Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, paleistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nurodė adresą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, teistas 11 kartų, paskutinius iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu (bausmė sušvelninta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi) paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu ir paskirta A. G. subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta A. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu (bausmė sušvelninta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi) paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis ir nustatyta A. G. galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (bausmę atlikęs)

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, o būtent:

jis, 2024 m. kovo 22 d., apie 08.35 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atidarė neužrakintas (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles, iš automobilio kabinos paėmė E. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ONE PLUS 12, 1096 Eur vertės, gulėjusį šalia vairuotojo sėdynės, ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam E. S. priklausantį, 1096 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. G. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, o būtent:

jis, 2024 m. kovo 27 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atidarė neužrakintas (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės dureles, iš automobilio kabinos paėmė siuntų skaitytuvą „Honeywell“ IMEI (duomenys neskelbtini), 460 Eur vertės, gulėjusį ant priekinės sėdynės, ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, 460 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. G. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi ir sutinka atlyginti žalą. Dėl 2024 m. kovo 22 d. veikos nurodė, jog buvo prie baro ir pamatė, jog šalia yra neužrakintas automobilis, kurio vairuotojas krovė prekes. Priėjęs prie automobilio, atidarė dureles ir iš automobilio paėmė mobilųjį telefoną, kurį vėliau pardavė. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl 2024 m. kovo 27 d. veikos nurodė, jog buvo gretimais (duomenys neskelbtini) autobusiuko ir pamatė, jog jame yra aparatas, panašus į telefoną. Nusprendęs šį aparatą pagrobti, atidarė automobilio dureles ir jį pavogė. Vėliau suprato, jog pagrobtas aparatas nėra telefonas, o skaneris, todėl jį paliko prie parduotuvės. Iki šiol neatlygino žalos, kadangi yra įkalinimo įstaigoje ir neturi pinigų. Nusikalstamas veikas darė dėl alkoholizmo, tačiau dabar nebevartoja, yra užsiregistravęs į metodono programą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl dviejų apysunkių nusikaltimų, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. G. nurodė, kad šių metų pavasarį, galimai kovo 22 d., jis buvo prie (duomenys neskelbtini). Jam būnant netoli kazino pastato, pastebėjo, kad atvažiavo „buso“ tipo automobilis. Iš automobilio išlipo vyras, kuris nunešė prekes į barą, o vairuotojo dureles paliko praviras. Jam kilo mintis pažiūrėti, ar yra kas nors vertingo automobilyje. Jis priėjo prie automobilio ir atidarė iki galo vairuotojo dureles, atsistojo ant laiptelio ir pamatė gulintį mobiliojo ryšio telefoną prie vairuotojo sėdynės. Jis paėmė telefoną ir išėjo iš įvykio vietos. Koks buvo telefono modelis – neatsimena. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) turgavietę ir nepažįstamam pardavė telefoną už 200 Eur. SIM kortelės jis iš telefono neišėmė, pardavė kartu su SIM kortele. Vagystę darė vienas, šalia kazino buvę vyrai buvo ne su juo. Gautus už telefoną pinigus išleido savo reikmėms. Taip pat šių metų pavasarį, galimai kovo 27 d. vakare, jis buvo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad atvažiavo „buso“ tipo automobilis su užrašu (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio, nuėjo iki automobilio galo, iš kur paėmė siuntas ir pradėjo jas krauti, o automobilio jis neužrakino. Tai pamatęs, jis nutarė įlįsti į automobilį ir pažiūrėti, ar yra ko nors vertingo. Vairuotojui dedant siuntas, jis atidarė vairuotojo dureles ir paėmė skanerį, gulėjusį ant sėdynės, ir pasišalino. Nuėjęs į šoną ir apžiūrėjęs vogtą daiktą, jis suprato, kad tai ne mobiliojo ryšio telefonas. Vogdamas skanerį, jis pagalvojo, kad tai mobiliojo ryšio telefonas, nes jis yra labai panašus į telefoną. Apžiūrėjęs skanerį ir supratęs, kad jis neturi, kur jo dėti, paliko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Dėl įvykdytų vagysčių jis nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu atlieka Alytaus kalėjime laisvės atėmimo bausmę iki 2025 m. kovo mėnesio (T. 1, b. l. 127-129).

