- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- I1-1141-484/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00246-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė 2025 m. vasario 20 d., prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT), 100 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunde ir jo papildyme nurodo, kad turėjo sveikatos nusiskundimų – skaudėjo juosmens srityje, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Gydytojai specialistai, atlikę reikiamus tyrimus, nustatė ligą, skyrė reabilitaciją. Gydymas teikė teigiamų rezultatų.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2023 m. liepos mėnesį buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Kalėjimas). Tvirtina, kad Kalėjime jam nebuvo užtikrintas tinkamas gydymas: skausmas buvo malšinamas tik vaistais, reabilitacija nepaskirta.
Pareiškėjas pažymi, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius (toliau – NDNT) atliko jo darbingumo lygio vertinimą ir 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. STS-3775 „Dėl darbingumo lygio“ nustatė (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygį.
Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio nuostatomis ir pažymi, kad nuteistiesiems turi būti teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tvirtina, kad jam Kalėjime nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, nebuvo sudarytos sąlygos reabilitacijai, tuo buvo pažeistos BVK 90 straipsnio nuostatos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi su skundu į LKT dėl to, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo padalinys (ligoninė) jo negydo, nesuteikia galimybės reabilitacijai, o tik duoda nuskausminamuosius vaistus. Pareiškėjo teigimu, LKT pateikė formalų atsakymą, nesiėmė jokių priemonių, kad įpareigotų medikus imtis atitinkamo gydymo.
Pareiškėjas teigia, kad Kalėjimo vadovybė draudžia įstaigos sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams) jam skirti reabilitaciją, kadangi Kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinys tokių paslaugų neteikia ir kad nereikėtų vežioti jo į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.
Tvirtina, kad jeigu jam būtų suteiktas tinkamas gydymas ir tinkama reabilitacija, nereikėtų kęsti skausmų, jis galėtų gyventi pilnavertį sveikatos atžvilgiu gyvenimą, nebūtų patyręs dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, orumo pažeidimą. Nekiltų emocinė depresija, neiškiltų kitos problemos. Todėl mano, kad yra visos sąlygos kilti neturtinei žalai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LKT, atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad pagal BVK 5 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka (BVK 90 straipsnio 1 dalis). Nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo BVK 90 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga (BVK 90 straipsnio 3 dalis).
Informuoja, kad LKT 2023 m. gegužės 8 d. su viešąją įstaiga (toliau – VšĮ) Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centru yra sudariusi sutartį dėl ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Taip pat paaiškina, kad nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – ir PASPS) darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-892 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6-15 punktai numato suimtųjų/nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju. LKT nuteistiesiems, asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kaip ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (laisvėje), paslaugų kokybei ir prieinamumui keliami tokie patys reikalavimai. Visi įkalinimo įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos praktika pagal turimą kvalifikaciją. Kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl visus sprendimus dėl paciento sveikatos būklės ir poreikio skirti gydymą priima tik gydantis gydytojas, atsižvelgdamas ir įvertinęs pagrįstas medicinines indikacijas. LKT nurodo, kad pagal pareiškėjo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (toliau – ir ASI) esančius įrašus bei Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ir ESPBI IS) esamus įrašus nustatyta, kad 2024 m. balandžio 16 d. pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo neurologo, 2024 m. gegužės 21 d. suteikta III lygio Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Gydytojai objektyviai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę, nustatė diagnozę, pateikė gydymo, slaugos, darbo ir ambulatorinės priežiūros rekomendacijas, kuriose dėl medicininės reabilitacijos būtinumo įrašų nėra.
Pažymi, kad pareiškėjas raštu atsisakė gydymo. Pareiškėjas dėl gydymo yra kreipęsis į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su skundu, į kurį administracija atsakė 2025 m. sausio 21 d. raštu Nr. 2S-462 ,,Dėl atsakymo į skundus“ . Taip pat pareiškėjas kreipėsi ir į LKT, kuri atsakė 2025 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2S-31 ,,Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, jog pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Nagrinėjamu atveju pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas nesilaiko nustatytos tvarkos dėl asmens sveikatos paslaugų teikimo ir nepagrįstai teigia, kad jam yra netinkamai suteikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Dėl neturtinės žalos atsakovė pažymi, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė už žalą pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1064/2007).
