- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-350-194/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pran.), Danutė Burbulienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- UAB „Šiaulių lyra“, LR Generalinės prokuratūros
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Sporto mokykla „Atžalynas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo sporto mokyklos „Atžalynas", atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ ir LR Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-416-394/2012 pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Sporto mokykla „Atžalynas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl patalpų subnuomos sutarties nutraukimo ir pagal atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovui sporto mokyklai „Atžalynas“ dėl nuostolių atlyginimo, atnaujinus procesą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Sporto mokykla „Atžalynas“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu ( civ. byla Nr. 2-908-772/2009 1 t.1 – 5, b. l.) atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ ir prašė nutraukti tarp jo ir atsakovo 2007-12-29 sudarytą patalpų subnuomos sutartį nuo 2008-08-18. 2008-12-19 tikslindamas ieškinį papildomai prašė pripažinti ieškovo teisę atsisakyti tarp šalių 2007-12-29 sudarytos sutarties LR CK 6.228 str. numatytais pagrindais, pripažinti, jog pagal šią sutartį išsinuomotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas (LR CPK 6.498 str.), atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių susiklostę teisiniai nuomos santykiai nutrūko ieškovui tinkamai realizavus LR CK 6.217 str. numatytą teisę vienašališkai nutraukti sutartį, konstatuoti aplinkybę, jog 2007-12-29 patalpų nuomos sutartis nutrūko nuo 2008-08-18, t.y. nuo faktiško ieškovo išsikraustymo iš nuomotų patalpų pagal sutartį (civ. byla Nr. 2-908-772/2009).
Nurodė, kad 2007-12-29 ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga sporto mokykla „Atžalynas“ su atsakovu UAB „Šiaulių lyra“ sudarė patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui suteikti naudotis 90,8 kv.m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo jas naudoti vaikų imtynių treniruotėms bei mokėti sutartyje numatyto dydžio subnuomos mokestį. 2008-03-17 prasidėjus treniruočių procesui, išaiškėjo išsinuomotų patalpų trūkumai, dėl kurių jų naudojimas pagal paskirtį tapo praktiškai neįmanomas, o sudarant sutartį šių aplinkybių ieškovas negalėjo įvertinti ir numatyti. Ieškovas 2008-07-30 raštu Nr. 123-1.8. kreipėsi į atsakovą dėl patalpų subnuomos sutarties nutraukimo nuo 2007-08-11, tačiau atsakovas 2008-07-31 raštu Nr. 08/3-157 sutarties nutraukimą pripažinti atsisakė. 2008-08-18 ieškovas išsivežė visą jam priklausančią įrangą ir atlaisvino pagal 2007-12-29 sutartį iš atsakovo išsinuomotas patalpas. Ieškovas tikėjosi, jog sutartį bus galima nutraukti sumokėjus 2 mėn. nuomos mokesčio dydžio baudą, kaip kad numatyta sutarties 4.3 p. Sutarties 1.4 p. nustatytas 5 metų subnuomos sutarties terminas taip pat neatitiko tikrosios ieškovo valios, nes ieškovas yra faktiškai iš savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamas juridinis asmuo, jos finansinius išteklius kontroliuoja ir asignavimus skiria savivaldybė, kiekvienais metais yra numatomas skirtingas skiriamų lėšų dydis, todėl ieškovas jokiu būdu negalėjo turėti ketinimų įsipareigoti 5 metams nuomotis patalpas už tokią didelę kainą. LR CK 6.498 str. įtvirtinta nuomininko teisė nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas. Atsakovas nesugebėjo užtikrinti pakankamo karšto vandens tiekimo, dėl netinkamo patalpų įrengimo (veidrodžių ir kolonų) vaikai susižeisdavo, šalia treniruočių salės yra įrengtas baras, kuriame nuolat girtaujama, o tai visiškai nepriimtina treneriams, vaikus į treniruotes leidžiantiems tėvams. Dėl visų šių priežasčių vaikų tėvai atsisakė leisti vaikus į treniruotes, treneriai atsisakė vesti mokomąjį procesą vaikų imtynių salėje(duomenys neskelbtini). Ieškovas, sudarydamas su atsakovu patalpų subnuomos sutartį, niekaip negalėjo numatyti, jog esami patalpų trūkumai sukels tokias pasekmes (nebeliko nei vaikų, nei trenerių, norinčių vesti užsiėmimus patalpose), dėl kurių tolimesnis patalpų naudojimas pagal paskirtį praktiškai taps nebeįmanomas. Be to, apie minimus trūkumus ieškovas sužinojo tik faktiškai pradėjęs naudoti pačias patalpas, po sutarties pasirašymo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo (civ. byla Nr.2-908-772/2009 1 t. 23 – 29 b. l.), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 9439,77 Lt įsiskolinimo, 1090 Lt netesybų, viso 10529,77 Lt bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vėliau keitė priešieškinio dalyką (civ. byla Nr.2-908-772/2009 1 t. 74 – 75 t. b. l.) ir prašė priteisti 14 952,12 Lt įsiskolinimo už subnuomą ir komunalines paslaugas bei 1710,00 Lt delspinigių, viso 16662,12 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog tik po treniruočių proceso pradžios buvo pastebėta, jog patalpose yra kolonos ir veidrodžiai, yra nepagrįsti, nes šie dalykai buvo akivaizdūs ieškovui prieš sudarant sutartį, tai nėra paslėpti daikto trūkumai ar naujai paaiškėjusios aplinkybės. Prieš sudarant sutartį ieškovo atstovai ne kartą lankėsi patalpose ir džiaugėsi, jog prieš veidrodžius bus galima tobulinti judesius ir pan. Jeigu ir būta traumų treniruočių metu, tai galėjo atsitikti ne dėl atsakovo kaltės, o dėl netinkamo treniruočių organizavimo. Ieškovo teiginiai dėl karšto vandens trūkumo neatitinka tikrovės, nes persirengimo patalpose įrengti autonominiai momentiniai dujiniai vandens šildytuvai, todėl šiltas vanduo dušuose yra bet kokiu paros metu. Ieškovas nepagrįstai kaip patalpų trūkumą nurodė „minią nuo alkoholinių gėrimų apsvaigusių gretimai įrengto baro lankytojų“, nes baro lankytojai nepatenka į išsinuomotas patalpas ir niekaip netrukdo treniruočių procesui, įėjimai yra atskiri ir šių objektų lankytojai nesusitinka, be to, baras veikia nuo 2003 m. ir prieš sudarant sutartį ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma. Ieškovo pateikti tėvų pareiškimai yra aiškiai suorganizuoti, nes sutampa žodis į žodį. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad sutarties 5 p. galimybė vienašališkai nutraukti sutartį numatyta tik atsakovui nesiderina su nurodytu ieškinio pagrindu dėl patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį. Ieškovas užsiima vaikų imtynių treniruočių veikla, todėl būtent ieškovui geriau žinoma, kokios patalpos jam reikalingos, ieškovas buvo sutarties sudarymo iniciatorius, sutarties projektas buvo derinamas ne tik su ieškovo vadovu, bet ir su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sporto skyriaus vedėju K. P.. Sutarties 1.4 p. yra vienareikšmiškai aiškus – sutartis sudaroma 5 metų terminui. Ieškovo teiginiai apie pernelyg didelę patalpų subnuomos kainą taip pat nėra pagrįsti, nes kaina nustatyta šalių susitarimu ir aiškiai nurodyta sutarties 1.2.1 p.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-04-15 sprendimu ( civ. byla Nr.2-908-772/2009 1 t. 183 –193 b. l.) ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies, priteisė atsakovui iš ieškovo 15680,61 Lt nuostolių atlyginimui, 470,42 Lt žyminio mokesčio ir 2500,00 Lt atstovavimo išlaidų, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-12-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2010-07-16 nutartimi Šiaulių apygardos teismas 2009-04-15 sprendimą paliko nepakeistą (civ. byla Nr.2-908-772/2009 2 t. 61 – 68 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus ir motyvus, skundą nagrinėjo tik dalyje dėl ieškovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir su tuo susijusiu ieškovo reikalavimu nutraukti sutartį dėl esminės šalių nelygybės.
