- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1-504-718/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00188-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- E. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-05-09 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 str. 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. Z. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:
E. Z. nuo 2013-08-29 iki 2014-09-05, būdamas UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, pažeisdamas:
Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatas, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,
2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“,
19 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“;
Lietuvos Respublikos 2004-03-30 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 12 straipsnio 1 dalies nuostatas “ ….privatūs juridiniai asmenys privalo:<...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“ tai yra nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo laikotarpiais nuo 2012-01-01 iki 2014-09-05 UAB „M.“ apskaitos dokumentų:
1. laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. 2012 ir 2013 m. prekių tiekimo ir paslaugų teikimo 3861151 Lt (1118266,62 eurų) apskaitos dokumentų;
2. laikotarpio nuo 2012-05-17 iki 2013-01-22 pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentų - 4288,98 Eur (14809 Lt) sumai;
3. laikotarpio nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. 2012 m. darbo užmokesčio – 39542,55 Eur (136532,52 Lt) priskaitymo darbuotojams dokumentų;
4. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. 2013 m. kasos pajamų orderių – 96781,27 Eur (323650,95 Lt) sumai;
5. pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. 2013 m. kasos išlaidų orderių – 93735,79 Eur (323650,95 Lt) sumai;
Tokiu būdu E. Z. neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-09-05 negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis E. Z. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB „M.“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2013-08-30 iki 2014-09-05. Bendrovės dokumentai, už 2012 m., buvo jam buhalterės V. P. perduoti ir jis juos laikė įmonės nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini). 2013 m. įmonės buhalteriniai dokumentai dalyvaujant jam, kaltinamajam, ir V. P. rugsėjo mėnesį perduoti UAB „T.“, kadangi buvo pasirašęs sutartį, kad UAB „T.“ tvarkys buhalterinę apskaitą UAB „M.“. 2014 m., vasaros pradžioje jis, kaltinamasis, į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gavęs pranešimą iš UAB „T.“ darbuotojos M., vardo neatsimena, kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, pranešimą, kad UAB „T.“ nutraukė vienašališkai sutartį, kadangi įmonė nesumokėjo už suteiktas paslaugas, tačiau kokio dydžio buvo įsiskolinimas pasakyti negali, nes neatsimena. Kad reikia atsiimti dokumentus, pranešime nurodyta nebuvo. Buvo susitikęs su bankroto administratoriumi M., jis jo prašė perduoti UAB „M.“ buhalterinius dokumentus, tačiau, jis, kaltinamasis, jų neperdavė, nes buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), esantį ofisą, tačiau į patalpas pateikti negalėjo, nes buvo pakeisti įėjimo kodai. Paskambino I. M., su kuria UAB „M.“ buvo pasirašiusi patalpų nuomos sutartį. Jam pasakė, kad sutartį nutraukė, o visus ten buvusius daiktus, tame tarpe ir dokumentus, liepė valytojai išmesti prie konteinerio. Supranta, kad turėjo išsaugoti dokumentus, bet jų nesaugojo, tvarkos nenustatė, elgėsi aplaidžiai. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu (3 t., b.l. 142-143, 159-160, 179).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2016-03-21 Klaipėdos apygardos teismo nutarties nustatyta, kad 2016-03-21 paskelbtas BUAB „M.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), bankrotas pripažintas tyčiniu dėl netinkamo įmonės vadovo įmonės veiklos organizavimo, netinkamo veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, jų neišsaugojimo. Teismas konstatavo, kad BUAB „M.“ vadovas neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos, galimai buvo netinkamai vykdoma įmonės buhalterinės apskaita ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo administratoriui, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti apskaitos dokumentai, galimai apgaulingai/ aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą (1 t., b.l. 1).
