai, tačiau į teismą kreipėsi ženkliai praleidę 1 mėnesio terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-520-2085-13; 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010).

Ieškovai D. F. ir R. R. ieškinyje nurodė, kad skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“ išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. 5/73 kopiją gavo 2013 m. liepos 26 d., o 2013 m. rugpjūčio 16 d. gavo trūkstamą 2009 m. liepos 27 d. paraiškos TIPK leidimui gauti kopiją (T. 1, b. l. 11), tuo tarpu į teismą su ieškiniu ginčijant šio leidimo išdavimą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 26 d. (T. 1, b. l. 3). Ieškovų nurodomas aplinkybes, kad jie TIPK leidimo Nr. 5/73 kopiją gavo 2013 m. liepos 26 d. patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. liepos 24 d. raštas, adresuotas ieškovų advokatės R. Č. kontorai, kuriuo buvo išsiųsta skundžiamo leidimo kopija ir ant voko esantis spaudas, patvirtinantis šios siuntos įteikimą (T. 2, b. l. 3, 17). Atsakovui UAB „Zeraida“ nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių ankstesnę ieškovų D. F. ir R. R. susipažinimo su ginčijamu TIPK leidimu datą, teismas laiko, kad ieškovai nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismą ginčijant skundžiamą aktą, todėl nėra pagrindo jį taikyti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas D. F. 2013 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjo 345,15 Lt žyminį mokestį (T. 2, b. l. 48), o už teiktą ieškinio reikalavimų patikslinimą 2014 m. sausio 14 d. sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (T. 4, b. l. 42). Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, kad ieškovas D. F. Advokatų kontorai SORAINEN ir partneriai už advokato teisinę pagalbą 2014 m. sausio 13 d. sumokėjo 2000 Lt, o 2014 m. sausio 16 d. sumokėjo 10 000 Lt (T. 4, b. l. 149).

Teismas, spręsdamas, ar ieškovo D. F. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal įstatymą nėra per didelės, pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta; 5) turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) kitas svarbias aplinkybes. Pagal šių rekomendacijų 8 punktą už advokato ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą rekomenduojama maksimaliai priteisti 3 minimalias mėnesines algas arba 3000 Lt (3 x 1000 Lt), už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 minimalios mėnesinės algos arba 150 Lt (1000 Lt x 0,15), už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,5 minimalios mėnesinės algos arba 500 Lt (1000 Lt x 0,5), už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,012 minimalios mėnesinės algos arba 12 Lt (1000 Lt x 0,012).

Teismas atsižvelgia į tai, kad po atstovavimo sutarčių pasirašymo 2014 m. sausio 14 d. (T.4, b. l. 39, 132) advokatė A. Mudėnaitė rengė ieškovų D. F. ir R. R. pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo (T. 4, b. l. 35-38), tačiau jis Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi nebuvo patenkintas (T. 4, b. l. 62, 63), todėl išlaidos advokato paslaugoms dėl šio pareiškimo surašymo iš atsakovų nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad advokatė A. Mudėnaitė rengė ieškovų D. F. ir R. R. 2014 m. sausio 14 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo (T. 4, b. l. 43-45), taip pat 2014 m. vasario 12 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo (T. 4, b. l. 82), 2014 m. balandžio 10 d. išsamius rašytinius paaiškinimus (T. 4, b. l. 134-146), už kuriuos galima maksimali priteistina suma 1500 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad advokatė A. Mudėnaitė atstovavo ieškovus Kauno apylinkės teismo posėdyje, įvykusiame 2014 m. balandžio 10 d., kuris truko 6 val., todėl maksimali priteistina suma yra 900 Lt (T. 4, b. l. 159-166). Teismas konstatuoja, kad ši civilinė byla tiek fakto, tiek teisės klausimais yra sudėtinga, advokatė teikdama teisines paslaugas turėjo specialių teisinių žinių ginčo teisiniuose santykiuose, turėjo išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta, ginčo objektas yra sudėtingas dėl teisinių pasekmių (atsakovo ūkinės veiklos sustabdymo ir TIPK leidimo panaikinimo). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas UAB „Zeraida“ nors ir pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas bei faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau nepateikė CPK 98 straipsnio 1 dalyje išlaidų apskaičiavimo, todėl teismas ieškovui D. F. iš atsakovų priteisia apskaičiuotą maksimalią priteistiną 2400 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą advokato pagalbai apmokėti. Ieškovui D. F. 2013 m. rugpjūčio 26 d. sumokėjus 345,15 Lt žyminį mokestį, viso iš atsakovų ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma 2745,15 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje ieškinys pareikštas dviem atsakovams – UAB „Zeraida“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, abu šie atsakovai nesutiko su abiem ieškinio reikalavimais, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovui D. F. iš šių atsakovų priteistinas lygiomis dalimis, t. y. po 1372,57 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakius tenkinti ieškovo D. F. 2014 m. sausio 14 d. pareiškimą dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, iš valstybės biudžeto jam grąžintina sumokėta 500 Lt žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 159,66 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl ieškinį atmetus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 79,83 Lt (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 263–270, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti UAB „Zeraida“, į. k. 135699511, nedelsiant nutraukti ūkinę veiklą, vykdomą (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 30 d. atsakovui UAB „Zeraida“, į. k. 135699511, išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/73.

Priteisti ieškovui D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų UAB „Zeraida“, į. k. 135699511, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742290, po 1372,57 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du litus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Iš atsakovų UAB „Zeraida“, į. k. 135699511, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742290, priteisti po 79,83 Lt (septyniasdešimt devynis litus aštuoniasdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui D. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkių šimtų litų) žyminio mokesčio sumą iš valstybės biudžeto.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.