- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- A-2066-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03222-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundais kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 2 d. iki spalio 2 d. Pareiškėjui trūko vietos kamerose, dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Kamerose nebuvo aliarminio iškvietimo mygtukų, tualetas neužtikrino pareiškėjo privatumo. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl prašė atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 2 d. iki rugsėjo 2 d. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Tačiau Lukiškių TI-K negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra ganėtinai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Kameros yra vėdinamos per langus, natūraliu būdu, tai atitiko higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose įrengti aliarminio iškvietimo mygtukai, tačiau juos dažnai gadina patys suimtieji ir nuteistieji. Pareiškėjo skundo argumentai abstraktūs, nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, todėl skundas atmestinas ir prašė priteisti 1,44 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. A. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas padavė skundą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Atsakovo atstovas teismui pateikė informaciją, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. Duomenų, paneigiančių Lukiškių TI-K informaciją pareiškėjas nepateikė, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpis yra nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d.
7. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas visą pareiškėjo laikymo laikotarpį atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nurodytą minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą, o nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto užtikrinimu, pažeistos nebuvo.
8. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 14.4 punktas nustato, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema, aliarminis iškvietimas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad aliarmo signalizacijos mygtukai kamerose įrengti, tačiau patys suimtieji ar nuteistieji juos sugadina. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, todėl teismas sprendė, kad pavojaus mygtukų neveikimas nesukėlė pagrindo neturtinei žalai atsirasti. Teisės aktai nenumato signalizacijos sistemos įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Teismas pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, vertino kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo pripažinti, kad dėl aliarminio iškvietimo nebuvimo ar netinkamo veikimo pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
9. Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus, kai kuriuose kamerose šiuo metu įrengtos užuolaidos, skirtos užtikrinti asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu; dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpa šiuo metu įrengta kaip atskira kabina su durimis. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos. Todėl teismas vertino, kad sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas visą parą buvo stebimas pareigūnų, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo laikomas su kitu asmeniu ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.
10. Teismas konstatavo, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį ir sprendė, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl privatumo neužtikrinimo teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.
11. Teismas, spręsdamas atsakovo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad Lukiškių TI-K įrodymus į bylą pateikė ne pareiškėjo prašymu, o vykdydamas teismo nurodymą. Dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, nuostatos netaikytinos. Kadangi atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, teismas jo prašymą atmetė.
III.
12. Pareiškėjas A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 9 000 Eur neturtinę žalą.
13. Pareiškėjas nurodo, kad jo sveikatai dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K padaryta didelė žala, tai patvirtina jo asmens sveikatos kortelė. Pareiškėjas teigia, kad jam atsirado problemų su (duomenys neskelbtini), buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Taip pat atsirado (duomenys neskelbtini) problemų, kelis kartus buvo skirti (duomenys neskelbtini), be kurių negali gyventi pilnavertiško gyvenimo. Pareiškėją kankina (duomenys neskelbtini), todėl yra priverstas vartoti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtina, kad jam pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
14. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Lukiškių TI-K nurodo, kad apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir išsamiai ir objektyviai įvertinti situaciją. Nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. A. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. spalio 2 d., atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo Lukiškių TI-K metu jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, kamerose teko mažesnis, nei teisės aktais nustatytas, minimalus plotas, nebuvo įrengto aliarminio pareigūnų iškvietimo mygtuko.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. neužtikrinus pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, o kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų laikymo sąlygų (dėl per mažo ploto, aliarminių pareigūnų iškvietimo mygtukų neįrengimo) atmetė.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija iš esmės tik dėl neteisingai nustatyto neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjo vertinimu, jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas (100 Eur) yra neadekvatus jo patirtiems išgyvenimams, todėl turėtų būti priteista 9 000 Eur.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
22. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, nenustačius pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti pagal pareiškėjo skundo argumentus dėl aliarminio iškvietimo mygtukų neįrengimo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Įsakymo Nr. V-124 reikalavimus, nes pareiškėjas 7,94 kv. m ploto kamerose buvo laikomas vienas arba dviese, todėl jam tenkantis kameros plotas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo mažesnis, nei 3,6 kv. m, todėl Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Bylos duomenimis nepaneigta, kad ši teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. 93 dienas.
24. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.).
25. Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje dauguma pareiškėjo skunde nurodytų, o apeliaciniame skunde pakartotų nusiskundimų yra ganėtinai abstraktūs, nepatvirtinti įrodymais, iš kurių galima būtų spręsti, kad laikymo Lukiškių TI-K sąlygos įtakojo jam galbūt padarytą žalą CK 6.271 straipsnio prasme.
26. Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016).
27. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
28. Įvertinus Lukiškių TI-K padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į teismų praktiką panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1748-492/2018 ir kt.) konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, turi būti priteistas 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
29. Nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jam turi būti priteistas 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo pateikiami paaiškinimai bei argumentai neįrodo, kad pareiškėjui galėjo būti padaryta tokio pobūdžio žala, kuriai atlyginti teisinga, protinga ir pagrįsta būtų jo prašoma 9 000 Eur suma.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl nustatytų atsakovo pažeidimų ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo padarytais pažeidimais, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo priteisiant 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui A. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.