- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 2-6-374/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03950-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- O. O.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui O. O. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas J. K., patikslinęs ieškinį, teismo prašo priteisti ieškovui J. K. iš nepilnamečio O. O., a/k (duomenys neskelbtini) o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš nepilnamečio atsakovo O. O. įstatyminės atstovės J. O., 5 000 € neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovui J. K. iš nepilnamečio O. O., a/k (duomenys neskelbtini) o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš nepilnamečio atsakovo O. O. įstatyminės atstovės J. O., bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas O. O. su ieškiniu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškinio ir patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos atsakovas O. O., gim. 1999-12-06, buvo nepilnametis, todėl kaip atsakovo įstatyminė atstovė buvo nurodyta jo motina J. O.. 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovui suėjo pilnametystė, todėl atsakovo įstatyminė atstovė J. O. nelaikytina dalyvaujančiu byloje asmeniu.
Nustatyta, kad 2015-11-29 ieškovas J. K. su broliu M. K. ir draugu A. S. nuėjo pažaisti į Kazlų Rūdos K. Griniaus gimnazijos stadioną, kur tuo metu kitoje stadiono pusėje sėdėjo ir girtavo grupė jaunuolių. Ieškovas nurodo, kad jam su broliu ir draugu žaidžiant, vienas iš šios grupės jaunuolių - O. O., pradėjo priekabiauti prie ieškovo brolio, sugriebė jam už kaklo, ir prišoko prie ieškovo, nes jam nepatiko ieškovo geltoni marškinėliai. Netrukus nuo priekabiavimo žodžiais O. O. perėjo prie fizinių veiksmų, pradėjo ieškovą stumdyti. Ieškovui pabandžius nustumti O. O. nuo savęs, O. O. sudavė smūgį ieškovui į veidą ir jis be sąmonės parkrito ant žemės. Kas vyko po to ieškovas nežino, nes buvo praradęs sąmonę, tačiau remiantis tiesioginių liudininkų parodymais, ieškovą be sąmonės gulintį ant žemės dar spardė stadione girtavusios grupės jaunuoliai, jų tarpe ir O. O.. Po šio incidento stadione kartu buvęs ieškovo brolis susisiekė su seserimi, kuri iškvietė medikus.
Marijampolės AVPK Marijampolės kriminalinės policijos skyriuje 2015-11-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48477-15. Tyrimas atliktas pagal gautą tarnybinį pranešimą, kad 2015-08-29 J. K., buvo pristatytas be sąmonės sužalotas į VšĮ „Marijampolės ligoninė“.
Ieškovas nurodo, kad atlikus ikiteisminį tyrimą ir įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., padarė nepilnametis O. O., tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu O. O. nebuvo sukakę 16 metų, t. y. jis dar nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal LR BK 138 str. 1 d., todėl ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-48477-15 O. O. atžvilgiu nutrauktas. Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundus, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-48477-15 atnaujintas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48477-15 nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 4 p., kadangi nusikalstamą veiką padaręs O. O. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus pagal kurį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 str. 1 d., bei paaiškinta, jog dėl O. O. neteisėtais veiksmais padarytos žalos galima kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka.
Ieškovas teigia, kad O. O. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d., žalą ieškovo sveikatai. Remiantis ikiteismine tyrime Nr. 01-1- 48477-15 pateikta specialisto išvada Nr. G783/2015 (09), ieškovui konstatuota nosies kaulų ir kompleksinis dešinės pusės skruostikaulio - viršutinio žandikaulio lūžimas, kraujosruvos nosyje ir dešinėje veido pusėje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią specialisto išvadą patvirtina ir VšĮ „Marijampolės ligoninė“ pateiktos VšĮ „Marijampolės ligoninė“ Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. 15S-15776 išrašų kopijos. 2015-08-29 VšĮ „Marijampolės ligoninė“ ieškovui diagnozuota galvos smegenų trauma, akiduobės, maksiliarinio sinuso sienų, nosikaulių lūžiai.
Ieškovas nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų teko ilgą laiką praleisti ligoninėje, atlikti daugybę medicininių tyrimų bei operaciją su narkoze, buvo reikalingas stacionarus gydymas. Ieškovas teigia, kad diagnozuota galvos smegenų trauma gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai sveikatos būklei. Patirti sužalojimai bei jų gydymas sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, nes ilgą laiką dėl patirtų sužalojimų ieškovas negalėjo normaliai valgyti bei kalbėti. Ieškovas įsitikinęs, kad dėl O. O. jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės, patyrė dvasinius išgyvenimus ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl to, jog buvo sužalotas jo veidas. Ieškovas nurodo, jog ilgai kentėjo fizinius skausmus, dėl to patyrė didelius nepatogumus.