Taip pat atsakovė pažymi, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad LKT darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Nurodo, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat, anot LKT, niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 100 000,00 Eur neturtinės žalos suma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti, nurodydamas iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino, kad reabilitacija jam nebuvo rekomenduota gydytojų.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepimo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl Kalėjimo pareigūnų veiksmų/neveikimo, t. y. įkalinimo įstaigos administracijai neužtikrinus jam tinkamo gydymo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.250 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant kalinimo įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės). Taigi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant 3 sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai; ir 3) priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2025 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-35-442/2025).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2901-261/2019). Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2066-624/2019).
Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Kalėjime. Pareiškėjas skunde teismui teigia, kad Kalėjimo sveikatos priežiūros specialistai dėl jam diagnozuotų ligų taiko netinkamą gydymą – skiria tik nuskausminamuosius vaistus, neskiria reabilitacijos. Taip pat pareiškėjas teigia, kad Kalėjimo administracija draudžia jam skirti medicininės reabilitacijos paslaugas, nes Kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje tokios paslaugos yra neteikiamos, nuteistuosius šių paslaugų reikia vežti į kitas sveikatos priežiūros įstaigas. Dėl šių sąlygų pareiškėjas teigia patiriantis kančias, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pažeidžiamas jo orumas.
Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros teikimas reglamentuojamas BVK 90 straipsnyje, kuriame numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Pirminio, antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą (toliau kartu – pacientai), tvarką nustato Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427 (toliau – ir Aprašas).
Aprašo 2 punktas nustato, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo, specializuotame LKT asmens sveikatos priežiūros padalinyje ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Aprašo 6-15 punktai numato suimtųjų/nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos laisvės atėmimo vietose. Šias paslaugas pacientams teikia Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros specialistai. Jų ne darbo metu pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal su Lietuvos kalėjimų tarnybos sudarytas sutartis (Aprašo 6 punktas).
LVAT yra išaiškinęs, kad nuteistieji asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti laisvės atėmimo vietos sveikatos apsaugos priežiūros tarnybos teikiamą medicinos pagalbą. Nuteistiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos gauti prieinamą medicinos pagalbą, inter alia (be kita ko) gauti ir vartoti jiems paskirtus vaistus bei kitus vaistinius preparatus (LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-382-789/2023).
Atsakovės atstovė 2025 m. spalio 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos BVK straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šioje dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos nuteistiesiems gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
LKT nurodė ir tai, kad turi galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus. Licencija prieinamam per Licencijų informacinę sistemą. Pažymėjo, kad LKT Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – ir PASPS), veiklos adresu Pravieniškių 2-asis kalėjimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kaip ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (laisvėje), paslaugų kokybei ir prieinamumui keliami tokie patys reikalavimai. Visi įkalinimo įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos praktika pagal turimą kvalifikaciją. Kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl visus sprendimus dėl paciento sveikatos būklės ir poreikio skirti gydymą priima tik gydantis gydytojas, atsižvelgdamas ir įvertinęs pagrįstas medicinines indikacijas.
Remiantis byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad LKT 2023 m. gegužės 8 d. su VšĮ Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centru sudarė Ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. ST-234, kurios objektas – Pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems Pravieniškių 1- ajame kalėjime (duomenys neskelbtini) ir Pravieniškių 2 – ajame kalėjime (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) teikimas pagal BVK 90 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Iš atsakovės atstovės pateiktų pareiškėjo Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros kortelės duomenų ir įrašų matyti, kad 2023 m. liepos 27 d. planinės pagalbos metu pareiškėjas buvo konsultuotas LKT Vidaus ligų gydytojo (šeimos gydytojo). Pareiškėjui nustatytos šios diagnozės pagal TLK kodus: (duomenys neskelbtini). Išrašytas siuntimas pas gydytoją specialistą – gydytoją neurologą.
Pareiškėjo Ambulatorinės asmens sveikatos kortelės išrašas patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 7 d. vykti į ligoninę gydytojo neurologo konsultacijai atsisakė.
Pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. planinės pagalbos metu taip pat buvo konsultuotas LKT Vidaus ligų gydytojo (šeimos gydytojo). Pareiškėjas skundėsi juosmens skausmais, kairės kojos tirpimu, negalėjimu stovėti ilgiau 10 minučių. Nustatytos diagnozės: pagal TLK kodus: (duomenys neskelbtini). Išrašytas siuntimas gydytojo neurologo konsultacijai. Taip pat taikytas medikamentinis gydymas: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas 2024 m. vasario 20 d. konsultuotas gydytojo neurologo. Nustatytos diagnozės: pagal TLK kodus: (duomenys neskelbtini). Pateiktos gydymo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: (duomenys neskelbtini) vaistų kursas 10 dienų (paūmėjimų metu kursą kartoti).
Pareiškėjas 2024 m. balandžio 4 d. buvo konsultuotas planine tvarka LKT vidaus ligų gydytojo. Pareiškėjui nustatytos šios diagnozės pagal TLK kodus: (duomenys neskelbtini). Išrašytas siuntimas gydytojo neurologo konsultacijai. Taip pat taikytas medikamentinis gydymas: (duomenys neskelbtini)vaistų kursas 14 dienų (paūmėjimų metu kartoti kursą); FMR gydytojo konsultacija dėl stuburo judesių amplitudės nustatymo neutralaus nulio metodu.
Pareiškėjas 2024 m. balandžio 16 d. buvo konsultuotas gydytojo neurologo. Pareiškėjui nustatytos šios diagnozės pagal TLK kodus: (duomenys neskelbtini). Paskirtos gydymo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: (duomenys neskelbtini) vaistų kursas 14 dienų.
Pareiškėjui 2024 m. balandžio 18 d. LKT vidaus ligų gydytojas, atsižvelgdamas į gydytojo neurologo rekomendacijas, pareiškėjui išrašė siuntimą Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai. Paskirtos gydymo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: (duomenys neskelbtini) vaistų kursas 14 dienų.
Pareiškėjui 2024 m. gegužės 21 d. suteikta III lygio Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (toliau – LSMU Kauno klinikos) dėl ligos TLK kodas (duomenys neskelbtini). Įvertinta stuburo judesių amplitudė neutralaus nulio metodu. Gydymo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijų gydytojas specialistas nepateikė.
Pareiškėjas 2024 m. gegužės 28 d. konsultuotas LKT Vidaus ligų gydytojo. Dėl diagnozių: (duomenys neskelbtini), išrašytas siuntimas darbingumo lygiui nustatyti. Paskirtos gydymo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: (duomenys neskelbtini) vaistų kursas 14 dienų (dienų (paūmėjimų metu kartoti kursą).
Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 14 d. konsultuotas LKT Vidaus ligų gydytojo. Atsižvelgiant į nusiskundimus ir atliktus tyrimus, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Pateiktos gydymo rekomendacijos: (duomenys neskelbtini) vaistų kursas 10 dienų. Pareiškėjui suteiktas nedarbingumas.
Pareiškėjas 2024 m. spalio 15 d. taip pat konsultuotas LKT Vidaus ligų gydytojo. Atsižvelgiant į nusiskundimus ir atliktus tyrimus, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Pateiktos gydymo rekomendacijos: (duomenys neskelbtini); vaistų kursas 14 dienų.
Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 9 d. ir 2024 m. gruodžio 14 d. su skundais dėl kalinimo sąlygų kreipėsi į LKT. Skunduose pareiškėjas, be kita ko, teigė, kad Kalėjime jis nėra gydomas.
LKT 2025 m. sausio 3 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 2S-31, kuriame dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl gydymo nesuteikimo Kalėjime nurodė, kad iš pareiškėjo 2024 m. spalio 15 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog jis lankėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmų juosmens srityje, plintančių į kairę koją, kojos tirpimo. Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas vaistais 14 dienų gydymo kursui. LKT atsakyme akcentavo, kad kalėjimuose esantiems pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kaip ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (laisvėje), paslaugų kokybei ir prieinamumui keliami tokie patys reikalavimai. LKT skunde pateiktas pretenzijas dėl netinkamo gydymo laikė nepagrįstomis.