Liudytoja L. M. parodė, kad pažįsta O. F., ji dirbo jos vyro D. M. vadovaujamoje įmonėje UAB „S.“. 2012 metais, tikslios datos neatsimena, kartu su vyru užėjo į UAB „M.“ ofisą, adreso tikslaus nežino, Klaipėdos mieste. Ten buvo O. F. ir ji pasiūlė D. M. dirbti įmonėje. O. F. siūlė pirkti įmonės akcijų, kam konkrečiai siūlė neatsimena, tačiau D. M. nenorėjo UAB „M.“ akcijų, akcijas nutarė pirkti ji, liudytoja. Kalba buvo apie 50 proc. akcijų pardavimą, o įsigijo 51 proc., pirko iš O. F. ir kito akcininko R. D.. Direktoriumi įmonės buvo paliktas tuo metu jau dirbęs R. D.. Prieš pirkdama akcijas nesidomėjo kokia finansinė padėtis įmonės, nes pirko nebrangiai, už 5000 Lt. Po akcijų įsigijimo įsidarbino įmonėje, tiekėjo pareigose, taip pat įsidarbino ir D. M. vadybininko pareigose. Viskas vyko 2012 m. Nors ir dirbo įmonėje, tačiau įmonės finansine padėtimi nesidomėjo. 2013 m. įmonėje sumažėjo užsakymų, įmonė praktiškai veiklos nebevykdė. Į namus atvyko D. M. pažįstamas E. Z., kurį pažįsta apie 20 metų. Vieno pokalbio metu E. Z. pasiūlė įdomių idėjų, jis pasiūlė pabandyti naujų veiklų, nes įmonės pagrindinė veikla iki to laiko buvo laivų remontas. Patiko E. Z. idėjos, todėl sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą ir iš direktoriaus pareigų atleido R. D. ir paskyrė E. Z.. Ar E. Z. buvo patvirtintas į direktoriaus pareigas, ar vienbalsiai buvo pritarta naujai direktoriaus kandidatūrai ir likusių akcininkų O. F. ir R. D., neatsimena. Po to, kai buvo paskirtas naujasis direktorius, po kiek laiko iš darbo išėjo O. F. ir R. D.. Dėl kokių priežasčių, nežino. Kai buvo paskirtas į direktoriaus pareigas E. Z., bandė kažką daryti, ką konkrečiai nežino, jos nuomone direktorius turi rūpintis įmonės veikla, finansais. Įmonė veikė, tačiau pelno nebuvo. Įmonėje dirbo tiekėjos pareigose, į pareigas įėjo spec. rūbų pirkimas, darbuotojų apgyvendinimas užsienyje. Iš darbo ją atleido bankroto administratorius. Kas įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino. Kur buvo laikomi įmonės buhalteriniai dokumentai, nežino. Kas įmonėje buvo kasininkas, nepamena. Kokiose bankuose UAB „M.“ turėjo sąskaitų, nežino. Prieigas prie įmonės sąskaitų, jos nuomone, turėjo direktoriai. Apie tai, kad UAB „M.“ 2014 m. iškelta bankroto byla, sužinojo, kai gavo į namus laišką iš bankroto administratoriaus M. M.. Gavo raštiškus pranešimus, kad reikia perduoti įmonės dokumentus, turtą, tačiau neturėjo ką perduoti, ir neatsakė į pranešimą. 2016 m. pradžioje gavo iš Klaipėdos apygardos teismo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad BUAB „M.“ bankrotas bus pripažintas tyčiniu. Atsiliepimo į gautą teismo laišką nerašė, nes manė, kad teismas turi nuspręsti, ar tyčinis bankrotas, ar ne (1 t., b.l. 13-14).
