Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios L. G. (toliau – apeliantė) bei nuteistosios I. M. gynėjo adv. Kęstučio Ožiūno (toliau – gynėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto bausme, pastarąją atliekant areštinėje;

I. M. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir I. M. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas I. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-07-18 iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį įskaityta ir atlikta bausmės dalis. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017-10-17.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-10-17.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, nustatyta kratos metu pas I. M. rastus pinigus – 722,70 eurų, saugomus Vilniaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

L. G. nuteista už tai, kad ji 2017-07-18 nuo 12 val. iki 13 val., (duomenys neskelbtini), neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti iš I. M. už 60 eurų nusipirko 0,036 g narkotinės medžiagos – metadono ir neteisėtai laikė su savimi iki 2017-07-18 13.15 val., kol (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.I. M. nuteista už tai, kad 2017-07-18, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens už 50 eurų neteisėtai įgijo 9,089 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,124 g metadono. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017-07-18 laikotarpyje nuo 12 val. iki 13 val., (duomenys neskelbtini) už 60 eurų pardavė L. G. 2,629 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,036 g metadono, o likusią dalį – 6,460 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,088 g metadono, neteisėtai laikė iki 2017-07-18 17.30 val. bute (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai kratos metu pas ją rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistoji L. G. prašo peržiūrėti apylinkės teismo nuosprendį, su kuriuo nurodo nesutinkanti dėl paskirtos 15 parų arešto bausmės. Apeliantė prašo atsižvelgti į tai, kad savo kaltę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo pripažino iš karto, padėjo policijos pareigūnams jį atskleisti. Prašo nuosprendį pakeisti ir skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir galimybę pradėti gydymą nuo priklausomybės narkotikams.Apeliaciniu skundu nuteistosios I. M. gynėjas adv. Kęstutis Ožiūnas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo). Gynėjo teigimu, byloje nustatyti faktiniai duomenys gali būti pakankami išvadai padaryti, kad apeliantė, namuose laikydama nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, pastaroji paaiškino jos gyvenamojo vietoje rastų elektroninių svarstyklių paskirtį – auksui sverti, juo labiau, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi kitokia šių svarstyklių paskirtis ir metadono pėdsakų ant jų atsiradimo prigimtis bei aplinkybės. Gynėjo teigimu, byloje nustatyti faktiniai duomenys – nedidelis kiekis narkotinių medžiagų ir jų kiekis ant elektroninių svarstyklių – šioje situacijoje negali būti pakankami tam, kad paneigti apeliantės teiginius apie tai, kad ji narkotinių medžiagų neplatino ir neturėjo tikslo jų platinti. Pasak gynėjo, ankstesnis teistumas ir atitinkama pinigų suma (dar ir banknotų smulkumas) neleidžia daryti besąlygiškos išvados apie pastarosios tiesioginę tyčią. Skunde taip pat teigiama, kad šiuo atveju nepagrįstas faktiniais duomenimis ir BK 72 straipsnio 2 dalies normos taikymas, kadangi iš bylos duomenų seka, kad I. M. įvykio situacijoje disponavo tik 60 eurų, o apylinkės teismas visus rastus 722,20 eurus pripažino konfiskuotinu turtu, nors apeliantės aiškinimu, tai buvo pinigai, gauti jos mažamečių vaikų išlaikymui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas to nesiaiškino.Gynėjo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį I. M. atžvilgiu priimtas nepagrįstai, kadangi šioje situacijoje nenustatyta, kad 2017-07-18 pastaroji pardavė narkotines medžiagas L. G.. Gynėjas nurodo, kad L. G., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu buvo narkotinės abstinencijos poveikyje, ką paaiškino ir teismui, todėl, tokie jos parodymai, kad narkotines medžiagas, rastas pas ją, ji įsigijo iš I. M., negali būti laikomi vienu iš apeliantės kaltės įrodymu. Anot gynėjo, abiejų apeliančių parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudija apie tai, kad I. M. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, t.y. kaip padėjimas asmeniui įsigyti nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Tokio apeliantės veiksmų kvalifikavimo kontekste, pasak gynėjo, atitinkamai turi būti įvertintas ir BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumas šioje dalyje pakeičiant nuosprendį.Skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantei, bei atsižvelgęs, kad ji augina tris mažamečius vaikus, nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai nustatė apeliantės dangstymąsi vaikais, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi tokių duomenų byloje nėra. O tai, kad L. G. jos telefono numerį buvo įsivedusi vardu „Mariukas“, gali turėti daug prasmių. Teismo posėdžio metu gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį ir apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. G. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistosios I. M. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliantė apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendį nuteistoji skundžia tik dėl paskirtos bausmės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai L. G. bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantei bausmę, įvertino jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (ji padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra baigtas), motyvus ir tikslus, atsižvelgė į nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad ji pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailisi, nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantei L. G. skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajai L. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Apeliantė praeityje teista už analogiškas veikas, daug kartų bausta administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas rodo apeliantės polinkį nusikalsti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantę, kadangi matyti, kad pastaroji nelinkusi daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo.Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai L. G. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – areštą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti nuteistajai L. G. paskirtą arešto bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis už numatytą bausmės vidurkį, nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė L. G. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, vados nėra, juo labiau, kad duomenų apie tai, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudą apeliantė būtų sumokėjusi nėra.Kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai apeliantės norą pradėti gydymą nuo priklausomybės narkotikams, tačiau tai nėra pakankama vada taikyti jos atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantei paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus arešto bausmės trukmę ar paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistoji iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.Dėl pirmiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistosios L. G. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: I. M. 2017-07-18, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens už 50 eurų neteisėtai įgijo 9,089 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,124 g metadono. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017-07-18 tarp 12 val. ir 13 val., (duomenys neskelbtini) už 60 eurų pardavė L. G. 2,629 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,036 g metadono, o likusią dalį – 6,460 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,088 g metadono, neteisėtai laikė iki 2017-07-18 17.30 val. bute (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai kratos metu pas ją rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.Apeliaciniame skunde toks faktinių aplinkybių įvertinimas neigiamas, nurodant, kad I. M. narkotinių medžiagų neplatino ir neturėjo tikslo jų platinti, todėl byloje nustatyti duomenys pakankami apeliantės veiką kvalifikuoti tik kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arba pagal 264 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija, su skunde pateiktais argumentais nesutinka. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai I. M. pripažino kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantė I. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nuosekliai teigė tik padėjusi L. G. įgyti narkotinę medžiagą, tačiau teismas jos kaltę padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikalstamą veiką grindė kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o būtent nuteistosios L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (1 t., b.l. 65), liudytojų policijos pareigūnų parodymais bei duomenimis, užfiksuotus kratos protokole (1 t., b.l. 9-17) bei specialisto išvadoje (1 t., b.l. 38-40). I. M. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.Išanalizavus apeliantės gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kratos protokolą, kitą rašytinę medžiagą, neginčijamai nustatyta, kad I. M. 2017-07-18, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens už 50 eurų neteisėtai įgijo 9,089 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,124 g metadono, vėliau tęsdama nusikalstamą veiką, už 60 eurų pardavė L. G. 2,629 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,036 g metadono, o likusią dalį – 6,460 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,088 g metadono, neteisėtai laikė iki 2017-07-18 17.30 val. bute (duomenys neskelbtini), kuomet policijos pareigūnai kratos metu pas ją rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Šios faktinės aplinkybės pagrįstai buvo nustatytos, remiantis byloje surinktais įrodymais.Nuteistoji L. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino 2017-07-18 iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje įsigijusi 1 g, o gal ir daugiau heroino už 60 eurų. Nurodė iš to pačio namo, to pačio buto ir tos pačios merginos pirkusi heroiną visą mėnesį, žinojo, kad tame name prekiaujama narkotinėmis medžiagomis (1 t., b.l. 65). Nors apklausiama teisminio bylos nagrinėjimo metu ši nuteistoji iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodydama, kad iš I. M. narkotines medžiagas pirko tik kartą, o ne visą mėnesį, o vėliau teigė apskritai nebepamenanti, ar iš jos pirko, pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos jos parodymus, esant byloje nustatytoms kitoms objektyvioms aplinkybėms, vertino kaip siekį padėti I. M. išvengti atsakomybės būtent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.Teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. A. (A. A.) ir D. R. patvirtino, kad sulaikius L. G. ir nuvykus jos nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), buto ji neprisiminė), kur ji pirko narkotines medžiagas, pastaroji patvirtino iš tame bute gyvenančios čigonės, berods vardu I., pirkusi narkotines medžiagas ne kartą (2 t, b.l. 4-6). Analogiškas aplinkybes minėti pareigūnai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 51, 53).Taip pat iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad I. M. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: 1) elektroninės svarstyklės; 2) milteliai krepšelyje (įtariant narkotines medžiagas); 3) pinigai, iš viso 722,70 € įvairiomis kupiūromis (b.l. 9-17). Nors nuteistoji teisminio nagrinėjimo metu teigė svarstykles, rastas kratos metu jos bute, naudojusi auksui sverti, tačiau byloje esančioje specialisto išvadoje užfiksuota, kad ant elektroninių svarstyklių, paimtų 2017-07-18 kratos metu (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – metadono, pėdsakų (1 t., b.l. 38-40). Šios aplinkybės, t.y. kodėl ant svarstyklių, kuriomis ji teigė svėrusi auksą, buvo rasta narkotinės medžiagos pėdsakų, nuteistoji I. M. teisme paaiškinti negalėjo (2 t., b.l. 186). Gynėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad L. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti laikomi I. M. kaltės įrodymu, kadangi L. G. paaiškino ikiteisminio tyrimo metu parodymus davusi būdama narkotinės abstinencijos būsenoje. Byloje tokių duomenų užfiksuota nebuvo, 2017-07-18 vykusios I. M. apklausos metu tyrėjai, apklausiančiai pastarąją, nekilo jokių abejonių dėl jos būsenos. Be to matyti, kad nuteistajai po minėtos apklausos buvo pateiktas perskaityti apklausos protokolas, kurį ji perskaitė, pastabų nepareiškė, įtariamoji nurodė, kad surašyta teisingai (1 t., b.l. 65).Esant tokiems įrodymams, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi būtent 2017-07-18 ikiteisminio tyrimo metu L. G. duotais parodymais, nes jie esminėse detalėse sutampa su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytine medžiaga.Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu I. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra nuteista pagrįstai, jos kaltė dėl dalies – 2,629 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,036 g metadono pardavimo L. G., o likusios dalies – 6,460 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,088 g metadono, neteisėto laikymo bute (duomenys neskelbtini), kol kratos metu surado policijos pareigūnai, visiškai įrodyta byloje surinktais ir patikrintais įrodymais. Tokiu būdu nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantės veiksmais turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje surinkti faktiniai duomenys rodo, būtent, apeliantės tyčią padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o ne kaip nurodoma skunde – BK 264 straipsnio 1 dalyje.BK 264 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas objektyvieji požymiai – 1) padėjo asmeniui įsigyti, 2) vertė, 3) lenkė, 4) kitaip jį pratino – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Padėjimas įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini bet kokie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro sąlygas asmeniui įsigyti šių medžiagų, palengvina tai padaryti, šalina kliūtis ir pan. Tai gali būti daroma nurodant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojus, paskolinant pinigų ir pan.Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji I. M. pirmiausia neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatyto asmens už 50 eurų 9,089 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,124 g metadono, o tik vėliau dalį jos už 60 eurų pardavė L. G., todėl jos veiksmai atitinka būtent BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl I. M. nevisiškai teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Skundžiamu nuosprendžiu I. M. pripažinus kalta pagal 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuoti kratos metu pas ją rasti 722,70 eurų. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn bet kokio pavidalo turtas, esantis pas kaltininką ar kitus asmenis, kuris yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad I. M. už L. G. parduotus 2,629 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,036 g metadono gavo 60 eurų, tą patvirtino ir pati L. G., ši suma yra nurodyta ir apeliantei pareikštame kaltinime. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju 60 eurų pripažintini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad konfiskuotini visi 722,70 eurai, rasti kratos metu I. M. bute ir į kuriuos buvo laikinai apribota apeliantės nuosavybės teisė, tą padarė nepagrįstai.Sutinkamai su BPK 255 straipsnyje nustatytomis kaltinimo ribomis, teismas turi nagrinėti bylą be kitų sąlygų tik kaltinimo, dėl kurio byla perduota teismui, ribose. Nagrinėdamas bylos faktinius duomenis, teismas privalo nustatyti, ar šie faktiniai duomenys yra susiję su kaltinimu. Šiuo nagrinėjamu atveju I. M. kaltinimas buvo pareikštas, o ir skundžiamu nuosprendžiu ji nuteista tik dėl narkotinės medžiagos pardavimo, už ką pastaroji gavo 60 eurų. Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė turėję duomenų, kad apeliantė galimai platina narkotines medžiagas, nes ne kartą jau buvo sulaikyta, tačiau kaltinimai dėl kitų galimų platinimo atvejų I. M. nepateikti. Tai, kad pas nuteistąją I. M. buvo rasta daugiau pinigų, nei jai inkriminuota šioje byloje, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad visi kratos metu rasti 722,70 eurai yra nusikalstamos veikos rezultatas, nes toks kaltinimas jai nepateiktas. Apylinkės teismas, taikydamas išplėstinį turto konfiskavimą, vadovavosi norma, kuri nenumato išplėstinio konfiskavimo.Dėl šių motyvų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendis dėl BK 72 straipsnio taikymo keistinas, iš I. M. konfiskuojant BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo rezultatą, t.y. 60 eurų.Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti BK 75 straipsnį I. M. atžvilgiu. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka.Nuteistosios I. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalis numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.Bylos duomenimis apeliantė I. M. prieš skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką buvo teista 3 kartus taip pat už analogiškas veikas, jai jau kartą buvo taikytas bausmės vykdymo institutas, bet ji teismo pasitikėjimo nepateisino. Ji, 2017-08-31 buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, kurią ji padarė 2016-04-19, t. y. praėjus vos daugiau nei mėnesiui po jos išregistravimo iš probuojamųjų asmenų registro. Taip pat dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje jai inkriminuotą veiką ji padarė tuo metu, kai jos atžvilgiu teisme jau buvo nagrinėjama kita baudžiamoji byla pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų ir teismo jai suteiktų lengvatų nedaro, linkusi nusikalsti. Pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę apeliantei už jos padarytą nusikalstamą veiką, įvertino nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į apeliantės asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis, lengvinančių bei sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nebuvimą, taip pat teismas įvertino, tai, kad apeliantė praeityje teistas 3 kartus, daugiausiai už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką apeliantė padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatavo nusikaltimų recidyvą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad apeliantė nelinkusi laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkusi pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, net ir didelis nenoras vėl patekti į pataisos namus bei nepilnamečiai vaikai, jos nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, todėl šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistoji I. M., kaip recidyvistė, gali būti pataisyta ir perauklėta, tik izoliavus ją nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistosios nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.Skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies 2-oje pastraipoje, aprašant nuteistosios I. M. nusikalstamus veiksmus, nurodant laikotarpį, kuomet ji įsigijusi 9,089 g miltelių su narkotine medžiaga – 0,124 g metadono, tęsdama nusikalstamą veiką, dalį miltelių pardavė L. G., vietoje 2017-07-18 nurodyta neteisinga data – 2017-08-17. Tokiu būdu, ši klaida laikytina rašymo apsirikimu ir taisytina, nekeičiant nuosprendžio esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 puntu,

nusprendžia:

atmesti nuteistosios L. G. apeliacinį skundą.

Tenkinti iš dalies nuteistosios I. M. gynėjo adv. Kęstučio Ožiūno apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės I. M.: konfiskuoti iš jos 60 eurų. Kitą dalį pinigų – 212,70 eurų, paimtų kratos metu, grąžinti I. M..

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio aprašomosios dalies 2-oje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, vietoje „Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017-08-18 laikotarpyje...> nurodant „Tęsdama nusikalstamą veiką, 2017-07-18 laikotarpyje...>“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.