Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo sporto mokyklos „Atžalynas", atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ ir LR Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-416-394/2012 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Sporto mokykla „Atžalynas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl patalpų subnuomos sutarties nutraukimo ir pagal atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovui sporto mokyklai „Atžalynas“ dėl nuostolių atlyginimo, atnaujinus procesą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

2010-07-16 nutartimi Šiaulių apygardos teismas 2009-04-15 sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr.2-908-772/2009 2 t. 61 – 68 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus ir motyvus, skundą nagrinėjo tik dalyje dėl ieškovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir su tuo susijusiu ieškovo reikalavimu nutraukti sutartį dėl esminės šalių nelygybės.

2011-05-16 Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu (1 t. 1 – 10 b. l.) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009 pagal Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo; prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo 2010-07-16 nutartį ir ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ ieškinį tenkinti – nutraukti 2007-12-29 sudarytą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Nurodė, kad procesas turėtų būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai taikė LR Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo, sutarčių aiškinimo ir kitas sutarčių teisės normas (LR CK 6.498 str., 6.193 str., 6.217 str., 6.156 str., 1.5 str.): sprendime konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių reikalavimu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu ir tik esant LR CK 6.497 str. ar CK 6.498 str. išvardintiems pagrindams, netaikė LR CK 6.217 str. normų, pažymėjo, kad sutarties 4.3 p. nuostata pripažintina tik kaip galima sankcija už terminuotos sutarties nutraukimą, o ne kaip šios sutarties nutraukimo pagrindas, o tokia teismo išvada neatitinka LR CK 6.193 str. nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių, prieštarauja ir civilinę atsakomybę reglamentuojančioms teisės normoms. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šių principų įtvirtinimas civilinėje teisėje sudaro sąlygas teismui taikant teisę nukrypti nuo formalių teisės normos reikalavimų, jei taikant ją būtų priimtas aiškiai neteisingas ir neprotingas sprendimas. Šiaulių miesto apylinkės teismas pagal surinktus byloje įrodymus turėjo galimybę ginčą spręsti vadovaudamasis esminiais civilinės teisė principais ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, kurios faktiškai tęsiasi iki šios dienos. Nepaisant to, kad nuomininkas, t.y. sporto mokykla „Atžalynas“ nebesinaudoja patalpomis nuo 2008-08-18, tebegaliojanti sutartis formaliai suteikia teisę nuomotojui, t.y. bendrovei „Šiaulių lyra“ ir toliau reikalauti iš nuomininko mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą dalyje, taip pat pripažino netekusia teisinės galios Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-16 nutartį ne tuo pagrindu, kurį kaip proceso atnaujinimo pagrindą buvo nurodęs pareiškėjas. Atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika - atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią. Kad sprendimo res judicata galia veiktų realiai, taip pat teisiniam tikrumui ir apibrėžtumui užtikrinti būtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų stabilus ir teismo išspręsti ginčai be pagrįstos būtinybės nebūtų atnaujinti. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jeigu nebūtų griežtai ribojama galimybė kvestionuoti teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuotus faktinius bei teisinius santykius. Atnaujinus procesą ir iš naujo nagrinėjant bylą, nepagrįstas teismo išėjimas už proceso atnaujinimo pagrindais nustatytų bylos nagrinėjimo ribų prieštarautų civilinio proceso principams ir tikslams. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje bylos nagrinėjimo ribas atnaujinus procesą apibrėžė pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų patikrinimu. Jokių kitų aplinkybių, kurios turėtų būti išsiaiškintos atnaujinus procesą, teismas nenurodė. Apeliantas pažymėjo, kad ir ieškovo atstovai bei pareiškėjo atstovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose teismo posėdžiuose taip pat apsiribojo argumentais, išdėstytais pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą, t. y. kad esą ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti subnuomos sutartį, sumokėjęs sutarties 4.3 p. nustatytas netesybas.

2. Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo metu aiškinamasi, ar turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui aplinkybės, dėl kurių buvo atnaujintas procesas. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos procesas byloje buvo atnaujintas. Pagal juos patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas („persprendimas"), tačiau, atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, bet ne galimybė asmeniui, neprašiusiam proceso atnaujinimo, tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas" v. AB „Darą" bylos Nr. 3K-3-451/2007). Proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas pašalinti padarytas teisines ir faktines klaidas.

3. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendime padarytą Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalies pažeidimą apeliantas grindžia nuomone, jog tokio proceso atnaujinimo pagrindo, t. y., kad subnuomojamos patalpos buvo su trūkumais ir dėl tų trūkumų negalima patalpų naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo nurodyta ir ši aplinkybė teisme nebuvo nagrinėjama. Tačiau, pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su subnuomos sutarties nutraukimu, o taip pat ir su subnuomojamų patalpų trūkumų nustatymu, sudaro ieškinio, bet ne proceso atnaujinimo pagrindą. Generalinio prokuroro prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai nėra tapatūs ieškinio ar priešieškinio reikalavimų riboms, kurių sprendime neleidžiama peržengti (CPK 265 str. 2 d.). Šiuo atveju apeliantas klaidingai vertina minėtas sąvokas, teigdamas, kad toks ieškinys, kokį patenkino pirmosios instancijos teismas, net nebuvo pareikštas. Atnaujinta civilinė byla išnagrinėta ieškinyje pareikštų reikalavimų ribose remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą neturėjo teisės spręsti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo - nutraukti subnuomos sutartį dėl subnuomojamų patalpų trūkumų. Tokiu būdu kiltų klausimas, kokį, anot apelianto, ieškinį teismas turėjo nagrinėti po to, kai procesas byloje buvo atnaujintas.

4.Pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendime būtent ir pasisakyta dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo prašyme atnaujinti procesą nurodytų teisės taikymo klaidų aspektu, todėl pripažintinas nepagrįstu atsakovo motyvas, kad toks ieškinys, kokį išnagrinėjo teismas, pareikštas nebuvo. Tuo pačiu, pripažintina, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas nepažeidė Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalies, kurioje sakoma, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

5. Generalinė prokuratūra sutinka su ieškovo biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas" apeliaciniu skundu ir mano, kad skundas turėtų būti tenkinamas. Dėl apelianto pareikšto pirmojo reikalavimo, susijusio su priešieškinio atmetimu, generalinio prokuroro motyvai išdėstyti 2012 m. kovo 22 d. apeliaciniame skunde Nr. 13.10.-6.

6. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendime pasakė, kad sutarties 4.3 punktas įrašytas į ketvirtąją dalį „Sankcijos", kurioje kalbama apie delspinigių ir baudų mokėjimą, todėl laikyti, kad šis punktas numatė ieškovui galimybę nutraukti patalpų subnuomos sutartį vienašališkai prieš terminą, nėra pagrindo. Tokia teismo išvada, jog Sutarties 4.3 punktas reiškia tik susitarimą dėl sankcijos už sutarties nutraukimą, neatitinka CK 6.193 straipsnyje nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Minėtos teismo išvados pripažintinos prieštaraujančiomis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančioms teisės normoms, pagal kurias asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) tuo atveju, jeigu jis neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę (CK 6.256 str. 2 d.). Netesybas (baudą, delspinigius) privalo sumokėti kaltoji šalis už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.258 str. 1 d.). Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, Šiaulių miesto apylinkės teismo pateiktas Sutarties 4.3 punkto aiškinimas reikštų, kad baudą (2 mėn. subnuomos dydžio) turėtų sumokėti ne kaltoji šalis, o šalis, kuri neturi galimybės tęsti sutartinius santykius dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, t. y. esant Civilinio kodekso 6.498 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytų sutarties aiškinimo taisyklių neatitinka ir Šiaulių miesto apylinkės teismo išvada, jog Sutarties 4.3 punktas reiškia sutarties šalių atsakomybę už šioje sutartyje nenumatytą vienašališką sutarties nutraukimą. Toks sutarties aiškinimas ne tik kad neteisingas, neatitinkantis tikrosios šalių valios bei ketinimų, tačiau kartu netgi nelogiškas, nes pagal jį reikėtų suprasti, jog nuomininkas, nutraukdamas nuomos sutartį, turės mokėti baudą ir vis tiek negalės nutraukti sutarties.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas savivaldybės biudžetinė įstaiga sporto mokykla „Atžalynas“ (3 t. 17 – 19, 20 – 30 b. l.) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo UAB „Šiaulių lyra" apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