Liudytoja E. M. parodė, kad 2013-09-17 UAB „T.“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2013/10 su UAB „M.“, kurią atstovavo direktorius E. Z.. Sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „T.“ buhalterinę apskaitą tvarkys nuo 2013-10-01. Pagal sutarties 2.3.1 p. iki 2013-10-15 turėjo pateikti dokumentus, kurie išvardyti minėtame punkte. Pagal 2.3.1 p. buvo dalinai padrikai perduodami nurodyti dokumentai, nebuvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kadangi nešdavo nepastoviai, o pareikalavus dalis dokumentų buvo atsiųsti elektroniniu paštu. UAB „T.“ balansus už 2013 m. parengė, tačiau nepateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui, kadangi atskaitomybės dokumentų nepatvirtino įmonės akcininkai. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą, atskaitomybės duomenys buvo nurodyti pagal turimus, pateiktus dokumentus. UAB „M“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus pateikdavo direktorius E. Z.. Elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų prie UAB „M.“ įmonė neturėjo, jokių pavedimų nevykdė, o banko sąskaitų išrašus pateikdavo direktorius. Kokiuose bankuose turėjo sąskaitas, pasakyti negali, kadangi buhalterinę apskaitą tvarkė darbuotoja E. M.. Kadangi pastoviai laiku nebūdavo pateikiami dokumentai bei nesumokėta už suteiktas paslaugas, o į elektroninius pranešimus pateikti dokumentus ir sumokėti už suteiktas paslaugas direktorius nereaguodavo, 2014-06-02 registruotu laišku su pranešimu apie įteikimą buvo išsiųstas laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „T.“ vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2014-05-30. Laiške taip pat buvo nurodyta, jeigu nebus sumokėta už suteiktas paslaugas, įmonė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir būtina iki 2014-06-13 atvykti atsiimti iš įmonės patalpų, (duomenys neskelbtini), dokumentų. Laiškas grįžo neįteiktas, nes neatsiliepė į pranešimą. 2014-07-14 UAB „T.“ su prašymu iškelti bankroto bylą UAB „B.“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą bei pasiūlė teismui bankroto administratoriaus kandidatūrą M. M.. Raštu buvo informuotas ir direktorius E. Z. 2014-02-16, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. 2014-09-05 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „M.“ bankroto bylą. 2014-09-17 buvo išsiųstas per kurjerį kreditorinis UAB „T.“ reikalavimas, BUAB „M.“ bankroto administratoriui M. M., (duomenys neskelbtini), 4512,45 Lt sumai. Tame pačiame reikalavime buvo nurodyta, kad UAB „M.“ po buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo nutraukimo iš apskaitą tvarkančios bedrovės neatsiėmė savo apskaitos dokumentų, todėl visus turėtus apskaitos dokumentus pagal apyrašą perduos teismo paskirtam bankroto administratoriui. Bankroto administratorius į jų pranešimą apie dokumentus nereagavo, nors teismui pateikė tvirtinti UAB „T.“ kreditorinį reikalavimą. 2016-02-23 bankroto administratorius M. M. atvyko į UAB „T.“ ir jam buvo pasirašytinai pagal dokumentų priėmimo perdavimo aktus, kurie buvo jau paruošti 2014-05-31 po sutarties nutraukimo su UAB „M.“, buvo perduoti dokumentai. Taip pat buvo paruošta tarpinė finansinė atskaitomybė sutarties nutraukimo dienai, t. y. 2014-05-31. Dokumentai buvo sunumeruoti ir surišti (1 t., b.l. 19-20).
Liudytojas R. D. parodė, kad 2011 m. pabaigoje kartu su savo pažįstama O. F. įsteigė įmonę UAB „M.“ 50 proc. akcijų priklausė jam, o 50 proc. priklausė O. F.. Įmonės pagrindinė veikla buvo laivų statyba ir remontas, metalo konstrukcijos. Direktoriumi visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas jis, liudytojas. 2012 m. viduryje, tikslios datos neatsimena, jam O. F. pasiūlė į darbą priimti jos pažįstamą D. M., kuris, pasak O., turi daug patirties, susijusios su laivų statyba, darbo organizavimu. Susitiko su D. M., kuris iškėlė sąlygą, kad į UAB „B.“ ateis dirbti, jeigu jam bus parduota dalis įmonės akcijų, tai yra 51 proc. Pasitaręs su O. F., nusprendė, kad jis parduos 35 proc. įmonės akcijų, o O. – 16 proc. akcijų. D. M. pasakė, kad akcijas pirks jo žmona L. M.. 2012 m. viduryje buvo pasirašyta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Po akcijų pardavimo, kiek pamena, įvyko visuotinis akcininkų susirinkimas, ir jis buvo paliktas direktoriaus pareigose. 2012 metus įmonė dirbo pelningai. 