Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. B. atstovui teisininkui A. S., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui R. S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2016-06-09 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimo Nr. VKTIN-63052042-16 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-19 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. B., kuriame nurodoma, jog 2016-02-15, apie 22.39 val., Klaipėdos r. sav., Dirvupių k., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinėje pusėje), 302,50 km, kontrolės metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu), nes puspriekabės ašių grupės apkrova - 25,60 t įvertinus automobilinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 „Dėl automobilinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą automobilinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t) - 25,00 t, tai yra puspriekabės ašių grupės apkrova 1,00 t (atstumas tarp puspriekabės ašių - 1,32 m), viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą „Didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniai parametrai“ III skyriaus 15.2 punkte didžiausią leistiną puspriekabės ašių grupės apkrovą — 24 t. Vairuotojas vairavo sunkiasvore transporto priemone neturėdamas leidimo, suteikiančio tokiai transporto priemonei važiuoti valstybinės reikšmės keliais. Ž. B., pažeidimo padarymo metu būdamas direktoriumi ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje (įsakymu paskirtas asmuo tuo metu atostogavo) neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą ašių apkrovą. 1997 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 300 patvirtintų krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių 7.4 punkte nurodoma, kad krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti pakuotės trūkumai arba nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje arba pakrovimo - iškrovimo akte. 7.5 punkte nurodyta, kad jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje nurodytų duomenų arba kroviniui vežti nustatytų reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba į važtaraštį įrašyti pastabas. 7.6 punkte įtvirtinta, kad priimdamas krovinį vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja, kad krovinys neteisingai pakrautas ir pritvirtintas, apie tai jis privalo pranešti siuntėjui. Siuntėjas, vežėjui reikalaujant, privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo, tvirtinimo ir kitus trūkumus. 7.7 punkte nurodyta, kad jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus, vežėjas, apie tai pažymėdamas važtaraštyje, turi teise atsisakyti vežti krovinį. Vadovaujantis byloje esančiu važtaraščiu nustatyta, kad jokių pastabų vežėjas nenurodė, todėl konstatuotina, kad vežėjas buvo nerūpestingas ir nevykdė teisės aktuose nurodytų privalomų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - KTK) 32 str. l d. „vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas“. Kokiu būdu vežėjas tikrina, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas — vadovo reikalas. Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, tai yra jis privalo pats arba per kitą įgaliotą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu atveju savo neveikimu turi atsakyti už vairuotojo padarytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 str. 4 d. reglamentuoja, kad krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. Pažeidimas laikomas padarytu tada, kai nustatomas faktas, kad transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius, važiavo be nustatytos formos leidimo (formalios sudėties pažeidimas). Remiantis Kodekso 9 straipsnio nuostatomis, administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Ž. B., būdamas pervežimo įmonės direktorius, privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius krovininio transporto veiklą, privalėjo numatyti, kad ašies apkrova gali viršyti leidžiamas apkrovas ir tai patikrinti. Nustatęs, kad transporto priemonė su kroviniu sunkiasvorė, Ž. B. privalėjo gauti specialų leidimą, suteikiantį teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais, o žinodamas, kad tokio krovinio vežimui leidimas nebus duotas, atsisakyti vežti krovinį su tokia transporto priemone (b.l. 6-7).