2. Ieškovas sutinka, kad pareiškėjas prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą panaikinti visa apimtimi ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Atitinkamai pripažinęs, kad generalinio prokuroro prašymas tenkintinas, teismas negalėjo konstatuoti, kad minėtas sprendimas yra iš dalies teisėtas. O vien ta aplinkybė, jog generalinio prokuroro prašyme expressis verbis nepasisakyta dėl priešieškinio išsprendimo (tam nebuvo jokios būtinybės, nes, kaip jau minėta, ieškinio išsprendimo baigtis automatiškai suponuoja ir priekinio reikalavimų likimą), neatleidžia teismo nuo pareigos išspręsti bylą iš esmės ir priimti visus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus atitinkantį sprendimą.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar atnaujintoje byloje, kurios atnaujinimo pagrindas yra aiški teisės normų (inter alia įtvirtintų ir CK 6.498 str. nuostatose) taikymo klaida, teismas yra saistomas pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, ar turi diskrecijos teisę spręsti dėl tos pačios teisės normos(-ų) taikymo klaidos aiškumo ir įtakos tiems patiems teisiniams ginčo santykiams, atitinkamai pateikiant, teismo nuomone, teisingą ginčo santykio aplinkybių teisinį vertinimą, tačiau tik kiek kitu aspektu, nei kad buvo expressis verbis nurodoma pareiškėjo prašyme. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.

6. Taikant atsakovo nurodomas CPK 370 str. 4 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo taisykles, pateikiamas LAT bylose, pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu išėjo už atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų, nėra neteisinga; Ieškovas yra biudžetinė įstaiga, turinti steigimo dokumentuose aiškiai apibrėžtą funkciją - ugdyti Šiaulių krašto jaunuosius sportininkus talentus, o ne "remti" klestinčius verslininkus; (v) patalpomis buvo naudotasi mažiau nei penkis mėnesius - nebuvo vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl ko galiausiai nebuvo įvertinta ir jų svarba bei reikšmė visų kitų bylos aplinkybių kontekste. Iš aukščiau ir šioje pastraipoje pasakyto tampa akivaizdu, kad teismas neperžengė ribų, kurias, vadovaujantis CPK 370 str. 4 d. nuostatomis, apibrėžia atitinkamoje teismo nutartyje nurodyti bylos atnaujinimo pagrindai (šiuo atveju inter alia ir CK 6.498 str. bei 1.5 str. nuostatų akivaizdžiai neteisingas taikymas), todėl pagrindo Apeliacinio skundo tenkinimui Atsakovo nurodytais argumentais nėra.

7. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aiški teisės taikymo klaida CPK 366 str. 1 d. 9 p. kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti inter alia ir neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas. Šioje byloje būtent tokia situacija ir susiklostė, kai bylą anksčiau nagrinėję teismai neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo nutraukti ginčo nuomos sutartį, pažeidė savo pareigą visais atvejais vadovautis protingumo principu (CK 1.5 str. 4 d.), o atitinkamai Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-23 dienos sprendimu šią klaidą ištaisė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1d.).

Šioje byloje apeliacinius skundus pateikė trys apeliantai- tai Lietuvos Generalinė prokuratūra, gindama viešą interesą, sporto mokykla „ Atžalynas“ ir atsakovas UAB „ Šiaulių lyra“.