LKT, atsakydama į 2025 m. sausio 14 d. skundus Kalėjimo administracijai, 2025 m. sausio 21 d. Nr. 2S-462 sprendime „Dėl atsakymo į skundus“ (toliau – 2025 m sausio 21 d. Sprendimas) nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – PASPS) darbo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau-LKT) direktoriaus 2024 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-892. Aprašo 6-15 punktai numato suimtųjų/nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju. LKT PASPS, veiklos adresu Pravieniškių 2-asis kalėjimas, asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kaip ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros Įstaigose (laisvėje), paslaugų kokybei ir prieinamumui keliami tokie patys reikalavimai. Visi Įkalinimo Įstaigose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos praktika pagal turimą kvalifikaciją. Kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Įsakymais, todėl visus sprendimus dėl paciento sveikatos būklės ir poreikio skirti gydymą priima tik gydantis gydytojas, atsižvelgdamas ir Įvertinęs pagristas medicinines indikacijas.
Atsakydama į skunde pareiškėjo pateiktas pretenzijas dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, LKT 2025 m. sausio 21 d. Sprendime informavo, kad įvertinus Įrašus pareiškėjo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (toliau – ASI), bei Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) nustatyta, kad duomenų, susijusių su pareiškėjo kreipimusi Į PASPS sveikatos priežiūros specialistus nėra, pareiškėjas nesikreipė dėl registracijos šeimos gydytojo konsultacijai dėl sveikatos pablogėjimo. Nurodyta, kad 2024 m. balandžio 16 d. pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo neurologo, 2024 m. gegužės 21 d. jam suteikta III lygio Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija LSMUL Kauno Klinikose. LKT pažymėjo, kad gydytojai objektyviai įvertino pareiškėjo sveikatos būklę, nustatė diagnozę, pateikė gydymo, slaugos, darbo ir ambulatorinės priežiūros rekomendacijas, kuriose nepažymėjo dėl medicininės reabilitacijos būtinumo.
Atsakydama į pareiškėjo skundo dalį, kad medicinos darbuotojas atsisakė suleisti jo prašomus vaistus, LKT paaiškino, kad bendrosios praktikos slaugytojas (toliau – slaugytojas) pagal kompetenciją, nustatytą Lietuvos medicinos normoje MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“ (toliau-Medicinos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“ patvirtinimo“, organizuoja ir teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai arba pagal gvdytojo paskvrimą. Slaugytojas savarankiškai teikdamas būtinąją pagalbą, vadovaujasi Medicinos normos priedu „Vaistinių preparatų, kuriuos savarankiškai gali skirti bendrosios praktikos slaugytoja, teikdama medikamentinę pagalbą būtinosios medicinos pagalbos atveju, sąrašu“.
Vertindama skundo argumentus, kad pareiškėjas yra neįgalus asmuo ir jam reikalinga reabilitacija, LKT 2025 m. sausio 21 d. Sprendime pažymėjo, kad 2024 m. gegužės 28 d. buvo išrašytas siuntimas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau ASI duomenų apie jam nustatytą darbingumo lygį nėra.
Atsižvelgdama į aukščiau pateiktą paaiškinimą, LKT 2025 m. sausio 21 d. Sprendime padarė išvadą, kad šiuo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui užtikrinamos reikiama apimtimi, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir skunduose pateiktos pretenzijos nepagrįstos.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 27 d. Kalėjimo viršininkui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako Kalėjimo ir kitose su LKT susijusiose įstaigose teikiamų gydymo paslaugų.
Įrašas pareiškėjo ambulatorinėje asmens sveikatos kortelėje patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 30 d. pareiškė, jog sutinka gauti gydymo paslaugas, o 2025 m. sausio 27 d. pateiktą atsisakymą gydymo paslaugų prašo laikyti negaliojančiu.
Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad pareiškėjui 2025 m. sausio 30 d. suteikta šeimos gydytojo konsultacija. Dėl nustatytų diagnozių (duomenys neskelbtini) paskirtas gydymas medikamentais: (duomenys neskelbtini) vaistų kursas 14 dienų.
