Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovei A. S., atsakovui A. S. ir jo atstovei advokatei Audrai Betai Rekštienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ir atsakovo A. S. atstovės advokatės Audros Betos Rekštienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-894/2013 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalinimo bei pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais G. S. ieškinį A. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais G. S., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų V. Z. S., UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „General financing“, AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Teismas iš ieškovės valstybei nepagrįstai priteisė 3 800 Lt žyminio mokesčio (2 749,50 Lt + 1 051 Lt). Pateikdama teismui patikslintą ieškinį, ieškovė sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies, t.y. 3 666 Lt sumokėjimas, teismo 2011-09-02 ir 2011-12-02 nutartimis atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi patikslintu ieškiniu buvo sumažinti turtiniai reikalavimai, už reikalavimą padalinti santuokos metu įgytą turtą bei skolinius įsipareigojimus, nuo likusio padalinto bendro turto vertės - 9432,32 Lt mokamas 283 Lt žyminis mokestis, už reikalavimą iš atsakovo priteisti 3282, 17 Lt kompensaciją mokamas 98 Lt žyminis mokestis, neturtinio pobūdžio reikalavimą – 144 Lt, todėl iš viso mokėtinas 525 Lt žyminis mokestis. Kadangi laikytina, kad 2013 m. kovo 18 d. sprendimu patenkinta 25 % ieškinio reikalavimų, iš ieškovės valstybei už patikslinto ieškinio reikalavimus priteistina 394 Lt žyminio mokesčio. Pateikdama teismui patikslintą ieškinį, ieškovė sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio, todėl priteistinas 244 Lt žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-46/2010). Ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertintini atsižvelgiant į visumą įrodymų (CPK 185 str.).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Pažymėtina, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos – lojalumas, tarpusavio pagalba ir moralinė bei turtinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.). Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad abu sutuoktiniai kaltino vienas kitą dėl santuokos iširimo, tačiau nė vienas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atmestini apeliantės argumentai dėl liudytojų V. S. Ž., O. J. ir G. S. parodymų netinkamo vertinimo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas apeliantės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės įrodymų (dėl atsakovo smurto, atsakovo priekabiavimo prie ieškovės sesers K. J., dėl bendrų lėšų naudojimo atsakovo baudoms apmokėti) pagrįstai laikė nepakankamais, kad pripažinti atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, apeliantės nurodytų liudytojų V. S. Ž. ir O. J. parodymai buvo vertinami atsižvelgiant į įrodymų visumą. Iš šalių paaiškinimų bei byloje pateiktų duomenų matyti, kad sutuoktiniai dažnai konfliktuodavo, šalys nuo 2010 m. balandžio mėnesio neveda bendro ūkio ir gyvena skyrium, todėl darytina išvada, kad abi šalys neieškojo bendro sutarimo, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teigia, kad prieš ją atsakovas smurtavo, tačiau iš byloje esančių įrodymų tokios išvados daryti negalima (CPK 178 str.,185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad trečiasis asmuo G. S. įrodė, kad pinigus paskolino šeimos poreikių tenkinimui ir paskolas pripažino abiejų sutuoktinių prievole, kurią nutraukiant santuoką padalino šalims po ½ dalį. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, apeliantė paskolos sutarčių (2 t. b. l. 50, 57) neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, apeliantės teiginiai, kad paskolos sutartys sudarytos vėliau, nepagrįsti leistinais įrodymais ir nepaneigia nei pinigų gavimo fakto, nei to, kad paskola pnaudota šeimos interesais. Teigdama, kad pinigai buvo padovanoti, o ne paskolinti apeliantė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nes dovanojimo sutarčių, kurių sudarymui didesnei nei 5000 Lt sumai reikalaujama rašytinė forma (CK 6.469 str. 1 d.). Apeliantės argumentai dėl trečiojo asmens G. S. parodymų netinkamo vertinimo nepagrįsti, nes jos vertinami atsietai, paimant iš konteksto atskirus sakinius. Iš trečiojo asmens ieškinio turinio (2 t. b. l. 45-48), teismo posėdžio protokole (4 t. b. l. 56-57) užfiksuotų trečiųjų asmenų G. S. ir Z. S. paaiškinimų, paskolų sutarčių matyti, kad nors paskolos sutartis sudarė ir pinigus grąžinti įsipareigojo tik atsakovas, tačiau įrodžius pinigų panaudojimą šeimos interesais, prievolė juos grąžinti tenka abiems sutuoktiniams. Todėl esant šioms aplinkybėms pripažinti prievolę kaip atsakovo asmenine prievole, nėra pagrindo. Tai, kad atsakovas sumokėjo banke už motiną žyminį mokestį jos pinigais, nesudaro pagrindo abejoti trečiojo asmens G. S. sąžiningumu.