Šioje byloje procesinis skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas atnaujinus procesą byloje pagal Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymą ginant viešą interesą būtent pagal LR CPK 366 str. 1 dalies 9 punktą - kai I instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą pareiškėjas, prašantis atnaujinti procesą, nurodė, jog yra padarytos klaidos taikant sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliantas UAB „ Šiaulių lyra“ nepagrįstai nurodo, kad Generalinis prokuroras savo prašyme atnaujinti procesą visiškai nepasisakė dėl klaidų nagrinėjant priešieškinio reikalavimus, todėl teismas, po proceso atnaujinimo, neva, pagrįstai netyrė ir neanalizavo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo ir tiesiog paliko galioti tą sprendimo dalį dėl priešieškinio be nagrinėjimo ir analizės. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra betarpiškai susiję, todėl ir nagrinėti vienoje byloje ir dėl jų visų privalo būti priimtas teismo sprendimas po proceso atnaujinimo. Procesas atnaujinamas visoje byloje ir esant viešam interesui, teismas privalo atlikti analizę pagal visus toje byloje pareikštus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus.

Kolegija daro išvadą, jog LR CPK 370 str. 4d. nuostatos sako, kad atnaujinus procesą byloje teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Kadangi šioje byloje buvo pareikštas ir ieškinys ir priešieškinys, tai teisės normų taikymo bei aiškinimo klausimai privalo būti peržiūrėti tiek pagal ieškinio, tiek pagal priešieškinio reikalavimus. Taigi, priešieškinio analizės ir nagrinėjimo neatlikimas 2012-02-23 sprendime yra be teisėto pagrindo. Atlikdamas priešieškinio analizę teismas neperžengia proceso atnaujinimo pagrindų, nes tikrinimas apima teisės taikymo aspektus, kurie ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, o be to, esant viešam interesui, teismas privalo būti aktyvus ir atlikti pilnutinę byloje pareikštų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų analizę.

Kolegija daro išvadą, jog LR Generalinio prokuroro pateiktas apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sporto mokyklos „ Atžalynas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo UAB „ Šiaulių lyra“ apeliacinis skundas atmestinas.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalis, kuria yra patenkintas ieškinio reikalavimai paliktinas galioti, o sprendimo dalis, kuria nespręstas priešieškinys ir nėra teismo sprendimo dėl atsakovo UAB „ Šiaulių lyra“ priešieškiniio naikintinas ir toje dalyje, nesant I instancijos teismo sprendimo dėl priešieškinio, grąžintinas nagrinėti I instancijos teismui iš naujo. LR CPK 371 str., reglamentuojantis teismo teises proceso atnaujinimo institute numato tik tris galimus procesinius sprendimus:1) prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą pakeisti; 3) priimti naują sprendimą; LR Civilinio proceso normos, kurios reglamentuoja minėtą procesą nenumato teismui teisės panaikinti tik dalį sprendimo, o likusios sprendimo dalies vertinimo visiškai neatlikti. Taigi, 2012-02-23 teismo sprendimas, kuriuo yra panaikinta tik dalis sprendimo prieštarauja procesinės teisės normoms, kuriuos apibrėžia teismo teises proceso atnaujinimo byloje ir šių proceso normų nesilaikymas turėjo esminės įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui. Teismas, atnaujintame procese privalėjo tirti ir atlikti ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumą jau vien pagal LR CPK teismo teisių reglamentą ir turint omeny, jog atnaujinus procesą ir ginant viešą interesą, kai byloje dominuoja viešo intereso aspektas - Šiaulių miesto vaikų sporto mokyklos vaikų ir moksleivių saugus treniruočių organizavimo darbas sąryšyje su išnuomotomis patalpomis, teismas „ ex officio“ privalo patikrinti tokioje atnaujintoje byloje visus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, jų pagrįstumą ir dėl jų visų padaryti savo išvadas. Tai nėra išėjimas už ieškinio ar priešieškinio ribų, ir nėra išėjimas už numatyto proceso atnaujinimo pagrindo pagal LR CPK 366 str.1d.9p. , o yra teismo išvados byloje, kurioje yra ginamas viešas interesas, įrodymų pilnutinė analizė bei privalomos padaryti išvados pagal visus pareikštus reikalavimus byloje. Šiuo atveju, teismas išsprendė tik dalį ginčo.