Liudytojas M. K. patvirtino, kad su broliu Jonu ir draugu A. S. nuėjo pažaisti į Kazlų Rūdos K. Griniaus gimnazijos stadioną. Ten buvęs atsakovas O. O. pradėjo kabinėtis prie liudytojo, jį užstoti mėgino brolis Jonas. Atsakovas kirto broliui ranka į veidą. Liudytojas nematė ar kiti vaikinai mušė brolį, nes nubėgo kviesti pagalbą.
Atsakovas O. O. nurodo, kad 2015-11-29 jis buvo gimnazijos stadione. Ten buvo kitų asmenų. Matė pažįstamą Joną su broliu. Viena kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Atsakovo aiškinimu, jis alkoholio nevartojo ir buvo blaivus. Atsakovo teigimu, ieškovas buvo paprašytas eiti toliau nuo atsakovo, ieškovui nepaklusus, O. O. sudavė du kartus ranka ieškovui į veidą ir nuėjo. Paėjęs kelis metrus, atsakovas atsisukęs pamatė, kad ieškovas guli ant žemės, kelių metrų atstumu nuo jo buvo L. K.. Kas mušė jis nematė. Supratęs, kad įvyko konfliktas išsigando ir išėjo namo.
Atsakovas teigia, kad ieškovo jis nemušė, nesužalojo, todėl ir nėra atsakingas už jo patirtą neturtinę žalą. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas privalo įrodymais pagrįsti savo teiginius, todėl ieškinyje nesant neturtinės žalos sąlygas patvirtinančių įrodymų, ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nelaikytinas pagrįstu.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.
Marijampolės AVPK Marijampolės kriminalinės policijos skyriuje 2015-08-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48477-15. Tyrimas atliktas pagal gautą tarnybinį pranešimą, kad 2015-08-29 sužalotas J. K. buvo pristatytas be sąmonės į VšĮ „Marijampolės ligoninė“. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., padarė nepilnametis O. O., tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu O. O. nebuvo sukakę 16 metų, t. y. jis dar nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal LR BK 138 str. 1 d., todėl ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-48477-15 O. O. atžvilgiu nutrauktas (prij. ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-148477-15).
Ieškovo, tuo metu buvusio nepilnamečiu, motina D. G., ieškovo atstovė pagal įstatymą, apskundė 2015-11-30 Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šio skundo pagrindu Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-48477-15 atnaujintas.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2016-04-25 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48477-15 nutrauktas vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 4 p., kadangi nusikalstamą veiką padaręs O. O. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus pagal kurį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 str. 1 d., bei paaiškinta, jog dėl O. O. neteisėtais veiksmais padarytos žalos galima kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka (prij. ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-148477-15).
Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016-04-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48477-15 prokuroras Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui pasiūlė spręsti įstatymuose numatytų priemonių taikymo nepilnamečiui O. O. ir jo tėvams klausimą. VTAS O. O. atžvilgiu taikė prevencines priemones, t. y. įspėjo jį ir jo motiną, J. O., pravedė pokalbius.
Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016-04-25 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad O. O. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 138 str. 1 d., žalą ieškovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių. Ikiteismine tyrime Nr. 01-1- 48477-15 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G783/2015 (09) nurodoma, kad ieškovui J. K. konstatuota nosies kaulų ir kompleksinis dešinės pusės skruostikaulio - viršutinio žandikaulio lūžimas, kraujosruvos nosyje ir dešinėje veido pusėje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią specialisto išvadą patvirtina ir VšĮ „Marijampolės ligoninė“ pateiktos VšĮ „Marijampolės ligoninė“ Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. 15S-15776 išrašų kopijos (1 t., b.l. 20-30). Kaip minėta aukščiau, VšĮ „Marijampolės ligoninė“ ieškovui diagnozuota galvos smegenų trauma, akiduobės, maksiliarinio sinuso sienų, nosikaulių lūžiai.
Fiziniam asmeniui neturtinė žala gali būti padaroma ne tik fizinio, bet ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kančiomis ir išgyvenimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „/..../Neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli/..../“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2006, „Teismų praktika“ Nr. 24, p. 68-79).
Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Nagrinėjamuoju atveju ir žalą padaręs asmuo ir nukentėjęs asmuo nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnamečiai. Atsakovas neigia savo kaltę, nors pripažino, kad du kartu ranka sudavė ieškovui į veidą. Atsakovo teigimu, įvykio vietoje buvo ir daugiau jaunuolių, kurie galėjo sužaloti ieškovą. Teismas nesutinka su tokia atsakovo nuomone. Atsakovo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48477-15 (prij. ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-148477-15). Kito atsakovo minimo asmens – T. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2015-11-30 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių T. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str.1 d. padarymo (prijungta ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-48477-15). Kitų asmenų, dalyvavusių įvykio metu, atžvilgiu joks ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau jis negali būti lemiamu, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą arba atėmus gyvybę, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: 2003 m. kovo 26 d. Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3K-3-511/2004; 2005 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-7-255/2005).
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Tokios žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas nustato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Nustatydamas piniginės kompensacijos už neturtinio pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, praradimus dydį, teismas, neperžengdamas šių ribų, vertina individualios bylos aplinkybes ir atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: jos pasekmes (žalingus padarinius), šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 11.Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2137-601/2017).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, būdamas nepilnametis, pavartodamas fizinį smurtą, sužalojo ieškovą. Nors žymaus sveikatos sužalojimo įvykio metu buvęs nepilnametis J. K. nepatyrė, tačiau tai negali įtakoti šiuo atveju nustatant moralinės žalos dydžio. Niekas neturi teisės žaloti nepilnamečio vaiko nei fiziškai nei dvasiškai, nepriklausomai nuo jo elgesio ar charakterio savybių. Ikiteismine tyrime Nr. 01-1- 48477-15 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G783/2015 (09) nurodoma, kad J. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Byloje nenustatyta, kad ieškovui J. K. dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto ilgesniam laikui sutriko sveikata, liko liekamųjų reiškinių. Sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai nenustatyta.
Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013; kt.). Ieškovas remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga bei sužalojimo laikotarpiu išduotais medicininiais dokumentais. Ieškovo teigimu, šiuo metu jam joks gydymas netaikomas. Tačiau tai nėra pagrindas spręsti, kad ieškovas nepatyrė jokių išgyvenimų. Teismas sutinka su ieškovo teiginiais, kad dėl patirtų sužalojimų teko ilgą laiką praleisti ligoninėje, atlikti daugybę medicininių tyrimų bei operaciją su narkoze, buvo reikalingas stacionarus gydymas. Diagnozuota galvos smegenų trauma gali ateityje turėti neigiamą įtaką bendrai sveikatos būklei. Patirti sužalojimai bei jų gydymas sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, nes ilgą laiką dėl patirtų sužalojimų ieškovas negalėjo normaliai valgyti bei kalbėti. Dėl O. O. ieškovo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos sumažėjo J. K. bendravimo galimybės, patyrė dvasinius išgyvenimus ne tik dėl savo sveikatos, bet ir dėl to, jog buvo sužalotas veidas. Ieškovo teigimu, jis ilgai kentėjo fizinius skausmus, dėl to patyrė didelius nepatogumus.
Atsakovui tik 2017-12-06 sukako pilnametystė, savo vardu jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, jis niekur nedirba, jokių savarankiškų pajamų neturi (1 t., b.l. 144-146). Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus ar turėtų kitų sveikatos sutrikimų, galinčių turėti įtakos jo darbingumui. Atsakovas – jaunas, sveikas, darbingas asmuo, galintis pasirūpinti neturtinės žalos ieškovui atlyginimu.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis įstatymais bei suformuota teismų praktika, daro išvadą, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas (CK 6.250 str.). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas dalinai, nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintiną neturtinės žalos dydį – 1500 eurų.
Kiti teismo posėdžio metu nurodyti šalių motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistina: 45 Eur žyminio mokesčio, 40,09 Eur teismo pašto išlaidų ir advokato atstovavimo išlaidos – 149,50 Eur pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-12-06 pažymą Nr. NTP-7-11243 (CPK 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo O. O., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo J. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Priteisti iš atsakovo O. O., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai: 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, 40,09 Eur (keturiasdešimt eurų 9 ct) teismo pašto išlaidų ir 149,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 50 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.