2013 m. D. M., kuris dirbo įmonėje vadybininku, pradėjo priekaištauti, kad jis, liudytojas, negerai dirba, kad įmonė nepelninga. D. M. turėjo akcininkės L. M. įgaliojimą atstovauti jos, kaip akcininkės, interesus. 2013 rugpjūčio mėnesį buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas ir jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Susirinkimo metu D. M. pristatė E. Z. kaip naują UAB „M.“ direktorių. Jis ir O. buvo prieš, tačiau balsų neužteko, kad nepatvirtintų naujo direktoriaus. 2013-08-29 šalių sutarimu išėjo iš darbo. 2013-08-30 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu naujam direktoriui E. Z. perdavė įmonės registravimo pažymėjimą, įstatus, apvalų antspaudą, PVM mokėtojo registravimo pažymėjimą. Laikotarpiu, kai buvo direktorius, buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė V. P. ir buhalterinius dokumentus laikė pas save namuose, kodėl tiksliai paaiškinti negali, mano, kad patogumo dėlei, nes ji buhalterinę apskaitą tvarkė namuose. Kadangi jau praėjo daug laiko, neprisimena, ar buvo paskyręs įmonės darbuotoją, atsakingą už buhalterinių dokumentų saugojimą. Direktoriaus įsakymu kasininke buvo paskirta O. F., ji tvarkė grynuosius pinigus. Įmonė turėjo AB „Swedbank“ sąskaitas, o elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus turėjo jis, liudytojas, ir O. F., prisijungimo kodai buvo skirtingi. Jis ir O. galėjo atlikti visas bankines operacijas įmonės sąskaitoje. 2013-08-29 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu įsipareigojo iki 2013-09-02 perduoti naujam direktoriumi E. Z. visus įmonės dokumentus, darbus. Paskambino buhalterei V., nes norėjo sutvarkyti buhalterius dokumentus perdavimui naujam direktoriui, ir sužinojo, kad visus dokumentus išsivežė D. M.. Buhalterė pasakė, kad dokumentus nori pasižiūrėti naujasis direktorius. Po atleidimo ofise, (duomenys neskelbtini), susitiko su D. M. ir nauju direktoriumi E. Z., ir jie pasiūlė surašyti dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau to nepadarė, nes nežino, ar visus dokumentus parvežė atgal, kuriuos buvo paėmęs iš buhalterės. Tik 2013-08-29 Automobilio priėmimo-perdavimo aktu pasirašytinai perdavė E. Z. įmonei priklausantį automobilį VW Sharan, o taip pat segtuvą su sutartimis pagal sąrašą. Kasos neperdavė ir kiek pinigų buvo kasoje jo atleidimo iš darbo dieną, nežino. Įmonė turėjo pasirašiusi kontraktų ir su užsienio valstybėse esančiomis įmonėmis, t.y. Suomijoje, Belgijoje ir Norvegijoje, dėl laivų remonto. Nekilnojamo turto UAB „M.“ neturėjo, turėjo tik trumpalaikio turto. Nors išėjus iš darbo jam priklausė 15 proc. įmonės akcijų, jis norėjo jas parduoti D. M., tačiau jis atsisakė, daugiau įmonės veikla nesidomėjo. 2016 m. kovo mėn. gavo iš Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad UAB „M.“ iškeltas bankrotas ir jis pripažintas tyčiniu bankrotu (1 t., b.l. 29-30).
Liudytojas bankroto administratorius M. M. parodė, kad 2014-09-05 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „M.“ ir jis, kaip fizinis asmuo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, buvo paskirtas bankroto administratoriumi. 2014-09-16 įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto iškėlimo UAB „M.“, rašytiniu įsakymu kreipėsi į direktorių E. Z. dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo jam. Paskutinis direktorius E. Z. nevykdė savo pareigos, dėl ko 2014-11-04 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi skyrė baudą E. Z. dėl 2014-09-05 Klaipėdos apygardos teismo nutarties ir jo, kaip bankroto administratoriaus, teisėtų reikalavimų nevykdymo, dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo. Per 2015 m. jis kelis kartus buvo susitikęs su E. Z. dėl iškeltos įmonei bankroto bylos, taip pat prašė pateikti visą įmonės turtą ir dokumentus, tačiau jis jų neperdavė. Po 2016-03-21 Klaipėdos apygardos teismo priimtos nutarties jis privalo patikrinti įmonės sandorius už paskutinius 5 metus nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. UAB „M.“ buvo įkurta 2011-12-19, t. y. tikrinti visus sandorius. Jam, kaip bankroto administratoriui, nėra perduoti dokumentai už 2012 m., dalis įmonės dokumentų už 2013-2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Jam 2016-02-23 dokumentų priėmimo-perdavimo aktu perdavė BUAB „M.