- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-16203-959/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Pareiškėjas
- B. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės Įmonei Turto bankas, S. S., N. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės Įmonei Turto bankas, S. S., N. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. S. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti (e. b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo neprieštarauja (e. b. l. 38-40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: medicininio mirties liudijimo, gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis, testamentų registro išrašo, Kauno 11-ojo notarų biuro pažymos, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nuotraukų, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. S. ( e. b. l. 8). Po motinos mirties pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (e. b. l. 12).
Pareiškėja nurodė, kad jos motina jokio nekilnojamojo turto neturėjo, o jos palikimą sudarė tik kilnojamieji daiktai ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje. Nors į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, tačiau po motinos mirties iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t. y. naudojosi mamai iki mirties priklausiusiais daiktais, baldais, buitine technika, išdalino nebereikalingus drabužius. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (e. b. l. 18-24).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, B. Z. išreiškė savo valią priimti A. S. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 448 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėja B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.