2011-05-16 Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu (1 t. 1 – 10 b. l.) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009 pagal Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo; prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo 2010-07-16 nutartį ir ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ ieškinį tenkinti – nutraukti 2007-12-29 sudarytą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį. Nurodė, kad procesas turėtų būti atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai taikė LR Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo, sutarčių aiškinimo ir kitas sutarčių teisės normas (LR CK 6.498 str., 6.193 str., 6.217 str., 6.156 str., 1.5 str.): sprendime konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių reikalavimu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu ir tik esant LR CK 6.497 str. ar CK 6.498 str. išvardintiems pagrindams, netaikė LR CK 6.217 str. normų, pažymėjo, kad sutarties 4.3 p. nuostata pripažintina tik kaip galima sankcija už terminuotos sutarties nutraukimą, o ne kaip šios sutarties nutraukimo pagrindas, o tokia teismo išvada neatitinka LR CK 6.193 str. nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių, prieštarauja ir civilinę atsakomybę reglamentuojančioms teisės normoms. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šių principų įtvirtinimas civilinėje teisėje sudaro sąlygas teismui taikant teisę nukrypti nuo formalių teisės normos reikalavimų, jei taikant ją būtų priimtas aiškiai neteisingas ir neprotingas sprendimas. Šiaulių miesto apylinkės teismas pagal surinktus byloje įrodymus turėjo galimybę ginčą spręsti vadovaudamasis esminiais civilinės teisė principais ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, kurios faktiškai tęsiasi iki šios dienos. Nepaisant to, kad nuomininkas, t.y. sporto mokykla „Atžalynas“ nebesinaudoja patalpomis nuo 2008-08-18, tebegaliojanti sutartis formaliai suteikia teisę nuomotojui, t.y. bendrovei „Šiaulių lyra“ ir toliau reikalauti iš nuomininko mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus.
Atsiliepimas
Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Sporto mokykla „Atžalynas“atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (1 t. 23 – 27 b. l.) prašė tenkinti LR Generalinio prokuroro prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009; išnagrinėjus bylą, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą, bei Šiaulių apygardos teismo 2010-07-16 nutartį ir ieškinį tenkinti – nutraukti 2007-12-29 sudarytą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį.
Atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo ( 1 t. 31 – 41 b. l.) prašė pareiškėjo LR Generalinės prokuratūros prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-22 nutartimi ( 1 t. 157 – 162 b. l.) procesas civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009 atnaujintas LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą tenkino. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą dalyje dėl ieškovo biudžetinės įstaigos sporto mokykla „Atžalynas“ ieškinio atmetimo panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino. Pripažino, kad pagal sutartį išsinuomotas daiktas buvo su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, ir konstatuoti, kad 2007-12-29 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis nutrūko nuo 2008-08-18. Pripažino, kad 2007-12-29 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties 5.4 punktas yra niekinis ir negalioja. Pripažino, kad Šiaulių apygardos teismo 2010-07-16 nutartis dalyje dėl 2009-04-15 teismo sprendimo palikimo nepakeistu netenka teisinės galios. Priteisė ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Sporto mokykla „Atžalynas“ iš atsakovo UAB „Šiaulių lyra“, 4104,30 Lt atstovavimo išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ 21,00 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad trūkumai, dėl kurių ieškovas nebegalėjo naudoti išsinuomotų patalpų tam tikslui, dėl kurio ir buvo sudaryta subnuomos sutartis, t.y. vaikų treniruotėms, paaiškėjo tik pradėjus patalpomis naudotis po 2008-03-17, šių trūkumų ieškovo atstovai negalėjo tinkamai įvertinti iš anksto, nepradėję veiklos, tuo labiau prieš pasirašant 2007-12-29 patalpų subnuomos sutartį.
LR CK 1.5 str. 4 d. numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šiaulių miesto apylinkės teismas, spręsdamas, ar ginčo sutartis LR CK 6.498 str. 4 p. pagrindu galėjo būti nutraukta prieš terminą, turėjo atsižvelgti į tai, kad patalpų subnuomos santykiai faktiškai yra nutrūkę ir grįžti į pradinę padėtį nebėra galimybės, nes ieškovas iš patalpų išsikėlė, išsivežė savo turtą ir patalpomis nebesinaudoja nuo 2008-08-18, o atsakovas turi galimybę spręsti dėl tolesnio patalpų naudojimo, ir kad palikti galioti 2007-12-29 patalpų subnuomos sutartį, sudarytą penkerių metų terminui, pagal kurią skaičiuojamas 2360,00 Lt mėnesinis subnuomos mokestis, komunaliniai mokesčiai, delspinigiai yra neteisinga ir neprotinga. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.5 str. 4 d., turėjo įvertinti ir tai, kad sporto mokykla „Atžalynas“ yra Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, finansuojama iš vietinio biudžeto, ir skiriami pinigai sporto mokyklai išlaikyti bus naudojami ne vaikų reikmėms tenkinti, o nuompinigiams už nebenaudojamas patalpas mokėti (byla Nr. 2-416-394/2012, 2 t., b.l. 79).
Šalies argumentai
Teismas laikė, jog LR generalinis prokuroras, savo prašyme atnaujinti procesą pagal LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrįstai nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendime yra padaryta aiški teisės normų, numatytų LR CK 6.498 str., 6.217 str. ir 1.5 str., taikymo klaida ir dėl to sprendimas negali būti teisėtas, todėl vadovaujantis LR CPK 371str. 1 d. 3 p., šis sprendimas dalyje dėl ieškovo biudžetinės įstaigos sporto mokykla „Atžalynas“ ieškinio atmetimo naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas, pripažįstant, kad pagal sutartį išsinuomotas daiktas buvo su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, ir konstatuojant, kad 2007-12-29 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis nutrūko nuo 2008-08-18.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009 atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ buvo pareiškęs ieškovui priešieškinį dėl nuomos mokesčio, mokesčio už komunalines paslaugas ir netesybų priteisimo, kurį Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-04-15 sprendimu tenkino dalinai, priteisdamas atsakovui 15 680,61 Lt nuostolių atlyginimo. LR generalinis prokuroras savo prašyme atnaujinti procesą dėl priešieškinio nepasisakė visiškai (byla Nr. 2-416-394/2012,), ieškovo atstovai prašo priešieškinį atmesti, atsakovo atstovai prašo priešieškinio klausimo nespręsti. Teismo nuomone, teismas, išnagrinėjęs bylą atnaujinus procesą LR CPK LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t.y. dėl teisės normos taikymo klaidos, padarytos priimant teismo sprendimą dėl patalpų subnuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, neturėjo pagrindo spręsti dėl byloje pareikšto priešieškinio pagrįstumo ir teisėtumo ir toje dalyje priimto teismo sprendimo nevertino.
Vadovaujantis LR CPK 371 str. 3 d., apeliacinės instancijos - Šiaulių apygardos teismo 2010-07-16 nutartis dalyje dėl 2009-04-15 teismo sprendimo palikimo nepakeistu netenka teisinės galios.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Sporto mokykla „Atžalynas“ (2 t. 176 – 184 b. l.) prašo 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-416-394/2012 dalyje, kuria nepanaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimas dalyje dėl priešieškinio patenkinimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį atmesti. 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-416-394/2012 pakeisti iš motyvuojamosios dalies šalinant sekančius teiginius:
-„sutarties 4.3 punktas įrašytas į ketvirtąją dalį „Sankcijos", kurioje kalbama apie delspinigių ir baudų mokėjimą, todėl laikyti, kad šis punktas numatė ieškovui galimybę nutraukti patalpų subnuomos sutartį vienašališkai prieš terminą, nėra pagrindo. "
- „laikyti, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai prieš terminą, nesikreipdamas į teismą nutraukti patalpų subnuomos sutartį ir kad jis tą sutartį nutraukė laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, nėra jokio pagrindo ".