Pirmos instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą išvadą, jog subnuomos teisiniai santykiai tarp šalių yra faktiškai seniai nutrūkę, nes ieškovas išsikėlė iš nuomojamų patalpų su visa įranga, patalpas seniai paliko laisvas ir grįžti į pirmesnę padėtį nėra galimybės. I instancijos teismas nurodė, jog ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl subnuomos sutarties nutraukimo, t.y., realizavo savo teisę. Teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo yra argumentuotos ir pakankamai motyvuotos, todėl kolegija sutinka su jomis ir jų nekartoja. Tai nėra grįžimas atgal į 3,5 metų faktą, o yra visų faktinių aplinkybių pilnutinis vertinimas pagal šalių subnuomos sutartį. Kolegija atmeta UAB „ Šiaulių lyra“ argumentus jos apeliaciniame skunde, kad patalpos iki subnuomos sutarties sudarymo buvo apžiūrėtos. Šią faktinę aplinkybę paneigia byloje apklausti du liudininkai – tai treneriai N. K. ir S. K., kurie parodė, jog patalpos buvo apžiūrėtos tik 2008 metų pavasarį, o subnuomos sutartis jau buvo sudaryta 2007-12-29. Minėti treneriai nurodė, jog mokomųjų vaikų imtynių treniruotes pradėjo tik 2008-03-17. Treneriai nurodė, kad subnuomojamos patalpos neatitiko tikrųjų reikalavimų- tinkamam vaikų imtynių treniruočių darbui užtikrinti: treniruočių metu pradėjo kristi pakabinamos lubos, trukdžius sudarė įrengti patalpose veidrodžiai, trūkdavo šilto vandens po treniruočių vaikams nusiprausti, nes buvusi momentinio vandens pašildymo sistema, neužtikrino vienu metu didesnio šilto vandens paruošimo vienu metu. Išėjus po treniruočių, dėl šalia buvusio baro, kuriame buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir šio baro lankytojų, kurie buriavosi lauke, vaikams nebuvo saugu eiti namo po treniruočių. Tokie patalpų defektai išryškėjo tik pradėjus treniruočių ciklą ir nebuvo aiškūs ir nebuvo žinomi sutarties sudarymo metu. Iškilus nurodytiems trūkumams, vaikų tėvai atsisakė vaikus leisti į šias treniruotes. Sporto mokyklai patalpos tapo nereikalingos, todėl iškilo būtinybė terminuotą sutartį nutraukti prieš terminą. Tai buvo realios sutarties nutraukimo priežastys, dėl ko patalpų savininkas UAB „ Šiaulių lyra“ buvo įspėta raštu. Nerealu, jei subnuomojanti patalpas vaikų sporto mokykla mokėtų nuomos ir kitus komunalinius mokesčius savininkui už realiai nenaudojamas pagal paskirtį patalpas ir tokių būdu švaistytų biudžeto pinigus be galimybės sutartį nutraukti prieš terminą, jei patalpos netiko ir negalėjo tarnauti saugiam ir geram vaikų treniruočių ciklui užtikrinti. I instancijos teismas konstatavo, jog realiai subnuomos teisiniai santykiai nutrūko 2008-08-18, o patalpų trūkumai paaiškėjo tik pradėjus vaikų imtynių treniruočių darbą, tai yra tik 2008-03-17, todėl ieškovai negalėjo tų patalpų trūkumų įvertinti sutarties sudarymo metu - 2007-12-29. Taigi, teismas padarė išvadą, jog subnuomos santykiai nutrūko dėl paaiškėjusių patalpų trūkumų, kurie išryškėjo tik po kelių mėnesių po sutarties sudarymo, todėl ieškovas vaikų sporto mokykla „ Atžalynas“ nepripažintina kaltoji šalis dėl šios sutarties nutraukimo ar jos pažeidimo, ar netinkamo jos vykdymo. ( LR CPK 185 str.). Atsakovo atsisakymas nutraukti sutartį prieš terminą yra paties patalpų savininko noras gauti iš subnuomojamų patalpų kuo didesnę naudą ir yra tik privataus verslo subjekto pelno siekimo interesas, o jo nurodomi nuostoliai, atsiradę pagal sutartį, nenustačius kitos sutarties šalies kaltės pažeidus tą sutartį, negali būti ginami ir nieko neturi bendro su teisėtų lūkesčių ar kitais teisės principais, kaip teigia UAB „ Šiaulių lyra“ ( LR CPK 185 str.). Terminuotą sutartį nutraukti galima teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Tokia nuomininko teisė yra reglamentuota LR CK 6.498 str., kuria ieškovas ir pasinaudojo 2008-11-11 pareikšdamas ieškinį dėl 2007-12-29 patalpų subnuomos sutarties nutraukimo. ( byla Nr. 2-908-772-2009).