Dėl prievolių paskirstymo

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai pripažino prievoles AB „Citadelė bankas“, UAB „General Finansing“, UAB „Ūkio banko lizingas“ asmeninėmis A. S., prievolėmis ir atmetė kaip nepagrįstus ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo: 1110 Lt kompensaciją už AB „Citadelė bankas“ ieškovės sumokėtas įmokas; 1197,46 Lt kompensaciją už ieškovės UAB „General Finansing“ sumokėtas įmokas bei 627 Lt kompensaciją už ieškovės UAB „Ūkio banko lizingas“ sumokėtas įmokas.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą: priteisti iš atsakovo kompensaciją sumoje 3282,17 Lt už ieškovės iki 2012 m. birželio mėnesio sumokėtas paskolas. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio mėnesio yra sumokėjusi AB „Citadelė bankui‘ 1352 Lt, UAB „General financing“ – 2394, 91 Lt, UAB „Ūkio banko lizingas“ – 1254 Lt, UAB „Snoro lizingas“ išskaičiavo 695, 41 Lt, todėl ½ dalį sumokėtų įmokų turi kompensuoti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad minėtas prievoles pripažinus asmeninėmis ieškovės prievolėmis, o atsakovui paaiškinus, kad už mobilųjį telefoną NOKIA 5530, nupirktą pagal 2009-12-09 išperkamosios nuomos sutartį Nr. KKR91209MKPA UAB „Snoro lizingas“ jis pinigus yra pervedęs šį reikalavimą atmetė (CPK 178 str.). Apeliantei neįrodžius šių prievolių solidarumo, nėra pagrindo spręsti, kad šis reikalavimas apylinkės teismo atmestas nepagrįstai. Prie apeliacinio skundo apeliantės pateiktas Maxima raštas dėl 695,41 Lt atskaitymo iš ieškovės darbo užmokesčio ir šių lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymas, antstolės 2011-06-22 bei 2011-05-24 patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo, pagrindžia aplinkybes, kad ieškovė sumokėjo 677,11 Lt skolą UAB „Snoro lizingas“, tačiau juose nėra duomenų iš kokio konkrečiai sandorio ir kada atsirado prievolė, teismo įsakymas bei patvarkymai priimti po 2010 m. balandžio mėnesio faktiškai šalims nebegyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio, todėl šie įrodymai nepakankami ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų.

Apeliantės teigdama, kad pagal sudarytą su AB „SEB Vilniaus bankas“ 2007-12-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850718052276-13 dalis kredito - 15000 Lt panaudoti automobilio VW Golf pirkimui, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančių automobilio įsigijimo dokumentų (4 t. b. l. 34-35), matyti, kad automobilis pirktas 2008-11-21 už 14500 Lt, t. y. beveik po metų nuo paskolos suteikimo gyvenant šalims santuokoje, pagal Vartojimo kredito sutarties 2.1 p. kredito paskirtis – būsto remontui. Tai, kad automobilį pardavė atsakovas be ieškovės žinios savo motinai iki ieškinio padavimo ir faktiškai juo naudojasi, nepanaikina sutuoktinių prievolės bendrumo ir solidarumo pagal 2007-12-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 1850718052276-13.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl turto padalijimo ir turto vertės nustatymo

Apelianto teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo ir turto vertės nustatymo, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat teisės normas dėl turto balanso sudarymo (CK 3.118 str.) ir turto vertės nustatymo (CK 3.119 str.).

Pirmosios instancijos teismas atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė turto už 72 217,18 Lt; ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise - už 53800 Lt ir priteisė ieškovei A. S. iš atsakovo A. S. 18 417,78 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę bendro sutuoktinių turto dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad daiktai: šaldytuvas „Samsung“ ir skalbimo mašina „Samsung“, bendros 3201,76 Lt vertės, įgyti atsakovo jam gyvenant atskirai nuo ieškovės, panaudojant UAB „Snoro lizingas“ lėšas pagal 2010-05-20 kredito sutartį Nr. KMN005202PPA ir prievolę pagal šią sutartį pripažinęs A. S. asmenine prievole, šiuos daiktus atsižvelgiant į jų įsigijimo aplinkybes, nepagrįstai įtraukė į bendrą dalintiną turtą, nes vertintini kaip įgyti už atsakovo asmenines lėšas, todėl šalintini iš bendro turto masės ir atsakovui tenkanti santuokinio turto dalies vertė atitinkamai mažintina (CK 3.127 str.)

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų būti aktyvus dalytino turto vertės nustatymo klausimu ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006).