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-416-394/2012 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir priteisti iš atsakovo išlaidas už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priimant 2009-04-15 sprendimą; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimu dalyje, kuria nuspręsta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą naikinti tik dalyje dėl ieškovo ieškinio atmetimo, mano, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas turėjo naikinti visą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą, t.y. ir toje dalyje, kuria buvo patenkintas atsakovo priešieškinys, bei priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliantas taip pat mano, jog sprendimas minėtoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismo turi būti pakeistas nustatant, jog „Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti."Skundžiamame Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime išdėstytos teismo išvados dėl ginčo subnuomos sutarties 4.3 punkto teisinės reikšmės yra tinkamai nepagrįstos, nemotyvuotos, todėl šalintinos iš sprendimo motyvuojamosios dalies.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė ir šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes turėjo ieškovui priteisti ir tas bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priimant 2009-04-15 sprendimą, todėl sprendimas keistinas ir šioje dalyje.
4. Apelianto nuomone, atitinkamai patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimą prašoma apimtimi, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-09 nutartimi atliktas sprendimo išaiškinimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2010-07-16 nutarties galiojimo ar negaliojimo apimties neteko prasmės, nes jis bus atliktas vadovaujantis iš dalies nepagrįstu, todėl neteisėtu sprendimu ir tiesiogiai prieštarauja LR CPK 371 str. 3 d. nuostatoms, jog teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesnių teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios, bei atitinkamai LR CPK 278 str. 1 d. nuostatai, jog išaiškinimas negali keisti pačio sprendimo, t.y. išaiškinimas negali keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo būtų pakeistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimas patenkinus šį apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ (2 t. 161 – 174 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą dalyje, taip pat pripažino netekusia teisinės galios Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-16 nutartį ne tuo pagrindu, kurį kaip proceso atnaujinimo pagrindą buvo nurodęs pareiškėjas. Atnaujinus procesą, teismas nagrinėja bylą, apsiribodamas tais klausimais, kurie kyla, siekiant atsakyti, ar pareiškėjo, prašiusio atnaujinti procesą, konkrečiai suformuluotos ir motyvuotos abejonės dėl bylos išsprendimo tinkamumo yra pagrįstos. Tokį teisinį reglamentavimą lemia proceso atnaujinimo instituto specifika - atnaujinus procesą iš naujo nagrinėjami klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris dauguma atvejų turi res judicata galią. Kad sprendimo res judicata galia veiktų realiai, taip pat teisiniam tikrumui ir apibrėžtumui užtikrinti būtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų stabilus ir teismo išspręsti ginčai be pagrįstos būtinybės nebūtų atnaujinti. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jeigu nebūtų griežtai ribojama galimybė kvestionuoti teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuotus faktinius bei teisinius santykius. Atnaujinus procesą ir iš naujo nagrinėjant bylą, nepagrįstas teismo išėjimas už proceso atnaujinimo pagrindais nustatytų bylos nagrinėjimo ribų prieštarautų civilinio proceso principams ir tikslams. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje bylos nagrinėjimo ribas atnaujinus procesą apibrėžė pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų patikrinimu. Jokių kitų aplinkybių, kurios turėtų būti išsiaiškintos atnaujinus procesą, teismas nenurodė. Apeliantas pažymėjo, kad ir ieškovo atstovai bei pareiškėjo atstovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose teismo posėdžiuose taip pat apsiribojo argumentais, išdėstytais pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą, t. y. kad esą ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti subnuomos sutartį, sumokėjęs sutarties 4.3 p. nustatytas netesybas.
Šalies argumentai
2. Pirmosios instancijos teismas, užuot priėmęs nutartį atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė sprendimą panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškinys, ir priėmė naują sprendimą tenkinti ieškinį, nors toks ieškinys, kokį patenkino pirmosios instancijos teismas, net nebuvo pareikštas. Teismas nusprendė, kad subnuomojamos patalpos buvo su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, kad subnuomos sutartis nutrūko nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. Tačiau tokio proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. kad subnuomojamos patalpos buvo su trūkumais ir dėl tų trūkumų negalima patalpų naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo nurodyta ir ši aplinkybė teisme nebuvo nagrinėjama. Tokie proceso atnaujinimo pagrindai nebuvo nurodyti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje atnaujinti procesą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje, taip pat Šiaulių apygardos teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 16 d. nutartį panaikino ne tais pagrindais, kuriuos kaip proceso atnaujinimo pagrindus buvo nurodęs pareiškėjas ir kurie buvo nurodyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje atnaujinti procesą. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 str. 4 d., sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas - atmesti pareiškėjo prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir/ar kad ši klaida buvo esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Šalies argumentai
3. Teismas pripažino, kad pradėjus subnuomojamas patalpas naudoti išryškėjo jų trūkumai, dėl kurių jų naudojimas pagal paskirtį tapo neįmanomas. Tokiais trūkumais teismas nurodo kelias aplinkybes, dėl kurių pasisakoma atskirai: subnuomojamose patalpose įrengtos kolonos ir veidrodžiai, kurie neužtikrina kritimo zonos barjerinio sterilumo; nuo alkoholio apsvaigę gretimai įrengto baro lankytojai priekabiavo prie sportininkių; nebuvo karšto vandens. Teismas pripažino, kad subnuomojamų patalpų negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi jose įrengtos kolonos ir veidrodžiai, kurie tapo nelaimingų atsitikimų priežastimi. Tokios teismo išvados nepagrįstos. Nors apeliantas laikosi pozicijos, kad kolonos ar veidrodžiai nėra subnuomojamų patalpų trūkumai, tačiau bet kuriuo atveju šie dalykai buvo akivaizdūs ieškovui prieš sudarant subnuomos sutartį, t. y. tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, paslėpti daikto trūkumai ar pan. Toks subnuomojamų patalpų išplanavimas su kolonomis, taip pat veidrodžiai ant sienų buvo apie penkerius metus iki sutarties sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
4.Pirmosios instancijos teismo išvada apie karšto vandens trūkumą nėra pagrįsta. Persirengimo patalpose yra įrengti autonominiai momentiniai dujiniai vandens šildytuvai, todėl šiltas vanduo dušuose yra bet kuriuo paros ir metų laiku. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-908-7212/2009, dujinis šildymas patalpose buvo įrengtas dar 2003 m. Momentinis vandens šildytuvas buvo sugedęs tik keletui dienų, tačiau gedimas buvo greitai pašalintas, ką patvirtina UAB „Kasada" PVM sąskaita-faktūra ir darbų priėmimo aktas (civilinės bylos Nr. 2-908-7212/2009,). Nuomotojas atsako už trūkumus, atsiradusius iki sutarties sudarymo, o ne vėliau. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2006 m. rugpjūčio 21 d. apelianto sporto klubui "Extra Gym" išdavė Leidimą - higienos pasą Nr. HP-272 sportinei ir kitai pramoginei veiklai (civilinės bylos Nr. 2-908-7212/2009).
5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad subnuomojamų patalpų trūkumas buvo ir nuo alkoholinių gėrimų apsvaigę gretimai įrengto baro lankytojai, taip pat nėra pagrįsta. Nors tame pačiame pastate iš tikrųjų yra baras, tačiau prie baro niekada nesibūriavo minios nuo alkoholio apsvaigusių lankytojų. Be to, baro lankytojai nepatekdavo į sunuomojamas patalpas ir niekaip negalėjo trukdyti treniruočių procesui.
