Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą - Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Kiupelienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. M., institucijai, teikiančiai išvadą - Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai teismo posėdžio prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove J. R. pagal pastarosios gyvenamąją vietą bei prašė nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas su vaiku bendraus du pasirinktus sekmadienius kiekvieno mėnesio, pradedant 10 val., baigiant 12 val., apie susitikimo laiką pranešant prieš 24 val., susitikimo metu dalyvaujant ieškovei.

Paaiškino, jog su atsakovu A. M. susipažino 2016 m. balandžio 25 d. Jie draugavo, susitikinėjo atsakovės namuose, planavo bendrą gyvenimą šeimoje. Po kelių mėnesių ieškovė pastebėjo, kad atsakovas be jos bendrauja ir su kitomis moterimis. Atsakovas tą faktą pripažino, tačiau ieškovės atsiprašė, pastaroji atleido ir jie kurį laiką dar bandė kurti šeimą. Tačiau jų bandymai nebuvo sėkmingi, jie dažnai pykosi. 2017 m. kovo mėnesį ieškovė pasijuto nėščia. A. M. dėl to apsidžiaugė, prašė ieškovės susitaikyti ir vesti bendrą ūkį, tačiau žinodama atsakovo ieškovei nepriimtiną gyvenimo būdą, taikytis ieškovė nesutiko. Jie susitarė, kad gyvens kiekvienas atskirai, o gimus vaikui atsakovas patvirtins notariškai tėvystę ir jų bendravimas apsiribos tik vaiko poreikių tenkinimo klausimais. 2017 m. lapkričio 27 d. gimė sūnus J. R.. Atsakovas po sūnaus gimimo buvo prižadėjęs sutvarkyti tėvystės dokumentus, buvo sutarę, kad vyks pas notarą, tačiau savo pažado neįvykdė, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą. Taip pat atsakovas neteikia sūnui išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymą po 160 eurų kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius. Ji šiuo metu nedirba, augina keturis nepilnamečius vaikus, gyvena socialiniame būste, pragyvena iš valstybės mokamų išmokų. Be to, stengiasi atlikti kuo daugiau trumpalaikių darbų, už kuriuos taip pat gauna atitinkamą atlygį. Nesutinka, kad sūnaus pavardė būtų pakeista į atsakovo pavardę.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pritarė ieškinio reikalavimus bei rekomenduoja J. R. gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Taip pat nurodė, jog prašoma suma vaiko išlaikymui 160 Eur, yra pakankama ir atitinka vaiko poreikių tenkinimui. Teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į J. R. amžių, pritarė pasiūlytai bendravimo su vaiku ieškovės pasiūlytai tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad J. R. gimė 2017 m. lapkričio 27 d. 2017 m. gruodžio 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus surašytame gimimo įraše Nr. 239, jo motina nurodyta J. R., tėvas nenurodytas. Šalys yra nesusituokę, kartu negyvena, nepilnametis vaikas J. R. gyvena su ieškove.

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės.

Byloje atsakovas tėvystės fakto neginčijo ir pripažino save J. R. tėvu. Taigi, ginčo byloje dėl tėvystės neliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko įrodytu, kad atsakovas A. M. yra J. R., gimusio 2017 m. lapkričio 27 d., biologinis tėvas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė ieškinyje nebuvo pareiškusi reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove J. R. pastarosios gyvenamojoje vietoje bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos patvirtinimo. Tačiau teismo posėdžio metu šiuos reikalavimus pateikė. Atsakovas su jais sutiko. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis), todėl teismas šiuos papildomus ieškovės reikalavimus priėmė ir nagrinėjo šioje byloje.

Ieškovė J. R. prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus J. R. gyvenamąją vietą su ja pagal pastarosios gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negyvena kartu su vaiku, neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus J. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, be to, byloje nenustatyta, kad J. R. gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio J. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina J. R. (CK 3.169 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pasiūlė nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. R. tvarką – atsakovas su vaiku bendraus kiekvieno mėnesio du pasirinktus sekmadienius, pradedant 10 val., baigiant 12 val., apie susitikimo laiką pranešant prieš 24 val. Susitikimo metu dalyvaus ieškovė J. R.. Kadangi J. R. yra gimęs 2017 m. lapkričio 27 d. ir dar negali pati išreikšti nuomonės dėl bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo, atsakovas A. M. neprieštarauja tokiai bendravimo tvarkai, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat pritarė ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, todėl šis prašymas tenkintinas ir nustatytina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka – kiekvieno mėnesio du pasirinktus sekmadienius, pradedant nuo 10.00 val iki 12.00 val., apie susitikimo laiką pranešant prieš 24 val. Susitikimo metu dalyvaus ieškovė J. R..

Taip pat pažymėtina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Iš byloje esančios medžiagos, ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena, nepilnametis sūnus J. R. gyvena su ieškove. Ieškovė niekur nedirba, jos pajamas sudaro socialinės išmokos, gyvena socialiniame būste ir nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė neturi. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, jog dirba, turi pajamų ir sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas po 160 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus J. R. išlaikymui po 160 Eur tenkintinas - iš atsakovo A. M. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina J. R..

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Ieškovė teismo prašo iš atsakovo A. M. priteisti 320 € dydžio išlaikymo įsiskolinimą. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui neeikė nuo pat jo gimimo, tai yra 2017 m. lapkričio 27 d., todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius, tai yra 320 eurų. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina J. R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2610-24163 ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2957 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 132,60 € dydžio žyminis mokestis (75 € už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, todėl papildomai neapmokestinamas), 57,60 € (160 € × 12 mėnesių × 3% už priteistą išlaikymą) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 214,50 (CPK 99 str. 2 d.).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. R., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. R., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus. Sūnaus J. R. pavardę palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 160 € (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, šias lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimui padengti 320 € (tris šimtus dvidešimt eurų) už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

Paskirti uzufrukto teise J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką – atsakovas A. M. su vaiku bendraus kiekvieno mėesio du pasirinktus sekmadienius, pradedant 10 val., baigiant 12 val., apie susitikimo laiką pranešant prieš 24 val., susitikimo metu dalyvaujant ieškovei J. R..

Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 132,60 € (vieną šimtą trisdešimt du eurus 60 centų) žyminį mokestį bei 214,50 € (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 97 centus) bylinėjimosi išlaidas antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660 (už žyminį mokestį), įmokos kodas 5630 (už antrinę teisinę pagalbą), mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.