“ buhalterinė apskaitą tvarkiusi įmonė UAB „T.“. Netikrino, kokius sandorius BUAB „M.“ turėjo nuo 2012-01-01 iki 2014-09-05, kadangi nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Iškėlus 2014-09-05 UAB „M.“ bankroto bylą, iš UAB „T.“, kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, elektroniniu paštu gavo 2014-07-10 kreditorių sąrašą, įmonės turto sąrašą 2014-05-31 dienai. Pagal kreditorių sąrašą buvo išsiųsti pranešimai dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo. Klaipėdos apygardos teismas buvo patvirtinęs kreditorių sąrašą 33539,84 eurų sumai, kuris kito, nes dalis kreditorinių reikalavimų, kaip neišmokėto uždarbio darbuotojams, buvo padengta iš garantinio fondo. Žodžiu užklausė antstolių kontoras, ar nėra UAB „M.“ užvestų vykdomųjų bylų, išieškoma nesumokėtų skolų, gavo atsakymą, kad nėra. Pagal gautus iš UAB „T.“ dokumentus nustatė, kad įmonės kasininkas buvo D. M.. Pagal turimus dokumentus nustatė, kad 2014-05-31 įmonės kasos likutis 37007,89 Lt (10718,21 eurai), kurie perduoti nebuvo. Nesiėmė jokių priemonių, kad būtų išieškotos piniginės lėšos, nes dokumentai nėra patvirtinti jokiais parašais. O direktorius E. Z. nebendrauja, kur gyvena tikslaus adreso nežino, žino tik adresą, kuris buvo nurodytas Juridinių asmenų registre. Pagal įmonės banko išrašus iš banko AB „Swedbank“ gautas sąskaitos išrašus nustatė, kad įmonė greičiausiai veiklos nebevykdė nuo 2013-12-31. Pagal gautą VMI kreditorinį reikalavimą - (63628,42 Lt) 18428,06 eurų sumai, pagrindą sudaro nesumokėtas pelno mokestis bei kiti mokesčiai. 2015-06-26 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu už akių Lietuvos Respublikos vardu buvo priteista E. Z. 13968,46 eurų suma už neperduotą įmonės turtą, kuris buvo išvardytas pagal UAB „T.“ 2014-05-31 Ilgalaikio turto sąrašą. Daugiau įmonės turto nebeieškojo. Klaipėdos apygardos teismas pripažino BUAB „M.“ bankrotą tyčiniu dėl įmonės dokumentų neperdavimo, nors bankroto administratoriui ir buvo perduoti UAB „T.“, tuo metu tvarkiusios UAB „M.“ buhalterinę apskaitą dalis įmonės dokumentų, tačiau dokumentai nėra pasirašyti atsakingų asmenų, nei direktoriaus E. Z., nei kasininko D. M., todėl, jo nuomone, minėti dokumentai galimai neatspindi įmonės tikros ūkinės komercinės veiklos. Išanalizavus įmonės AB „Swedbank“ sąskaitų įrašus matyti, kad po to, kai 2013-08-27 direktoriaus pareigas pradėjo eiti E. Z., jokių pajamų iš veiklos įmonė negavo, buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos atlyginimas darbuotojams išmokėti bei dalis išgryninta, tačiau pirminių dokumentų, pagrindžiančių jų panaudojimą, jam perduota nebuvo (1 t., b.l. 41-42, 45-46).
Liudytoja O. F. parodė, kad 2010 m kartu su pažįstamu R. D. įsteigė įmonę UAB „M.“. Jam priklausė 50 proc. akcijų, tiek pat R. D.. Pagrindinė įmonės veikla buvo laivų statyba, jų remontas. 2012 m. viduryje UAB „M.“ planavo gauti užsakymą Norvegijoje, susijusį su laivų statyba, kur būtų reikėję apie 100 darbuotojų. Kartu su R. D. jis tuo metu ėjo direktoriaus pareigas. Svarstyta dėl įmonės išplėtimo ir suprato, kad dviese gali nepavykti, todėl pasiūlė pasikviesti žmonių, kurie gerai išmano vadybą. Pažinojo D. M. nuo 2004 m., nes buvo dirbusi jo vadovaujamoje UAB „S.“, kurioje M. buvo direktorius. R. D. neprieštaravo ir ji pasiūlė D. M. UAB „M.“ dirbti direktoriaus pareigose, tačiau jis nesutiko. D. M. sutiko dirbti įmonėje, jeigu jam bus parduota 51 proc. akcijų. Sutiko jam parduoti 16 proc. akcijų, o R. D. – 35 proc. akcijų. Buvo pasirašyta 2012 m. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau akcijas nupirko ne D. M., o jo žmona L. M.. 2013 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje ar rugsėjo mėn. pradžioje įvyko visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų R. D. ir paskirtas E. Z.. Ji ir R. D. prieštaravo dėl naujo direktoriaus paskyrimo, tačiau L. M. turėjo 51 proc. akcijų ir ji viena priėmė sprendimą. E. Z. nepažįsta, su juo susipažino, kai jis jau buvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas. Įmonėje L. M. interesus atstovavo jos vyras D. M., jis žodžiu yra sakęs, kad turi pagrindinio akcininko įgaliojimą atstovauti jo interesus. 2013 m. rugsėjo mėnesį ji išėjo iš darbo savo noru, nes nebuvo įmanoma kartu dirbti su D. M.. Kur buvo archyvuojami buhalteriniai dokumentai, nežino (1 t., 53-54).