Duomenys susiję su nusikalstama veika (BK 178 straipsnio 2 dalis), padaryta 2024 m. kovo 22 d.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. S. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju ekspeditoriumi, 2024 m. kovo 22 d. su automobiliu „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojo prekes po Vilniaus miestą. Apie 8.30 val. atvažiavo į barą, priklausantį (duomenys neskelbtini), atvežė alų. Savo telefoną ONE PLUS 12 paliko automobilio kabinoje, šalia vairuotojo sėdynės. Automobilį paliko neužrakintą ir nunešė prekes į barą. Grįžęs į automobilį nieko įtartino nepastebėjo. Nuvažiavo į kitą prekybos vietą, adresu (duomenys neskelbtini), į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Norėdamas lipti iš kabinos pastebėjo, kad iš kabinos pavogtas jo telefonas ONE PLUS 12, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kuris buvo paliktas šalia vairuotojo sėdynės. Paskambinus į jo telefoną ONE PLUS 12, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), prisiskambinti nepavyko, telefonas buvo išjungtas. Automobilio kabinoje nefilmuojama. Nuostolis 1096,01 Eur, telefonas draustas (T. 1, b. l. 34-36, 14-15).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK 3-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. V. 2024 m. balandžio 11 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad tyrimo metu peržiūrėjus įvykio vaizdo įrašą, nustatyta, kad vaikinas Nr. 1, apsirengęs tamsios spalvos pūkinę striukę su gobtuvu, tamsios spalvos avalynę su baltom juostelėm iš šonų, ant nugaros užsidėjęs tamsios spalvos priglaustą kuprinę, kuris stebėjo, kai iš automobilio „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darbuotojas iškraudinėjo prekes, nuėjo iki automobilio vairuotojo durelių ir galimai iš automobilio pavogė mobiliojo ryšio telefoną, yra A. G. Asmuo žinomas, kadangi vykdo analogiškas vagystes iš automobilių. (T. 1, b. l. 51)

Iš 2024 m. balandžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš vaizdo stebėjimo kameros, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 28-32)

Duomenys susiję su nusikalstama veika (BK 178 straipsnio 2 dalis), padaryta 2024 m. kovo 27 d.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. nurodė, kad dirba siuntų pristatymo įmonės (duomenys neskelbtini) siuntų pristatymo kurjeriu. 2024 m. kovo 27, apie 19.10 val., atvažiavęs prie įmonės (duomenys neskelbtini) paštomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį netoli įvažiavimo į parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę ir pasiėmęs siuntas iš automobilio nuėjo prie paštomato įdėti ir paimti siuntų. Automobilį pastatė taip, jog būdamas prie paštomato galėjo matyti tik automobilio galinę dalį (krovinių skyrių), tačiau nematė, kas vyksta automobilio priekinėje dalyje ir jo šonuose. Kadangi į minėtą paštomatą turėjo pristatyti tik kelias siuntas, galvodamas, jog greitai susitvarkys, automobilio neužrakino ir paliko su įjungtu varikliu. Automobilyje taip pat buvo paliktas skaitytuvas „Honeywell EDA51“, kuris buvo padėtas ant nuleistos vidurinės sėdynės, kuri iš gatvės pusės yra puikiai matoma ir praeiviai galėjo matyti padėtą skaitytuvą, taip pat ant minėtos sėdynės buvo padėta jo kuprinė ir kiti daiktai. Nuėjęs prie paštomato, pradėjo dėti siuntas į stalčius ir po 10-15 minučių grįžo atgal prie automobilio. Priėjęs prie automobilio pastebėjo, kad automobilio priekinės vairuotojo pusės durys buvo nepilnai uždarytos, šiek tiek praviros. Atidaręs duris ir apžiūrėjęs automobilio saloną, pamatė, kad dingo skaitytuvas, tačiau tiek kuprinė, tiek kiti automobilyje buvę daiktai buvo savo vietose, automobilio salonas buvo tvarkingas. Pagalvojęs, kad galbūt kažkur padėjo skaitytuvą, apžiūrėjo automobilį ir jo saloną, tačiau niekur skaitytuvo negalėjo surasti. Nepavykus surasti skaitytuvo, paskambino savo vadybininkui, kuris, pažiūrėjęs per įrenginio nuotolinio valdymo prieigą, pasakė, jog įrenginys yra kažkur Stoties rajone. Pažiūrėjus per žemėlapį matėsi, kad paskutinė įrenginio buvimo vietos signalo vieta yra šalia lombardo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl, tikėtina, kad minėtas prietaisas gali būti ten. Įmonės automobilio viduje nėra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (T. 1, b. l. 81-83).

Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 8 d. pareiškimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) paštomato buvo įvykdyta nusikalstama veika. Pavogtas įmonės turtas – skaneris „Honeywell EDA51“, IMEI (duomenys neskelbtini), turto vertė 549 Eur (T. 1, b. l. 57).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. 2024 m. gegužės 13 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 27 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas skaitytuvas „Honeywell“, 549 Eur vertės, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šią vagystę įvykdęs asmuo galimai yra A. G. (T. 1, b. l. 117)

Iš 2024 m. balandžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėti vaizdo įrašai iš (duomenys neskelbtini) paštomato, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 110-112).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog A. G. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo pasitvirtino pilnai.

Kaltinamasis A. G. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino pilnai, nurodė, jog nusikalstamų veikų vykdymo metu neturėjo darbo, vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais bylos duomenimis, ištirtais teisiamojo posėdžio metu ir pripažintinais įrodymais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. S. ir A. P. duotais parodymais apie tai, jog iš jų vairuotų transporto priemonių buvo pavogti telefonas ONE PLUS 12 bei skenavimo aparatas „Honeywell“; į bylą pateiktais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuotas kaltinamasis vykdantis inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šių vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. G. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Dėl skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), nustatyta viena kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiškai prisipažino dėl nusikalstamų veikų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamojo asmenybę – teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (T. 1, b. l. 147-156); baustas administracine tvarka, baudų nemoka, kas rodo, jog yra nelinkęs atsakyti už savo neteisėtus veiksmus (T. 1, b. l. 142-146), nedirbantis (T. 1, b. l. 140).

Aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja A. G. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Kaltinamasis ne sykį anksčiau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, buvo skirtos su laisvės atėmimu paskirtos bausmės, kurios nepakeitė nuteistojo elgesio, taip pat buvo baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. G. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurių dydis nustatytinas nesiekiantis minėto straipsnio sankcijos vidurkio, skirtinas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), pridedamos bausmės dalies dydis nustatytinas, įvertinus šiame nuosprendyje jau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. G. kardomųjų priemonių nebuvo paskirta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. G. ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nedirba, savo elgesio nekeičia. Kaltinamojo pragyvenimo šaltinis yra iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl nėra pagrindo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį 460 Eur sumai (T. 1, b. l. 92-97) dėl vagyste padarytos turtinės žalos.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš d. patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

A. G. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, civilinis ieškovas patyrė turtinius nuostolius būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų (2024 m. kovo 27 d. nusikalstama veika), nuostolių dydį patvirtina į bylą pateikti civilinio ieškovo dokumentai (T. 1, b. l. 95) todėl kaltinamasis privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, ginčo dėl žalos dydžių nėra. Tokiu būdu civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinys pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra tenkintinas, o turtinė žala civiliniam ieškovui priteistina iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. lapkričio 12 d. pateikė teismui pažymą Nr. APD-2024-11199, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. G. priteistinos 265,24 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato V. J. darbą

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (T. 2, b. l. 6-7). Kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, šiuo nuosprendžiu iš jo priteistina suma civiliniam ieškiniui atlyginti, o gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai supakuoti į voką, prisegtą prie pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. kovo 22 d. vagystė), ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstama veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, (2024 m. kovo 27 d. vagystė) ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. G. 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. G. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir jo naudai priteisti iš A. G. 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus supakuotus į voką, prisegtą prie pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.