6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunuomojamose patalpose buvo trūkumai, kurie apelianto nebuvo aptarti ir ieškovui nebuvo žinomi, ir dėl kurių subnuomojamų patalpų neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, padaryta neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, jų tarpusavio ryšio ir įrodomosios reikšmės. Byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis bei logikos dėsniais, įvertinant kiekvieną atskirai ir visą įrodymų visetą neleidžia daryti išvados, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendime buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida.
Ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo, taip pat teikdamas kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 16 d. nutarties (nors šis kasacinis skundas ir nebuvo priimtas) nei apeliacinio, nei kasacinio skundo pagrindais nenurodė to, kad esą sunuomojamos patapos buvo su trūkumais. Minėti ieškovo procesiniai dokumentai buvo grindžiami tuo, kuo buvo grindžiamas ir pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą t. y. kad esą ieškovas teurėjo teisę vienašališkai nutraukti Subnuomos sutartį, sumokėjęs sutarties 4.3 p. nustatytas netesybas. Tai, kad ieškovas apeliaciniame ir kasaciniame skunduose net nesirėmė aplinkybe, kuria rėmėsi pirmosios instancijos tesimas, priimdamas ginčijamą sprendimą taip pat patvirtina, kad teismas savo iniciatyva įžiūrėjo aiškią teisės taikymo klaidą ten, kur jos niekas neįžiūrėjo, anksčiau nagrinėjant bylą visose trijose instancijose.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad patalpų subnuomos santykiai jau yra faktiškai nutrūkę, kadangi ieškovas išsikėlė iš subnuomojamų patalpų, ir kad grįžti į pradinę padėtį nėra galimybės. Šiuo atveju teismas nepagrįstai sutapatino konkliudentinį veiksmą - išsikėlimą iš subnuomojamų patalpų, su subnuomos sutarties nutraukimu.
8.Pirmosios instancijos teismo sprendimas nenuoseklus ir prieštaringas ir dėl to, kad teismas pripažino, kad sutartį galima nutraukti teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį, kad nuomininkui tokią teisę suteikia ir CK 6.498 str., kuria ieškovas ir pasinaudojo. Tačiau tokiu atveju teismo sprendimo galia turi būti nukreipta į ateitį, o ne į praeitį. Tuo tarpu sprendimu subnuomos sutartis buvo nutraukta retroaktyviai, ir ne šiaip retroaktyviai, bet 3,5 metai (36 mėn.) į praeitį. Situacija, kai teismo sprendimu pripažįstama, kad terminuota sutartis, pasirodo, jau prieš 3,5 metų nutrūkusi, nepateisina nei su teisėtų lūkesčių, nei su teisinio ir procesinio stabilumo, nei su CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
9. Apeliantas nurodė, kad nei ieškovas, nei pareiškėjas ne tik nereiškė reikalavimo dėl subnuomos sutarties 5.4 p. pripažinimo negaliojančiu kaip ieškinio dalyko, bet ir nenurodė to kaip ieškinio pagrindo. Ieškovo ieškinyje, o taip pat ieškovo atsiliepime į priešieškinį ir atsakovo atsiliepimą į ieškinį bei pareiškėjo prašyme, nors jų apimtys po 10 lapų, subnuomos sutarties 5.4 p. nė karto nepaminėtas. Tai reiškia, kad subnuomos sutarties 5.4 p. pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu buvo išspręstas išimtinai teismo iniciatyva. Taip vėl buvo pažeisti rungtyniškumo, teismo bešališkumo ir kiti civilinio proceso principai, kadangi apeliantas, negalėdamas net numanyti, kad teismas gali priimti tokį sprendimą, dėl galimo subnuomos sutarties 5.4 p. ydingumo, negalėjo pateikti jokių paaiškinimų, t. y. ir šioje dalyje buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam.
10. Sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepagrįstas netgi abstrahuojantis nuo tos aplinkybės, kad ieškinys buvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik ieškovo naudai, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisė iš UAB „ Šiaulių lyros“. Toks teismo procesinis sprendimas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas panaikino ne visą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą, bet tik jo dalį dėl ieškovo ieškinio atmetimo ir toje dalyje priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti, t. y. toje dalyje byla buvo išspręsta ieškovo naudai. Tačiau byloje buvo pareikštas ir apelianto priešieškinys. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimas priešieškinio dalyje liko nepakeistas, t. y. toje dalyje byla buvo išspręsta apelianto naudai. Tokiu atveju turi būti taikomos CPK 93 str. 2 d. nuostatos dėl proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kadangi sprendimu buvo patenkintas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, bylinėjimosi išlaidos arba turėjo būti priteistos kiekvienai šaliai, arba turėjo būti nuspręsta, kad kiekviena šalis lieka su savo bylinėjimosi išlaidomis. Taigi, bet kuriuo atveju sprendimas šioje dalyje keistinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu pareiškėjas LR Generalinė prokuratūra siekianti apginti viešąjį interesą (2 t. 198 – 203 b. l.) prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalį, kuria paliktas galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimas dalyje dėl atsakovo „Šiaulių lyra" priešieškinio patenkinimo ir toje dalyje priimti naują sprendimą - priešieškinį atmesti, likusią 2012-02-23 sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo 2012-02-23 sprendimas dalyje dėl priešieškinio tenkinimo pripažintinas neteisėtu dėl procesinės teisės normų pažeidimo, kurio padarymas turėjo esminės reikšmės neteisingam bylos išsprendimui. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas yra neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimų (CPK 3 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nevertino atsakovo priešieškinio pagrįstumo ir teisėtumo ir tuo pažeidė proceso teisės reikalavimą priimant sprendimą išspręsti bylą iš esmės (CPK 259 str., 260 str., 265 str. 2 d.).
2. Generalinės prokuratūros nuomone, teismas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė spręsti priešieškinio pagrįstumo klausimą ir priėmė neteisingą bei dviprasmišką sprendimą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimas savo turiniu atitinka dalinio sprendimo sąvoką, kuomet galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Tačiau pagal Civilinio proceso kodekso 261 straipsnį dalinis sprendimas gali būti priimamas, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai ir surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų ar dalies reikalavimo pagrįstumo klausimo. Nesant nurodytų sąlygų, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Nagrinėjamoje situacijoje byloje yra pareikštas vienas reikalavimas dėl subnuomos sutarties nutraukimo ir vienas atsakovo priešinio reikalavimas dėl nuostolių, susidariusių dėl neteisėto subnuomos sutarties nutraukimo, priteisimo. Taigi, aptariamu aspektu, teisėtu bei pagrįstu teismo sprendimu būtų laikomas vientisas dokumentas, kuriuo šalių ginčas būtų išspręstas iš esmės. Tokia nuostata suformuluota ir Civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, kurioje sakoma, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Šiaulių miesto apylinkės teismas minėtų reikalavimų nepaisė ir galutinai išsprendė bylą, priimdamas absoliučiai neteisingą, netgi nelogišką sprendimą, kai ginčas dėl subnuomos sutarties išsprendžiamas pripažįstant šios sutarties nutraukimą teisėtu, konstatuojant subnuomos teisinių santykių pabaigą ir tuo pačiu priteisiant iš ieškovo 15 681,61 Lt nuostolių atlyginimo, kai nuostolių atlyginimo pagrindu buvo nurodomas neteisėtas sutarties nutraukimas.