Liudytoja I. M. parodė, kad 2012-04-20 ji kaip fizinis asmuo buvo pasirašiusi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2012/1, kad UAB „M.“ išnuomoja administracinę patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašė su tuometiniu direktoriumi R. D.. Apie tai, kad įmonės direktorius pasikeitė, 2013 m., vasarą ją telefonu informavo R. D., kiek pamena, sakė vardą pavardę, tačiau atsimena tik vardą E. Sąskaitas dėl apmokėjimo už komunalinius patarnavimus siųsdavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), vėliau, siuntė (duomenys neskelbtini) pabaigoje pradėjo vėluoti apmokėjimai už patalpų nuomą. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) skambindavo, atsiliepdavo E. ir primindavo, kad reikia sumokėti pinigus už komunalinius patarnavimus. Pinigus už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus visada pervesdavo į asmeninę sąskaitą, esančią AB „D.“. 2014 m. pradžioje buvo apmokėtos sąskaitos už patalpų nuomą. Nuo 2014-01-01 UAB „M.“ nustojo mokėti, susisiekti su direktoriumi telefonu nebepavyko, nuomojama patalpa pastoviai būdavo užrakinta. 2014-03-17 elektroniniu paštu informavo, kad vienašališkai negyvenamųjų patalpų sutartį nutraukia, tačiau atsakymo negavo, kadangi nepavyko aukščiau nurodytais elektroniniais paštais išsiųsti pranešimo. Iki 2015 m. rudens, visus nuomojamoje patalpose buvusius UAB „M.“ daiktus - printerį, kuris neveikė, stalą, dvi kėdes, lentyną pastatomą, kompiuterio sisteminio bloko dėžę tuščią, ten rastus dokumentus nurodė išmesti prie konteinerio, esančio netoli pastato. Padėjo jai valytoja, kuri jau įmonėje nebedirba. Taip pasielgė, kadangi išnuomojo patalpą kitai įmonei, o ji pageidavo, kad patalpa būtų visiškai tuščia. Kokie buvo dokumentai, kuriuos išmetė prie konteinerio, pasakyti negali, nes neatsimena. Dokumentai buvo susegti į segtuvus, jų galėjo būti apie 10 vienetų, taip pat buvo ir tuščių segtuvų (1 t., b.l. 60-61).