Byloje pateikti duomenys: 2008-11-21 PVM sąskaita-faktūra ir pažyma-sąskaita, patvirtina, kad iš UAB „Prex“ atsakovas už 14 500 Lt įsigijo automobilį VW Golf, byloje nėra duomenų, kad jo vertė realiai išaugo iki 15 000 Lt, todėl sumažintina iki 14500 Lt. Atsakovo argumentai, kad jis savo motinai pardavė automobilį už 6000 Lt, o VšI „Emprekis“ tokio automobilio kaina su PVM yra apie 8090 Lt laikytini nepakankamais įrodymais, nes automobilis yra išlikęs, juo atsakovas naudojasi, šio konkretaus turto įvertinimas neatliktas, todėl VšĮ „Emprekis“ duomenys apie tokios pačios markės automobilio kainą VMI interneto svetainės www.vmi.lt duomenų bazėje yra bendro pobūdžio, o ne konkretaus automobilio, todėl apelianto nurodyta 6000 Lt vertė yra nepagrįsta kitais objektyviais įrodymais, yra aiškiai per maža, lyginant su automobilio įgijimo 14500 Lt kaina (CPK 178 str.).

Atmestini apelianto argumentai dėl atsakovui priteistų daiktų vertės sumažinimo: kompiuterio „Dell“ vietoje 1137,04 Lt vertės, nurodant daikto vertę 300 Lt; telefono „Nokia 5530“ 978,38 Lt vertės, nurodant daikto vertę 20 Lt, kadangi išskyrus šalių taikos sutartyje šalių sutartą daiktų vertę, apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą šių daiktų vertę, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šalių pasirašyta taikos sutartyje nurodyta daiktų verte. Pažymėtina tai, kad pagal bendrąją taisyklę bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Esant šioms aplinkybėms, bendra dalintino turto vertė mažintina nuo 126 017,18 Lt iki 122 315,42 Lt. Tokiu būdu ½ dalis kiekvienam sutuoktiniui tenka turto 61158 Lt vertės. Todėl sutiktina iš dalies su apelianto argumentais dėl sprendimo dalies, kuria ieškovei A. S. priteista iš atsakovo A. S. 18 417,78 Lt kompensacija už jai tenkančią mažesnę bendro sutuoktinio turto dalį, nepagrįstumo. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui natūra tenka didesnės vertės turtas - 68515,42 Lt (atėmus 3201, 76 Lt ir 500 Lt dėl automobilio vertės sumažinimo), ieškovei iš atsakovo pirmos instancijos teismo priteista santuokinio turto dalies vertė yra - 53800 Lt, todėl ieškovei yra kompensuotinas 7357, 71 Lt verčių skirtumas (14715,42 Lt : 2). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo motyvus ši apskųsta sprendimo dalis keistina, sumažinant iš atsakovo priteistą kompensaciją ieškovei iki 7357,71 Lt. (CK 3.118 str. 3 d., 3.127 straipsnio 3 dalis).

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovei iš apelianto 450 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumažinimo atmestini. Byloje ieškovė pateikė teismui du advokato kvitus: 2012-02-13 kvitas LAT Nr. 643124 dėl 800 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 2010-12-08 - 1000 Lt, kvitą LAT Nr. 568146, kurį apeliantas laiko nesusijusiu su nagrinėjama byla. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad nenurodytas kvite sutarties numeris, o 1000 Lt sumokėti iki bylos iškėlimo teisme, nesant kitų duomenų apie ieškovės iškeltas kitas bylas, tikėtina, kad ieškovė turėjo šias išlaidas nagrinėjamoje byloje. Todėl nėra pagrindo jų sumažinimui iki apelianto nurodyto dydžio - 200 Lt.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir nepagrįstai iš ieškovės priteisė valstybei 3 800 Lt žyminio mokesčio (2 749,50 Lt + 1 051 Lt).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl neteisingai apskaičiuoto žyminio mokesčio ir iš ieškovės priteisto žyminio mokesčio dydžio.

Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl ieškovė pareiškusi turtinį reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, privalėjo sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pateikdama teismui patikslintą ieškinį, ji nurodė ieškinio sumą – 69 703,67 Lt, ieškovė sumokėjo 550 Lt žyminio mokesčio dalį, kitos dalies žyminio mokesčio - 3 666 Lt (apskaičiuoto nuo 132325,17 Lt ieškinio sumos) sumokėjimas teismo 2011-09-02 ir 2011-12-02 nutartimis atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t. b. l. 10, 76-77, 167, 2 t. b. l. 49).