Šalies argumentai
3. Apelianto prašymu civilinės bylos procesas atnaujintas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y., kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Taigi atnaujinus civilinę bylą, kurioje pareikštas ieškinys dėl subnuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, galutinis teismo sprendimas turėjo būti priimtas dėl visų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo reikalavimų neperžiangiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai - teisės taikymo klaida. Tik tokiu būdu teismo sprendimą galima laikyti galutiniu, kuriuo ginčas išsprendžiamas visiškai, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Generalinis prokuroras prašė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą visa apimtimi ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, kadangi ankstesniame teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normų, numatytų Civilinio kodekso 6.498 straipsnyje, 6.217 straipsnyje ir 1.5 straipsnyje taikymo klaida. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-23 sprendime pripažino, kad toks generalinio prokuroro prašymas yra pagrįstas, o ankstesnis teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-09-22 nutartyje atnaujinti procesą pažymėjo, kad išanalizuoti prokuroro pareiškime nurodytas Civilinio kodekso normas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir nustatyti, ar yra pagrindas suabejoti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galima tik atnaujinus procesą. Šios teismo nutarties turinys rodo, kad teismo nusibrėžtos atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos - visų bylos aplinkybių vertinimas bei įsiteisėjusiame teismo sprendime padarytų teisinių ir faktinių išvadų patikrinimas proceso atnaujinimo pagrindų aspektu. Aplinkybė, kad generalinio prokuroro prašyme nepasisakyta dėl priešieškinio išsprendimo, neatleidžia nuo pareigos išspręsti bylą iš esmės ir priimti teisingą bei teisėtą sprendimą. Kitaip tariant, generalinio prokuroro prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai nėra tapatūs ieškinio ar priešieškinio reikalavimų riboms, kurių sprendime neleidžiama peržengti (CPK 265 str. 2 d.). Priešieškinio rezultatas tiesiogiai priklauso nuo ieškinio išsprendimo, t. y., jeigu ieškinys atmetamas - sprendžiama dėl prievolės atlyginti nuostolius, o kai ieškinys patenkinamas -priešieškinis turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, prokurorui nebuvo pagrindo prašyme atnaujinti procesą pasisakyti dėl priešieškinio pagrįstumo. Kitaip tariant, prokurorui nekyla pareiga įrodinėti tai, kas akivaizdu. Be to, Civilinio proceso kodekso 371 straipsnyje nėra numatyta teisė priimti sprendimą dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą, nustatyta, kad teismas turi teisę priimti naują sprendimą, bet ne naikinti ankstesnį sprendimą dalyje, dėl likusios dalies tuo tarpu nepasisakant visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismo 2012-02-23 sprendimu nebuvo pasiektas proceso atnaujinimo tikslas - išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ (3 t. 1 – 9 b. l.) prašo atmesti ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos "Atžalynas" ir pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimo dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškėjo ir iš ieškovo priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą ir, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantai neatkreipė dėmesio į tokią svarbią aplinkybę, kad byla buvo nagrinėjama pakartotinai ir sprendimas buvo priimtas po proceso atnaujinimo. CPK 370 str. 4 d. nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo dėl atsakovo priešieškinio visiškai nepasisakė, nors atsakovas dar savo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nurodęs, kad proceso atnaujinimas yra bylos nagrinėjimo pratęsimas, o tai suponuoja ir ieškovo teisę pagal LR CPK 140 str. 1 d. nustatytas taisykles atsisakyti ieškinio atnaujintoje byloje, o taip pat suponuoja ir kitas ieškovo LR CPK numatytas teises, todėl vadovaujantis LR Generalinio prokuroro prašymu laikytina, kad ieškovas atsisako nuo savo ieškinio reikalavimo atmesti atsakovo priešieškinį, nes toks reikalavimas prašyme nėra nurodytas. Apelianto-ieškovo atstovai bei apelianto-pareiškėjo atstovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose teismo posėdžių metu taip pat apsiribojo tik argumentais, išdėstytais pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą, t. y. kad esą ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti subnuomos sutartį, sumokėjęs sutarties 4.3 p. nustatytas netesybas.
Šalies argumentai
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinus procesą ieškovo ieškinį tenkinti, o dėl atsakovo priešieškinio visiškai nepasisakė. Kadangi pareiškėjas, reikšdamas prašymą atnaujinti procesą, pasinaudojo dispozicijos teise apibrėžti atnaujintos bylos pakartotinio nagrinėjimo ribas, tai reiškia, kad pareiškėjas norėjo, kad atnaujinus procesą byla būtų nagrinėjama tik toje dalyje, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovo ieškinys, ir nenorėjo, kad byla būtų nagrinėjama toje dalyje, kurioje buvo išnagrinėtas atsakovo priešieškinis. Kadangi bylos pakartotinio nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, o pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje atnaujinti procesą nurodė, kad procesas atnaujinamas pareiškėjo prašyme nurodytais pagrindais, tai reiškia kad atnaujintos bylos nagrinėjimo ribos buvo vienareikšmiškai aiškios -byla nagrinėjama tik toje dalyje, kurioje buvo išnagrinėtas ieškovo ieškinys, ir nebuvo nagrinėjama toje dalyje, kurioje buvo išnagrinėtas atsakovo priešieškinis.
Atsiliepimas
3. Teismas pagrįstai nurodė, kad pats ieškovas atsiliepime į priešieškinį pripažino, kad „nebuvo nuomininkui numatyta teisė tą (t. y. vienašališkai nutraukti subnuomos sutartį) atlikti neteismine tvarka". Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad subnuomos sutartis vienašališkai nutraukta nebuvo, ką patvirtino ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas nutraukti subnuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad subnuomos sutartis vienašališkai prieš terminą gali būti nutraukta tik laikantis tam tikros tvarkos, t. y. apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas - prieš 30 dienų; 2008 m. liepos 30 d. raštu ieškovas tik siūlė nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutraukti subnuomos sutartį, jokio kito dokumento, kuris patvirtintų, jog atsakovui prieš 30 dienų būtų buvę pranešta apie vienašališką sutarties nutraukimą, byloje nėra. Teismas pagrįstai reziumavo, jog laikyti, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai prieš terminą, nesikreipdamas į teismą nutraukti subnuomos sutartį ir kad jis tą sutartį nutraukė laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, nėra jokio pagrindo.
4. Pirmosios instancijos teismas sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė, padarė pagrįstą išvadą, kad tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti terminuotą subnuomos sutartį penkerių metų terminui. Subnuomos sutarties sąlygą, kad sutartis sudaroma penkerių metų terminui. Ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, todėl jam, kaip viešajam juridiniam asmeniui, keliami padidinti atidumo reikalavimai. Subnuomos sutartis yra palyginti nedidelės apimties, joje nėra sudėtingų teisinių konstrukcijų ir pan.
Šalies argumentai
5. Ieškovo teiginiai, kad netesybų nustatymas reiškia apriorinę subnuomininko teise nutraukti subnuomos sutartį, nepagrįsti ir nelogiški, kadangi, jeigu, kaip nepagrįstai aiškina ieškovas, subnuomos sutarties 4.3 p. nustatytos netesybos suteiktų teisę vienašališkai nutraukti subnuomos sutartį, tai ieškovui nebūtų buvę jokios prasmės reikšti ieškinį dėl šios sutarties nutraukimo teismine tvarka. Be to, ieškovas niekada nesiūlė sumokėti baudą ir jos nemokėjo, o tarp šalių ginčo dėl baudos mokėjimo dėl sutarties nutraukimo nebuvo, kadangi ieškovas baudos nemokėjo.
6. Sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš tikrųjų nepagrįstas netgi abstrahuojantis nuo tos aplinkybės, kad ieškinys buvo patenkintas. Tačiau sprendimas šioje dalyje nepagrįstas ne ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, bet atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, kadangi pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik ieškovo naudai, nors teismas panaikino ne visą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą, bet tik jo dalį dėl ieškovo ieškinio atmetimo, o toje dalyje, kurioje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimas priešieškinio dalyje liko nepakeistas, byla buvo išspręsta apelianto naudai. Kadangi sprendimu buvo patenkintas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, bylinėjimosi išlaidos arba turėjo būti priteistos kiekvienai šaliai, arba turėjo būti nuspręsta, kad kiekviena šalis lieka su savo bylinėjimosi išlaidomis. Taigi jokiu būdu, t. y. netgi neatsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, ieškovo naudai negali būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas LR generalinis prokuroras, siekiantis apginti viešąjį interesą (3t. 10 – 15 b. l.) prašo ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas" apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Šiaulių lyra" apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Generalinė prokuratūra nesutinka su uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra" pateiktu apeliaciniu skundu ir mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas dalyje, kurioje ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas" ieškinys patenkintas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas galioti. Dėl sprendimo dalies, kuria paliktas galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimas dalyje dėl atsakovo „Šiaulių lyra" priešieškinio patenkinimo generalinis prokuroras pasisakė 2012 m. kovo 22 d. apeliaciniame skunde Nr. 13.10.-6.
2. Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, kad atnaujintos bylos nagrinėjimo metu aiškinamasi, ar turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui aplinkybės, dėl kurių buvo atnaujintas procesas. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos procesas byloje buvo atnaujintas. Pagal juos patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas („persprendimas"), tačiau, atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, bet ne galimybė asmeniui, neprašiusiam proceso atnaujinimo, tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas" v. AB „Darą" bylos Nr. 3K-3-451/2007). Proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas pašalinti padarytas teisines ir faktines klaidas.
3. Pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendime padarytą Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalies pažeidimą apeliantas grindžia nuomone, jog tokio proceso atnaujinimo pagrindo, t. y., kad subnuomojamos patalpos buvo su trūkumais ir dėl tų trūkumų negalima patalpų naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo nurodyta ir ši aplinkybė teisme nebuvo nagrinėjama. Tačiau, pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su subnuomos sutarties nutraukimu, o taip pat ir su subnuomojamų patalpų trūkumų nustatymu, sudaro ieškinio, bet ne proceso atnaujinimo pagrindą. Generalinio prokuroro prašyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai nėra tapatūs ieškinio ar priešieškinio reikalavimų riboms, kurių sprendime neleidžiama peržengti (CPK 265 str. 2 d.). Šiuo atveju apeliantas klaidingai vertina minėtas sąvokas, teigdamas, kad toks ieškinys, kokį patenkino pirmosios instancijos teismas, net nebuvo pareikštas. Atnaujinta civilinė byla išnagrinėta ieškinyje pareikštų reikalavimų ribose remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą neturėjo teisės spręsti dėl ieškovo pareikšto reikalavimo - nutraukti subnuomos sutartį dėl subnuomojamų patalpų trūkumų. Tokiu būdu kiltų klausimas, kokį, anot apelianto, ieškinį teismas turėjo nagrinėti po to, kai procesas byloje buvo atnaujintas.
4.Pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendime būtent ir pasisakyta dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo prašyme atnaujinti procesą nurodytų teisės taikymo klaidų aspektu, todėl pripažintinas nepagrįstu atsakovo motyvas, kad toks ieškinys, kokį išnagrinėjo teismas, pareikštas nebuvo. Tuo pačiu, pripažintina, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas nepažeidė Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalies, kurioje sakoma, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
5. Generalinė prokuratūra sutinka su ieškovo biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas" apeliaciniu skundu ir mano, kad skundas turėtų būti tenkinamas. Dėl apelianto pareikšto pirmojo reikalavimo, susijusio su priešieškinio atmetimu, generalinio prokuroro motyvai išdėstyti 2012 m. kovo 22 d. apeliaciniame skunde Nr. 13.10.-6.
6. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendime pasakė, kad sutarties 4.3 punktas įrašytas į ketvirtąją dalį „Sankcijos", kurioje kalbama apie delspinigių ir baudų mokėjimą, todėl laikyti, kad šis punktas numatė ieškovui galimybę nutraukti patalpų subnuomos sutartį vienašališkai prieš terminą, nėra pagrindo. Tokia teismo išvada, jog Sutarties 4.3 punktas reiškia tik susitarimą dėl sankcijos už sutarties nutraukimą, neatitinka CK 6.193 straipsnyje nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Minėtos teismo išvados pripažintinos prieštaraujančiomis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančioms teisės normoms, pagal kurias asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) tuo atveju, jeigu jis neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę (CK 6.256 str. 2 d.). Netesybas (baudą, delspinigius) privalo sumokėti kaltoji šalis už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.258 str. 1 d.). Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, Šiaulių miesto apylinkės teismo pateiktas Sutarties 4.3 punkto aiškinimas reikštų, kad baudą (2 mėn. subnuomos dydžio) turėtų sumokėti ne kaltoji šalis, o šalis, kuri neturi galimybės tęsti sutartinius santykius dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, t. y. esant Civilinio kodekso 6.498 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytų sutarties aiškinimo taisyklių neatitinka ir Šiaulių miesto apylinkės teismo išvada, jog Sutarties 4.3 punktas reiškia sutarties šalių atsakomybę už šioje sutartyje nenumatytą vienašališką sutarties nutraukimą. Toks sutarties aiškinimas ne tik kad neteisingas, neatitinkantis tikrosios šalių valios bei ketinimų, tačiau kartu netgi nelogiškas, nes pagal jį reikėtų suprasti, jog nuomininkas, nutraukdamas nuomos sutartį, turės mokėti baudą ir vis tiek negalės nutraukti sutarties.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas savivaldybės biudžetinė įstaiga sporto mokykla „Atžalynas“ (3 t. 17 – 19, 20 – 30 b. l.) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, o atsakovo UAB „Šiaulių lyra" apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimus į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas teisingai pastebėjo ir tai, kad nuostolių priteisimas grindžiamas ta aplinkybe, kad ieškovas buvo nesumokėjęs nuomos mokesčio už 2008 m. rugpjūčio-lapkričio mėnesius, kai atitinkamai Šiaulių miesto apylinkės teismas Sprendimu konstatavo, kad 2007-12-29 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis nutrūko nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., kas be kita ko reiškia ir tai, kad subnuomotojas (atsakovas) priešieškinyje nurodomu laikotarpiu nepatyrė ir net negalėjo patirti jokių nuostolių, susijusių su sutarties nutraukimu. Be to ir pats priešieškinio turinys rodo, kad jo išnagrinėjimo rezultatas yra tiesiogiai priklausomas nuo ieškinio reikalavimų išsprendimo.
2. Ieškovas sutinka, kad pareiškėjas prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą panaikinti visa apimtimi ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Atitinkamai pripažinęs, kad generalinio prokuroro prašymas tenkintinas, teismas negalėjo konstatuoti, kad minėtas sprendimas yra iš dalies teisėtas. O vien ta aplinkybė, jog generalinio prokuroro prašyme expressis verbis nepasisakyta dėl priešieškinio išsprendimo (tam nebuvo jokios būtinybės, nes, kaip jau minėta, ieškinio išsprendimo baigtis automatiškai suponuoja ir priekinio reikalavimų likimą), neatleidžia teismo nuo pareigos išspręsti bylą iš esmės ir priimti visus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus atitinkantį sprendimą.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo apeliacinio skunde nurodomais pagrindais būtina koreguoti Šiaulių miesto apylinkės teismo Sprendimo turinį, nes priešingu atveju ydingai nebus pasiektas pagrindinis proceso atnaujinimo tikslas - išvengti neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas.
4. Ieškovo nuomone, atsakovas eilinį kartą nepagrįstai siaurai, ir galimai tik siekdamas sau palankaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo, interpretuoja ne tik ginčo santykiuose taikytiną įstatyminį reglamentavimą, bet ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl jo, tačiau taip pat visiškai užmiršta ir tai, kad teisės normos visais atvejais turi būti taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, tikslinę paskirtį ir kitas svarbias aplinkybes. Atitinkamai teismų praktikoje pateikiami išaiškinimai nagrinėjamose bylose, kaip žinia, tampa aktualūs tik tuomet, jei jie priimti iš esmės analogiškose arba labai panašiose į nagrinėjamąją bylose.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar atnaujintoje byloje, kurios atnaujinimo pagrindas yra aiški teisės normų (inter alia įtvirtintų ir CK 6.498 str. nuostatose) taikymo klaida, teismas yra saistomas pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, ar turi diskrecijos teisę spręsti dėl tos pačios teisės normos(-ų) taikymo klaidos aiškumo ir įtakos tiems patiems teisiniams ginčo santykiams, atitinkamai pateikiant, teismo nuomone, teisingą ginčo santykio aplinkybių teisinį vertinimą, tačiau tik kiek kitu aspektu, nei kad buvo expressis verbis nurodoma pareiškėjo prašyme. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.