Liudytoja V. P. parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį pradėjo dirbti UAB „M.“ buhalterės pareigose, į darbą priėmė direktorius R. D.. 2013 m. spalio mėnesį išėjo iš darbo savo noru, atleido direktorius E. Z.. Pradėjo dirbti buhalterės pareigose nuo įmonės įkūrimo. 2013 m. rugpjūčio mėnesį keitėsi direktoriai, kiek iš kalbų suprato, R. D. atleido iš direktoriaus pareigų akcininkė L. M.. UAB „M.“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti E. Z.. Žodžiu informavo R. D., kad yra sutvarkyti buhalteriniai dokumentai iki 2013-06-30, liepos mėnesio dar nebuvo spėjusi pilnai sutvarkyti, nes nebuvo visų pirminių dokumentų. Įmonės buhalteriniai dokumentai už 2012 m. buvo susegti į segtuvus ir saugomi - dalis pas ją namuose, (duomenys neskelbtini), dalis ofise, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tikslaus adreso neatsimena. Įmonės kasininkas iš pradžių buvo direktorius R. D., o pasikeitus direktoriui, kas buvo kasininkas, nepamena. 2013-09-02 iš darbo išėjus direktoriui R. D., žodžiu informavo direktorių E. Z., kad taip pat nori išeiti iš darbo. E. Z. paprašė, kad iš darbo išeitų nuo 2013-10-01, nes jis surado įmonę, kuri tvarkys buhalterinę apskaitą, ir paprašė sutvarkyti visus dokumentus už 2013 m. rugsėjo mėnesį ir visus duomenis perduoti VMI, Sodrai. Sutvarkė visus dokumentus ir surašė priėmimo-perdavimo aktą buhalterinių dokumentų už 2013 m., kuriuos perdavė įmonei, kuri tvarkys UAB „M.“ buhalterinę apskaitą. Akto išsaugojusi nebeturi. 2012 m. dalis dokumentų buvo ofise, o dalį, kuri buvo pas ją namuose, perdavė E. Z., kuris susidėjo į automobilį. Dokumentų priėmimo-perdavimo akto nesurašė. Kur E. Z. padėjo dalį dokumentų, pasakyti negali. Išeinant iš darbo įmonė veiklą vykdė, įsiskolinimų Sodrai, VMI, nebuvo, buvo stengiamasi sumokėti visus mokesčius valstybei laiku. Įmonės kasoje buvo pagal dokumentus grynųjų pinigų, tačiau kokia suma, neatsimena. Buvo pinigų ir įmonės banko sąskaitose, esančiose AB „Swedbank“. Elektronines bankininkystės prisijungimo kodus turėjo R. D. (1 t., b.l. 70-71).
Liudytojas D. M. parodė, kad pažįsta O. F., ji dirbo jo vadovaujamojoje įmonėje UAB „S.“ vadybininkės pareigose, kartu dirbo ir jo žmona L. M.. 2012 m. vasarą kartu su žmona atvažiavęs į Klaipėdą, susitiko su O. F.. O. F. pasiūlė dalį akcijų ir kartu dirbti UAB „M.“. To pokalbio metu akcijomis susidomėjo žmona Laima ir nusprendė įsigyti akcijų paketą, o vėliau ir įsigijo 51 proc. UAB „M.“ akcijų, sumokėjo 5000 Lt. Po akcijų įsigijimo įsidarbino įmonėje vadybininko pareigose, o žmona tiekėjo pareigose. Kai įsidarbino, įmonė veiklą vykdė, direktorius buvo R. D. Praėjus kiek laiko, tikslių datų nurodyti negali, 2012 m. pabaigoje - 2013 m. pradžioje, direktorius R. D. paprašė patarimo dėl vieno projekto Norvegijoje. Susipažinęs su projekto dokumentais, išsakė nuomonę, kad projektas gali būti nuostolingas įmonei, tačiau direktorius į jo nuomonę neatsižvelgė ir pasirašė sutartį. 2013 m. įmonė vasarą iš viso neturėjo užsakymų. 2013 m. vasarą pas jį ir žmoną į namus atvyko senas pažįstamas E. Z., kurį pažįsta apie 20-25 m., kaip šeimos draugą. Pokalbio metu E. Z. pradėjo kalbėti, kad turi galimybę vykdyti verslo projektus. Jo žmona pasakė, kad turi įmonės akcijų, direktorius nieko nedaro, įmonė užsakymų neturi, gal E. nori ateiti dirbti į įmonę, į direktoriaus pareigas. Jis neprieštaravo. 2013 m. pradėjo dirbti UAB „M.“ direktoriaus pareigose E. Z., o buvęs direktorius R. D. ir akcininkė O. F. netrukus po naujo direktoriaus paskyrimo išėjo iš darbo. Naujas direktorius E. Z. pradėjo vystyti naujus projektus, susijusius su trąšų pardavimu, projektus, susijusius su laivų statyba Olandijoje, Belgijoje. Projektų nepavyko įgyvendinti, įmonė negalėjo gauti kredito iš banko, nes per maža įmonės apyvarta (dėl trąšų). Olandijoje nelaimėjo paskelbtame konkurse, o Belgijoje neturėjo įmonė pakankamai sertifikatų, kad atliktų užsakovo reikalavimus. Matė, kad įmonėje greitai mažėja apyvartinės lėšos, siūlė direktoriui sustabdyti veiklą, direktorius E. Z. atsakė „kad vieno plauko trūksta“, kad pavyks įgyvendinti projektą su trąšų pardavimu. Iš direktoriaus sužinojo, kad įmonei iškelta bankroto byla. Gavo iš bankroto administratoriaus laišką dėl kreditorinio reikalavimo. Kas tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, pasakyti negali, nes nesidomėjo. Kai O. F. išėjo iš darbo, jis buvo direktoriaus įsakymu paskirtas kasininku. Direktorius išimdavo iš banko sąskaitos pinigus ir paduodavo jam, jis juos pasirašytinai, pagal kasos pajamų orderį įnešdavo į kasą, o vėliau kasos išlaidų orderius išduodavo darbuotojui, kuris vykdavo į komandiruotę. Kasoje grynųjų nebuvo laikoma, tik tiek, kiek buvo reikalinga tuo momentu. Bankroto bylos iškėlimo dienai kasoje grynųjų nebuvo (1 t., b.l. 83-84).