Ieškovė teigia, kad už patikslinto ieškinio turtinius reikalavimus (dėl turto padalijimo ir kompensacijos) mokėtinas 525 Lt žyminis mokestis. Apeliantė nepagrįstai šią sumą skaičiuoja nuo bendros dalintino turto vertės – 126 017,18 Lt, atskaičiusi vykdytinų iš bendro turto prievolių sumą 107 152,40 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija savo nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-111/2012) yra išaiškinusi, kad esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civilinio kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto. Taigi darytina išvada, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintame ieškinyje pareikšti 2 reikalavimai dėl turto 69703, 67 Lt sumai priteisimo ieškovei, todėl yra turtinio pobūdžio ir nuo šios sumos paduodant ieškinį turėjo būti apskaičiuotas 3 procentų dydžio žyminis mokestis sudaro 2091 Lt, o ne apeliantės nurodytas 525 Lt.

Ieškinys paduotas iki įsigaliojant 2011 m. spalio 1 d. CPK redakcijai, CPK 80 straipsnio 1 d. 2 p. redakcija dėl žyminio mokesčio apskaičiavimo už neturtinio pobūdžio reikalavimus pasikeitė, atitiktų dabartinei 5 p. redakcijai, skaičiuotinas 144 Lt žyminis mokestis, šioje dalyje ieškinio reikalavimas netenkintas (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus dėl bendro dalintino turto vertės sumažinimo iki 122 315,42 Lt ir ieškovei priteistos kompensacijos sumažinimo iki 7357,71 Lt, konstatuojama, kad patenkinta ieškovės turtinių reikalavimų 61158 Lt sumai, t. y. 88 proc. šių reikalavimų. Ieškovė už turtinius reikalavimus sumokėjusi 406 Lt žyminio mokesčio (550 Lt – 144 Lt), todėl proporcingai atmestų turtinių reikalavimų daliai iš jos priteistina 54 Lt žyminio mokesčio (2091 Lt x 22 proc., - 406 Lt, Trečiasis asmuo G. S. paduodama ieškinį sumokėjo 400 Lt žyminį mokestį, kitos dalies – 2102 Lt mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo 2012-02-09 nutartimi (2 t. b. l. 90-91). Ieškinį patenkinus visiškai iš ieškovės priteista 42 100,00 Lt skolos ir 200,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio trečiajam asmeniui), todėl proporcingai patenkintai daliai iš ieškovės apskaičiuotina 1063 Lt žyminio mokesčio dalis valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, ir skundžiama sprendimo dalis dėl priteisto žyminio mokesčio valstybei keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Esant šioms aplinkybėms iš ieškovės priteistas žyminis mokestis valstybei nuo 3800 Lt mažintinas iki 1117 Lt, atitinkamai iš atsakovo priteistas 2219,50 Lt žyminis mokestis valstybei padidintinas iki 3131 Lt ( 1840 ­+ 1039 + 252).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė pateikė duomenis apie turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 200 Lt žyminio mokesčio išlaidas (5 t. b. l. 143). Apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ne dėl ginčo esmės, o dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl jos turėtos 200 Lt iš atsakovo nepriteistinos, duomenų, kad ji turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį, kitos dalies - 227 Lt mokėjimas 2013-04-23 nutartimi t atidėtas (5 t. b. l. 127), taip pat už apeliacinio skundo parengimą bei atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą turėjo 2000 Lt advokatės pagalbos išlaidas (5 t. b. l. 118, 119). Atsakovo apskųsta sprendimo dalis dėl turtinių reikalavimų (14247 Lt sumai), patenkinta 78 proc. šių reikalavimų sumos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme atstovaujamas advokatės, kuri parengė procesinius dokumentus (apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius pagrįstomis pripažintinos 800 Lt advokato pagalbos išlaidos (CK 1.5. straipsnis, CPK 93 straipsnis). Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 624 Lt advokatės pagalbos išlaidų ir 200 Lt žyminio mokesčio, bei valstybei – iš ieškovės – 149 Lt, iš atsakovo – 98 Lt (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

iš atsakovo A. S. priteistą 18 417,78 Lt kompensaciją už ieškovei A. S. tenkančią mažesnę bendro sutuoktinio turto dalį sumažinti iki 7357, 71 Lt.

Atsakovo A. S. nuosavybėn priteistą 15000 Lt gautų pardavus transporto priemonę VW Golf valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pakeisti į 14500 Lt .

Iš A. S. priteistą 3800 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 1117 Lt, o iš A. S. priteistas 2219,50 Lt žyminis mokestis valstybei padidintinas iki 3131 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš A. S. priteisti 824 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme A. S., bei valstybei: iš A. S. – 149 Lt žyminį mokestį, iš A. S. – 98 Lt žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300 „Swdbank“ AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.