6. Taikant atsakovo nurodomas CPK 370 str. 4 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimo taisykles, pateikiamas LAT bylose, pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu išėjo už atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų, nėra neteisinga; Ieškovas yra biudžetinė įstaiga, turinti steigimo dokumentuose aiškiai apibrėžtą funkciją - ugdyti Šiaulių krašto jaunuosius sportininkus talentus, o ne "remti" klestinčius verslininkus; (v) patalpomis buvo naudotasi mažiau nei penkis mėnesius - nebuvo vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dėl ko galiausiai nebuvo įvertinta ir jų svarba bei reikšmė visų kitų bylos aplinkybių kontekste. Iš aukščiau ir šioje pastraipoje pasakyto tampa akivaizdu, kad teismas neperžengė ribų, kurias, vadovaujantis CPK 370 str. 4 d. nuostatomis, apibrėžia atitinkamoje teismo nutartyje nurodyti bylos atnaujinimo pagrindai (šiuo atveju inter alia ir CK 6.498 str. bei 1.5 str. nuostatų akivaizdžiai neteisingas taikymas), todėl pagrindo Apeliacinio skundo tenkinimui Atsakovo nurodytais argumentais nėra.
7. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aiški teisės taikymo klaida CPK 366 str. 1 d. 9 p. kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti inter alia ir neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas. Šioje byloje būtent tokia situacija ir susiklostė, kai bylą anksčiau nagrinėję teismai neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo nutraukti ginčo nuomos sutartį, pažeidė savo pareigą visais atvejais vadovautis protingumo principu (CK 1.5 str. 4 d.), o atitinkamai Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-23 dienos sprendimu šią klaidą ištaisė.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teigia, kad nė viename iš ieškovo į bylą pateiktų procesinių dokumentų nebuvo minimas 5.4. punktas, tačiau užmiršta, kad remiantis juo kaip vienu iš pagrindinių argumentų, buvo konstruojami paties atsakovo atsikirtimai į pareikštą ieškinį. 5.4. punkto nuostatų taikymo ginčo santykiams klausimas buvo keliamas ir bylos nagrinėjimo metu šalims teikiant paaiškinimus, dėl jo teisinio vertinimo buvo pasisakoma ir baigiamųjų kalbų metu, todėl nepagrįsti tie teiginiai, jog buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam.
9.Pirmosios instancijos teismas tiek de f acto, tiek ir de jure byloje patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstė būtent taip, kaip ir nurodo pats atsakovas, nes atsakovo bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl patenkinto priešieškinio buvo priteistos dar 2009-04-15 teismo sprendimu, numatant pareigą ieškovui atlyginti 2500 Lt atsakovo atstovavimo išlaidų. Dėl minėtų priežasčių, šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas jame nurodytais pagrindais irgi laikytinas nepagrįstu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( LR CPK 320 str. 1d.).
Šioje byloje apeliacinius skundus pateikė trys apeliantai- tai Lietuvos Generalinė prokuratūra, gindama viešą interesą, sporto mokykla „ Atžalynas“ ir atsakovas UAB „ Šiaulių lyra“.
Šioje byloje procesinis skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas atnaujinus procesą byloje pagal Lietuvos Generalinės prokuratūros prašymą ginant viešą interesą būtent pagal LR CPK 366 str. 1 dalies 9 punktą - kai I instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą pareiškėjas, prašantis atnaujinti procesą, nurodė, jog yra padarytos klaidos taikant sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliantas UAB „ Šiaulių lyra“ nepagrįstai nurodo, kad Generalinis prokuroras savo prašyme atnaujinti procesą visiškai nepasisakė dėl klaidų nagrinėjant priešieškinio reikalavimus, todėl teismas, po proceso atnaujinimo, neva, pagrįstai netyrė ir neanalizavo priešieškinio reikalavimų pagrįstumo ir tiesiog paliko galioti tą sprendimo dalį dėl priešieškinio be nagrinėjimo ir analizės. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra betarpiškai susiję, todėl ir nagrinėti vienoje byloje ir dėl jų visų privalo būti priimtas teismo sprendimas po proceso atnaujinimo. Procesas atnaujinamas visoje byloje ir esant viešam interesui, teismas privalo atlikti analizę pagal visus toje byloje pareikštus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus.
Kolegija daro išvadą, jog LR CPK 370 str. 4d. nuostatos sako, kad atnaujinus procesą byloje teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Kadangi šioje byloje buvo pareikštas ir ieškinys ir priešieškinys, tai teisės normų taikymo bei aiškinimo klausimai privalo būti peržiūrėti tiek pagal ieškinio, tiek pagal priešieškinio reikalavimus. Taigi, priešieškinio analizės ir nagrinėjimo neatlikimas 2012-02-23 sprendime yra be teisėto pagrindo. Atlikdamas priešieškinio analizę teismas neperžengia proceso atnaujinimo pagrindų, nes tikrinimas apima teisės taikymo aspektus, kurie ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, o be to, esant viešam interesui, teismas privalo būti aktyvus ir atlikti pilnutinę byloje pareikštų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų analizę.
Kolegija daro išvadą, jog LR Generalinio prokuroro pateiktas apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sporto mokyklos „ Atžalynas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo UAB „ Šiaulių lyra“ apeliacinis skundas atmestinas.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalis, kuria yra patenkintas ieškinio reikalavimai paliktinas galioti, o sprendimo dalis, kuria nespręstas priešieškinys ir nėra teismo sprendimo dėl atsakovo UAB „ Šiaulių lyra“ priešieškiniio naikintinas ir toje dalyje, nesant I instancijos teismo sprendimo dėl priešieškinio, grąžintinas nagrinėti I instancijos teismui iš naujo. LR CPK 371 str., reglamentuojantis teismo teises proceso atnaujinimo institute numato tik tris galimus procesinius sprendimus:1) prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą pakeisti; 3) priimti naują sprendimą; LR Civilinio proceso normos, kurios reglamentuoja minėtą procesą nenumato teismui teisės panaikinti tik dalį sprendimo, o likusios sprendimo dalies vertinimo visiškai neatlikti. Taigi, 2012-02-23 teismo sprendimas, kuriuo yra panaikinta tik dalis sprendimo prieštarauja procesinės teisės normoms, kuriuos apibrėžia teismo teises proceso atnaujinimo byloje ir šių proceso normų nesilaikymas turėjo esminės įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui. Teismas, atnaujintame procese privalėjo tirti ir atlikti ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumą jau vien pagal LR CPK teismo teisių reglamentą ir turint omeny, jog atnaujinus procesą ir ginant viešą interesą, kai byloje dominuoja viešo intereso aspektas - Šiaulių miesto vaikų sporto mokyklos vaikų ir moksleivių saugus treniruočių organizavimo darbas sąryšyje su išnuomotomis patalpomis, teismas „ ex officio“ privalo patikrinti tokioje atnaujintoje byloje visus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, jų pagrįstumą ir dėl jų visų padaryti savo išvadas. Tai nėra išėjimas už ieškinio ar priešieškinio ribų, ir nėra išėjimas už numatyto proceso atnaujinimo pagrindo pagal LR CPK 366 str.1d.9p. , o yra teismo išvados byloje, kurioje yra ginamas viešas interesas, įrodymų pilnutinė analizė bei privalomos padaryti išvados pagal visus pareikštus reikalavimus byloje. Šiuo atveju, teismas išsprendė tik dalį ginčo.