Dėl subnuomos sutarties 4.3.punkto aiškinimo.

Apylinkės teismo išvados dėl subnuomos sutarties 4.3p. aiškinimo prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms, kurias reglamentuoja LR CK 6.193 str., ir civilinės atsakomybės sampratai, kuri sako, jog netesybas (baudas, delspinigius) moka kaltoji sutarties šalis arba šalis, kuri pažeidė sutartį ar ją netinkamai vykdė. Pagal apylinkės teismo išvadą seka, jog baudą visais atžvilgiais moka šalis, kuriai nenumatyta galimybė nutraukti sutartį prieš terminą dėl aplinkybių, kurios nėra priklausomos nuo jos valios ir kuri nepažeidė sutarties. Toks sutarties aiškinimas iškreipia civilinės atsakomybės taikymo praktiką, todėl pripažintinas ydingu ir iš sprendimo motyvų šalintinas. Šia prasme tenkintini ieškovo sporto mokyklos „Atžalynas“ apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties 4.3. punkto netinkamo aiškinimo.

Atsakovo priešieškinio reikalavimai atnaujinus procesą byloje liko nespręsti visiškai.

Kolegija konstatuoja, jog nėra I instancijos teismo sprendimo dėl atsakovo priešieškinio. Byloje privalo būti išspręsti visi reikalavimai, tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį. Nesant I instancijos teismo sprendimo po proceso atnaujinimo šioje byloje dėl priešieškinio, nėra galimybės nagrinėti iš esmės priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimo apeliacinėje instancijoje, todėl konstatuotina, kad I instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir neišspręstų reikalavimų dalyje byla grąžintina nagrinėti I instancijos teismui iš naujo ( LR CPK 327 str. 2 dalis).

Kadangi byla dalyje dėl priešieškinio reikalavimų grąžintina nagrinėti į I instancijos teismą, apeliacinės instancijos teismas negali paskirstyti bylinėjimosi išlaidų šioje byloje tarp šalių, nes liko nespręstas priešieškinio reikalavimas ir jį išsprendus I instancijos teisme, tik tada bus galutinai išspręsti visi reikalavimai ir tik tada atsiras galimybė paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinėje instancijoje nėra galimybės šiuo metu priimti galutinio sprendimo, apeliacinėje instancijoje nėra galimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti sporto mokyklos „Atžalynas“ apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių privalo išspręsti I instancijos teismas, kuris priims sprendimą dėl šiuo metu nespręstų priešieškinio reikalavimų dalyje.

Kolegija pažymi, jog priešieškinio reikalavimai yra susiję su ieškiniu. Patirtus nuostolius, kilusius sutarties pagrindu ir jų dydį privalo įrodyti tokį priešieškinio reikalavimą pateikusi šalis ( LR CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalį dėl atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinio panaikinti ir toje dalyje bylą perduoti nagrinėti I instancijos teismui iš naujo.

Likusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo palikti nepakeistą. Iš 2012-02-23 sprendimo motyvų pašalinti nuorodą dėl subnuomos sutarties 4.3.punkto aiškinimo.