Byloje esantis Medicininis dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 9 d. buvo konsultuotas LSMUL KK III lygio Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo dėl ligos, TLK kodas (duomenys neskelbtini). Gydytojas specialistas pateikė tyrimų / konsultacijų planą: „Apmokytas kelių pratimų juosmeninei daliai, kuriuos gali atlikti savarankiškai“, taip pat išrašė siuntimą gydytojo anesteziologo reanimatologo konsultacijai dėl tolimesnės gydymo taktikos. Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijose pažymėta: „Atsakymas po amplitudžių vertinimo. Išrašytas siuntimas ir nukreipimas gyd. anesteziologui-reanimatologui į Skausmo kliniką dėl skausmo vaistų indikacijų ir korekcijos“.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 25 d. kreipėsi į LKT su prašymu, be kita ko, užtikrinti galimybę važinėti spec. etapu į reabilitaciją ir Skausmo kliniką. Į šį prašymą LKT 2025 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 2S-6319, kuriame išaiškino asmens sveikatos priežiūros paslaugų arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikimo tvarką. Šiame atsakyme LKT pažymėjo, kad įvertinus sveikatos priežiūros specialistų įrašus jūsų ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, nustatyta, kad rekomendacijų dėl medicininės reabilitacijos būtinumo nėra. Taip pat LKT informavo, kad atsižvelgiant į gydytojo specialisto 2025 m. liepos 9 d. rekomendacijas, pareiškėjas 2025 m. liepos 10 d. buvo įrašytas į laukiančiųjų III lygio gydytojo anesteziologo - reanimatologo konsultacijos eilę į Skausmo kliniką. Pažymėta, kad gavus pranešimą apie numatytą gydytojo specialisto konsultacijos datą pareiškėjas bus informuotas papildomai.
Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes ir argumentus dėl netinkamo gydymo, medicininės reabilitacijos paslaugų neprieinamumo Kalėjime. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, ginčo laikotarpiu pareiškėjas periodiškai lankėsi pas asmens sveikatos priežiūros specialistus, konsultacijų metu objektyviai buvo įvertinama jo sveikatos būklė, atsižvelgiant į skundus ir esant indikacijoms paskiriamas medikamentinis gydymas, išrašomi siuntimai pas gydytojus specialistus. Gydytojų rekomendacijų dėl medicininės reabilitacijos skyrimo pareiškėjui dėl jam diagnozuotų ligų pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota. Tai, kad pareiškėjui pagal jo pateiktus įrodymus buvo anksčiau skirtos medicininės reabilitacijos paslaugos, kurios, jo teigimu, turėjo teigiamą poveikį jo sveikatos būklei, nesudaro pagrindo išvadai, kad LKT sveikatos priežiūros specialistai turėjo pareigą skirti pareiškėjui minėtas sveikatos priežiūros paslaugas jam esant Kalėjime. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovė, šioms paslaugoms turi būti nustatytos indikacijos ir būtinas gydytojo paskyrimas.
Pateikti atsakovės atstovės rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dėl netinkamo medikamentinio gydymo suteikimo ne vieną kartą kreipėsi į LKT, Kalėjimo administraciją, į skundus jam buvo atsakyta, kad pretenzijos nepagrįstos. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad šiuos atsakymus pareiškėjas būtų skundęs.
Pareiškėjo teiginiai, kad Kalėjimo vadovybė draudžia Kalėjimo sveikatos priežiūros padalinio specialistams skirti jam reabilitaciją, yra subjektyvaus pobūdžio ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti. Juo labiau, kad, kaip minėta, pareiškėjui dėl nustatytų ligų medicininė reabilitacija nebuvo rekomenduota. Pareiškėjas jokių kitų rašytinių įrodymų savo reikalavimams pagrįsti nepateikė.
Taip pat byloje nėra duomenų, o pareiškėjas nekonkretizavo, kad jis Kalėjime negavo paskirto medikamentinio gydymo.
Jei pareiškėjas mano, kad jam yra paskirtas netinkamas medikamentinis gydymas, jis savo teises gali ginti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka.
Taigi, iš byloje esančių šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nenustatyta, kad Kalėjime būtų pažeistos pareiškėjo teisės į sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos kalėjime pareiškėjui buvo užtikrinamos reikiama apimtimi, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo skunduose pateiktos pretenzijos yra nepagrįstos.
Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.