Pirmos instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą išvadą, jog subnuomos teisiniai santykiai tarp šalių yra faktiškai seniai nutrūkę, nes ieškovas išsikėlė iš nuomojamų patalpų su visa įranga, patalpas seniai paliko laisvas ir grįžti į pirmesnę padėtį nėra galimybės. I instancijos teismas nurodė, jog ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl subnuomos sutarties nutraukimo, t.y., realizavo savo teisę. Teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo yra argumentuotos ir pakankamai motyvuotos, todėl kolegija sutinka su jomis ir jų nekartoja. Tai nėra grįžimas atgal į 3,5 metų faktą, o yra visų faktinių aplinkybių pilnutinis vertinimas pagal šalių subnuomos sutartį. Kolegija atmeta UAB „ Šiaulių lyra“ argumentus jos apeliaciniame skunde, kad patalpos iki subnuomos sutarties sudarymo buvo apžiūrėtos. Šią faktinę aplinkybę paneigia byloje apklausti du liudininkai – tai treneriai N. K. ir S. K., kurie parodė, jog patalpos buvo apžiūrėtos tik 2008 metų pavasarį, o subnuomos sutartis jau buvo sudaryta 2007-12-29. Minėti treneriai nurodė, jog mokomųjų vaikų imtynių treniruotes pradėjo tik 2008-03-17. Treneriai nurodė, kad subnuomojamos patalpos neatitiko tikrųjų reikalavimų- tinkamam vaikų imtynių treniruočių darbui užtikrinti: treniruočių metu pradėjo kristi pakabinamos lubos, trukdžius sudarė įrengti patalpose veidrodžiai, trūkdavo šilto vandens po treniruočių vaikams nusiprausti, nes buvusi momentinio vandens pašildymo sistema, neužtikrino vienu metu didesnio šilto vandens paruošimo vienu metu. Išėjus po treniruočių, dėl šalia buvusio baro, kuriame buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir šio baro lankytojų, kurie buriavosi lauke, vaikams nebuvo saugu eiti namo po treniruočių. Tokie patalpų defektai išryškėjo tik pradėjus treniruočių ciklą ir nebuvo aiškūs ir nebuvo žinomi sutarties sudarymo metu. Iškilus nurodytiems trūkumams, vaikų tėvai atsisakė vaikus leisti į šias treniruotes. Sporto mokyklai patalpos tapo nereikalingos, todėl iškilo būtinybė terminuotą sutartį nutraukti prieš terminą. Tai buvo realios sutarties nutraukimo priežastys, dėl ko patalpų savininkas UAB „ Šiaulių lyra“ buvo įspėta raštu. Nerealu, jei subnuomojanti patalpas vaikų sporto mokykla mokėtų nuomos ir kitus komunalinius mokesčius savininkui už realiai nenaudojamas pagal paskirtį patalpas ir tokių būdu švaistytų biudžeto pinigus be galimybės sutartį nutraukti prieš terminą, jei patalpos netiko ir negalėjo tarnauti saugiam ir geram vaikų treniruočių ciklui užtikrinti. I instancijos teismas konstatavo, jog realiai subnuomos teisiniai santykiai nutrūko 2008-08-18, o patalpų trūkumai paaiškėjo tik pradėjus vaikų imtynių treniruočių darbą, tai yra tik 2008-03-17, todėl ieškovai negalėjo tų patalpų trūkumų įvertinti sutarties sudarymo metu - 2007-12-29. Taigi, teismas padarė išvadą, jog subnuomos santykiai nutrūko dėl paaiškėjusių patalpų trūkumų, kurie išryškėjo tik po kelių mėnesių po sutarties sudarymo, todėl ieškovas vaikų sporto mokykla „ Atžalynas“ nepripažintina kaltoji šalis dėl šios sutarties nutraukimo ar jos pažeidimo, ar netinkamo jos vykdymo. ( LR CPK 185 str.). Atsakovo atsisakymas nutraukti sutartį prieš terminą yra paties patalpų savininko noras gauti iš subnuomojamų patalpų kuo didesnę naudą ir yra tik privataus verslo subjekto pelno siekimo interesas, o jo nurodomi nuostoliai, atsiradę pagal sutartį, nenustačius kitos sutarties šalies kaltės pažeidus tą sutartį, negali būti ginami ir nieko neturi bendro su teisėtų lūkesčių ar kitais teisės principais, kaip teigia UAB „ Šiaulių lyra“ ( LR CPK 185 str.). Terminuotą sutartį nutraukti galima teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Tokia nuomininko teisė yra reglamentuota LR CK 6.498 str., kuria ieškovas ir pasinaudojo 2008-11-11 pareikšdamas ieškinį dėl 2007-12-29 patalpų subnuomos sutarties nutraukimo. ( byla Nr. 2-908-772-2009).
Dėl subnuomos sutarties 4.3.punkto aiškinimo.
Apylinkės teismo išvados dėl subnuomos sutarties 4.3p. aiškinimo prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms, kurias reglamentuoja LR CK 6.193 str., ir civilinės atsakomybės sampratai, kuri sako, jog netesybas (baudas, delspinigius) moka kaltoji sutarties šalis arba šalis, kuri pažeidė sutartį ar ją netinkamai vykdė. Pagal apylinkės teismo išvadą seka, jog baudą visais atžvilgiais moka šalis, kuriai nenumatyta galimybė nutraukti sutartį prieš terminą dėl aplinkybių, kurios nėra priklausomos nuo jos valios ir kuri nepažeidė sutarties. Toks sutarties aiškinimas iškreipia civilinės atsakomybės taikymo praktiką, todėl pripažintinas ydingu ir iš sprendimo motyvų šalintinas. Šia prasme tenkintini ieškovo sporto mokyklos „Atžalynas“ apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties 4.3. punkto netinkamo aiškinimo.
Atsakovo priešieškinio reikalavimai atnaujinus procesą byloje liko nespręsti visiškai.
Kolegija konstatuoja, jog nėra I instancijos teismo sprendimo dėl atsakovo priešieškinio. Byloje privalo būti išspręsti visi reikalavimai, tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį. Nesant I instancijos teismo sprendimo po proceso atnaujinimo šioje byloje dėl priešieškinio, nėra galimybės nagrinėti iš esmės priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimo apeliacinėje instancijoje, todėl konstatuotina, kad I instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir neišspręstų reikalavimų dalyje byla grąžintina nagrinėti I instancijos teismui iš naujo ( LR CPK 327 str. 2 dalis).
Kadangi byla dalyje dėl priešieškinio reikalavimų grąžintina nagrinėti į I instancijos teismą, apeliacinės instancijos teismas negali paskirstyti bylinėjimosi išlaidų šioje byloje tarp šalių, nes liko nespręstas priešieškinio reikalavimas ir jį išsprendus I instancijos teisme, tik tada bus galutinai išspręsti visi reikalavimai ir tik tada atsiras galimybė paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinėje instancijoje nėra galimybės šiuo metu priimti galutinio sprendimo, apeliacinėje instancijoje nėra galimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti sporto mokyklos „Atžalynas“ apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių privalo išspręsti I instancijos teismas, kuris priims sprendimą dėl šiuo metu nespręstų priešieškinio reikalavimų dalyje.
Kolegija pažymi, jog priešieškinio reikalavimai yra susiję su ieškiniu. Patirtus nuostolius, kilusius sutarties pagrindu ir jų dydį privalo įrodyti tokį priešieškinio reikalavimą pateikusi šalis ( LR CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalį dėl atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinio panaikinti ir toje dalyje bylą perduoti nagrinėti I instancijos teismui iš naujo.
Likusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-23 sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo palikti nepakeistą. Iš 2012-02-23 sprendimo motyvų pašalinti nuorodą dėl subnuomos sutarties 4.3.punkto aiškinimo.