Iš 2017-02-28 specialisto išvados Nr. 5-3/13 nustatyta, kad UAB „M.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nustatyta, kad UAB „M.“ nesilaikė laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2014-09-05: - Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 1) 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ir įvykus“, t. y. laikotarpiu nuo 2014-05-31 iki 2014-09-05 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais piniginių lėšų iš viso – 47045,36 (26231,25 Eur), ilgalaikio turto 43525,90 Lt perleidimo 2) 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2014-05-31 iki 2014-09-05 apskaitos registruose neužregistravo piniginių lėšų iš viso – 43525,90 Lt (12605,97 Eur), ilgalaikio turto iš viso - 47045,36 Lt (13625,28 Eur) perleidimo 3) 19 straipsnio 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, - Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, t. y. nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą;- Lietuvos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“ nuostatų, t. y. neišsaugojo:- apskaitos dokumentų pagrindžiančių prekių tiekimo ir paslaugų teikimo dokumentų 2012 ir 2013 metais iš viso – 3861151 Lt (2244545 + 1616606).- apskaitos dokumentų, pagrindžiančių prekių ir paslaugų įsigijimo PVM iš viso – 14809 Lt už 2012 metus (pagal pateiktas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2012-05-17 iki 2013-01-22 9 PVM deklaracijas, kuriose nurodyti duomenys (25 eilutėje) įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM iš viso - 14809 Lt).- darbo užmokesčio priskaitymo iš viso – 136532,52 Lt, (pagal pateiktą 2013-01-14 Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2012 metus „Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje“ nurodytus duomenis). - kasos pajamų orderių, kuriais pagrindė grynųjų pinigų įnešimą į kasą 2013 metas iš viso – 334166,38 Lt,(remiantis apskaitos registro „Kasa Lt, Nok, Eur“ užregistruotais duomenimis).- kasos išlaidų orderių, kuriais pagrindė grynųjų pinigų panaudojimą iš kasos 2013 metais iš viso – 323650,95 Lt, (remiantis apskaitos registro „Kasa LT, Nok, Eur“ užregistruotais duomenimis).Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00188-16 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „M.“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, 19 str. 1 ir 2 dalių, pažeidimų, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-09-05 negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t., b.l. 98-187, 3 t., b.l. 1-120).
Motyvuojamoji dalis
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K–406–895/2015). Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. Z., eidamas UAB „M.“ direktoriaus pareigas, vykdydamas veiklą ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinių apskaitos dokumentų išsaugojimą, kaltinime nurodytais laikotarpiais nesaugojo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2012-01-01 iki 2014-09-05. E. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.
E. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - anksčiau teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, Nemakščių seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta bauda, žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui (atitinka 37,65 Eur).
Taikytinas LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d., ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3. Nustatytinas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (2 t., b.l. 86-87), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. B2-181-265/2017 2017-04-19 grąžinti UAB „M.“ bankroto administratoriui, todėl dėl šių daiktų klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas
nusprendžia:
E. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 MGL dydžio (2259,00 eurų) baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir E. Z. paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - 40 MGL dydžio (1506,00 eurų) baudą.
Nustatyti, kad E. Z. paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Išaiškinti E. Z., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.