Ž. B. atstovas teisininkas A. S. teismo posėdžio metu Ž. B. skundą palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, Ž. B. nurodytą dieną dirbo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, tačiau atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje yra V. G., savo kaltės dėl nutarime nurodyto pažeidimo Ž. B. nemato. Nenustatyta objektyvi kaltė. V. G. vasario 15 d. atostogavo, tačiau jis ir toliau liko atsakingu už krovinių vežimo veiklą asmeniu, todėl neaišku, kuo pasireiškė Ž. B. kaltė. Įstatymų leidėjas nepasakė, kad turi būti baudžiamas ir vairuotojas, ir įmonės vadovas, ir įgaliotas asmuo. Vairuotojai yra reguliariai instruktuojami, V. G. pats instruktuoja vairuotojus. Jei vairuotojas kažką pažeidinėja, atsakingi asmenys negali visada būti šalia. Šiuo atveju vairuotojas nebuvo įleistas į sandėlį, jis neturėjo galimybės kontroliuoti pakrovimo. Vairuotojas tikrai nėra kaltas dėl krovinio nepatikrinimo. Gali būti baudžiamas įmonės vadovas arba įgaliotas asmuo. Jei būtų palaikyta institucijos pozicija, tai neliktų alternatyvos nebausti vadovo. Praleisti terminai sudaro pagrindą panaikinti nutarimą. Buvo prašyta pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, kuris nebuvo pratęstas. Prašė skundą tenkinti bei bylą Ž. B. atžvilgiu nutraukti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas R. S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog non bis in idem principas yra taikomas tam pačiam asmeniui, už tą įvykį negalėjo būti du nubausti įgalioti asmenys/vadovai, nes V. G. byla nutraukta dėl to, kad jis nebuvo tinkamas subjektas dėl padaryto pažeidimo, pati institucija prašė nutraukti bylą. Su tuo sutiko ir Ž. B.. Nuobauda Ž. B. paskirta nepraleidus termino. Vairuotojas tiesiogiai turi būti baudžiamas, nes daro akivaizdžią žalą, o vadovas baudžiamas už neveikimą, neužtikrinimą. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo palikti institucijos paskirtą nuobaudą.

Iš pridėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-93-795/2016 esančių dokumentų nustatyta, kad dėl to paties įvykio 2016-03-01 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 145 str. 3 d., V. G., kaip atsakingam už krovinių vežimo veiklą UAB (duomenys neskelbtini) (pridėtos bylos b. l. 10-11), o 2016-03-01 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimu V. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, paskirta 440 Eur bauda (pridėtos bylos b. l. 8-9).

Nesutikdamas su minėtu nutarimu V. G. pateikė apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-19 nutarimu V. G. skundą patenkino, Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016-03-01 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadovas V. G. pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016-02-15, buvo kasmetinėse atostogose, todėl apylinkės teismas konstatavo, jog V. G. nebuvo atsakingas už krovinių vežimo veiklą UAB (duomenys neskelbtini) pažeidimo padarymo metu (pridėtos bylos b.l. 69-73). Šį nutarimą V. G. apskundė Klaipėdos apygardos teismui, prašydamas jį pakeisti, nutraukiant bylą dėl to, kad V. G. nėra kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo (pridėtos bylos b.l. 76-81).

2016-07-14 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas V. G. skundo netenkino ir Klaipėdos apylinkės teismo 2016-05-19 nutarimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, jog administracinės bylos nutraukimas ATPK 250 str. 1 p. numatytu pagrindu yra pats palankiausias administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jis yra visiškai reabilituojamas, be to, jei asmuo nėra administracinio teisės pažeidimo subjektas, byla turi būti nutraukiama ne konstatavus, jog neįrodyta šio asmens kaltė, o pripažinus, kad asmuo nėra jam inkriminuoto teisės pažeidimo subjektas (pridėtos bylos b.l. 87-91).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadovas V. G. nuo 2016-02-15 iki 2016-02-22 buvo kasmetinėse atostogose ir šiuo laikotarpiu, o taip pat ir pažeidimo padarymo dieną – 2016-02-15- įmonėje nedirbo, o įmonės direktorius Ž. B. nurodytą dieną dirbo (b. l. 17-18).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadovo pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų direktoriaus 2012-05-15 įsakymu Nr. 2012/5/7 1.4. punkto matyti, jog darbuotojui nesant darbe (atostogos, liga, komandiruotė ir pan.), jo darbą atlieka direktoriaus nurodymu paskirtas asmuo, įgyjantis atitinkamas teises ir atsakantis už tinkamą jam pavestų pareigų vykdymą (b. l. 19-20).

UAB (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių patvirtintų direktoriaus 2012-05-15 įsakymu Nr. 2012/5/1 3.2.4. punkte nurodyta, jog darbuotojai privalo laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, darbo higienos, priešgaisrinės saugos, kelių eismo taisyklių, kelių transporto kodekso ir aplinkosaugos reikalavimų, su kuriais jie supažindinami prieš pradedant darbą ir periodiškai darbo metu (b. l. 24-29).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis žurnalo kopijos matyti, kad T. B. 2014-08-05 buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis (b. l. 23).

UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų direktoriaus 2012-06-12 įsakymu Nr. 2012/6/2, 2.7. punkte nurodyta, jog vairuotojas-ekspeditorius, paėmęs krovinį privalo įsitikinti, kad transporto priemonė su kroviniu, neviršija leistinų maksimalių gabaritų ir leistinos maksimalios bendrosios masės, bei leistino maksimalaus ašių apkrovimo. Jeigu viršija, nedelsiant informuoti įmonės atsakingą asmenį arba įmonės direktorių (b. l. 21-22).

UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais žurnalu nustatyta, jog T. B. 2014-08-05 buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais (b.l.23, antra lapo pusė).

2016-02-15 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojui T. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 145 str. 3 d. dėl to, kad jis 2016-02-15, apie 22.39 val., Klaipėdos r. sav., vairavo transporto priemonę DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai puspriekabės ašių grupės apkrova - 25,60 t įvertinus automobilinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-126 „Dėl automobilinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, nurodytą automobilinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t) - 25,00 t, tai yra puspriekabės ašių grupės apkrova 1,00 t (atstumas tarp puspriekabės ašių - 1,32 m), viršijo didžiausią leistiną puspriekabės ašių grupės apkrovą — 24 t., kartu su protokolu surašytas administracinis nurodymas sumokėti iki 2016-02-29 72 EUR baudą (b.l. 44-45).

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2016-02-15 svėrimo akto Nr. K-016397 matyti, jog 2016-02-15, 22.39 val., Stacionaraus kontrolės poste, Klaipėdos r. sav., buvo patikrinta vežėjo UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonė DAF, valst. nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog 3 ašies leistinas svoris 24 t, faktinis svoris 25,60 t, perkrauta – 1,6 t (b. l. 46).

Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. B. paaiškinimu dėl krovinio vežimo nustatyta, jog krovinio siuntėjas AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), krovinio vežėjas UAB (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 47-48).

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos 2016-02-15 pažymoje apie paskaičiuotą mokestį už nuvažiuotą atstumą nurodoma, kad krovinio vežėjo UAB (duomenys neskelbtini), transporto priemonės DAF, valst. nr. (duomenys neskelbtini) mokestis už nuvažiuotą 215 km atstumą yra 44,72 Eur (b. l. 48, antroji lapo pusė).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016-02-10 įsakymo Nr. KA 16/008 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ matyti, jog įmonės transporto vadovui V. G. buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2016-02-15 iki 2016-02-22 (pridėtos bylos b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Savo skundą pareiškėjas Ž. B. grindžia tuo, jog jis nėra kaltas dėl nutarime nurodyto pažeidimo padarymo, kadangi buvo paskyręs įmonėje įgaliotą asmenį, kuriam pavesta vadovauti krovinių pervežimui, be to, institucija nenurodė, kuo pasireiškė jo kaip vadovo kaltė. Taip pat mano, kad, institucija pažeidė non bis in idem principą, už tą patį administracinį teisės pažeidimą nubausdama du asmenis. Administracine tvarka nubausto asmens įgaliotas atstovas A. S. papildomai prašė bylą nutraukti ir dėl to, kad suėję įstatymo numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti.

ATPK 145 str. 3 d. numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 289 iki 579 eurų.

Atsakomybė nurodytiems subjektams taikoma nepaisant įmonės rūšies ir vykdomos veiklos, nes visi nurodyti subjektai savo veiksmais gali užkirsti kelią draudžiamam krovinių vežimui viršijant didžiausius leidžiamus dydžius. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį, todėl ir atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d., 12 d. 1 p. bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Taigi, bendrovės vadovas (šiuo atveju Ž. B.) yra atsakingas už visą įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, įskaitant ir įmonės krovinių vežimą tuo metu, kai įmonėje nėra įgalioto asmens, atsakingo už krovinių pervežimą.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 str. l d. numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas.

Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, tai yra jis privalo pats arba per kitą įgaliotą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu atveju savo neveikimu turi atsakyti už vairuotojo padarytus pažeidimus.

Nors pareiškėjas Ž. B. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo, teismas konstatuoja, jog jo kaltė padarius nurodytą administracinės teisės pažeidimą įrodyta visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.

Ginčo dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo T. B. vežamas krovinys viršijo didžiausią leistiną puspriekabės ašių grupės apkrovą, nėra.

Ž. B. atstovas teisme nurodė, kad vairuotojui T. B. nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti pakraunant krovinį, tačiau duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. B. įsitikino, kad jo vežamas krovinys neviršija leistino maksimalaus ašių apkrovimo, byloje nėra, jokių pastabų apie viršytas apkrovas nėra nei važtaraštyje, nei T. B. paaiškinime.

Nors UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo – ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai įpareigoja vairuotoją - ekspeditorių įsitikinti, kad transporto priemonė su kroviniu, neviršytų leistino maksimalaus ašių apkrovimo, o jei tokia apkrova nustatoma, nedelsiant informuoti įmonės atsakingą asmenį arba įmonės direktorių (b.l. 21), tačiau numatydama tokią pareigą vairuotojui – ekspeditoriui, įmonė jokių būdų ir priemonių šiai pareigai tinkamai įvykdyti tuose pačiuose nuostatuose nepasiūlo.

Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) vadovas Ž. B., organizuodamas įmonės darbą, nesiėmė visų būtinų ir pakankamų priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus ir įmonės vairuotojas T. B. nepadarytų administracinio teisės pažeidimo. Akivaizdu, kad vairuotojo instruktavimas ir supažindinimas su pareiginėmis instrukcijomis neužtikrino teisės aktų laikymosi ir įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jai pavaldus darbuotojas nepadarytų pažeidimo.

Nors Ž. B. atstovas nurodė, kad įmonės vadovas buvo paskyręs įgaliotą asmenį, kuriam buvo pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, tačiau įsiteisėjusiu 2016-05-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu Ž. B. įgaliotas asmuo – V. G. – buvo kasmetinėse atostogose, todėl pažeidimo padarymo dieną nebuvo atsakingas už krovinių vežimą UAB (duomenys neskelbtini).

Kadangi kito asmens, V. G. atostogų metu, kuris įgytų atitinkamas teises ir atsakytų už tinkamą jam pavestų pareigų vykdymą, kaip tai numato Transporto vadovo pareiginių nuostatų 1.4 punktas (b.l. 19), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. B. nepaskyrė, konstatuotina, jog už pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 3 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinė nuobauda, Ž. B., kaip įmonės vadovui, paskirta pagrįstai.

ATPK 35 str., reglamentuojantis administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nustato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinės teisės pažeidimas, už kurio padarymą Ž. B. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra padarytas 2016-02-15, o administracinė nuobauda už protokole nurodytą pažeidimą jam paskirta 2016-06-09, todėl akivaizdu, jog ATPK 35 str. numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra pažeistas ir pagrindo jį pratęsti teismas, nagrinėjantis pareiškėjo skundą dėl nutarimo, kuriuo jau buvo paskirta administracinė nuobauda, neturėjo.

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog šioje byloje už to pačio administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo nubausti du asmenys, tuo pažeidžiant non bis in idem principą.

Non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas, taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas). Be to, asmens ir neteisėtos veikos tapatumo kriterijai negali būti taikomi formaliai: sprendžiant, ar konkrečiu atveju asmuo ir neteisėta veika buvo tapatūs, turi būti įvertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-01 nutartis Nr. A-858-1168-10).

Minėta, jog atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir (ar) vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Taigi nurodyto administracinio teisės pažeidimo sankcija numato alternatyvias galimybes administracinėn atsakomybėn traukti šioje sankcijoje nurodytus subjektus, tarp jų ir įmonių vadovus ar jų įgaliotus asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

Iš pridėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-93-795/2016 nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) transporto vadovui, t.y. įmonės vadovo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai - V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 145 str. 3 d. surašytas 2016-03-01 ir 2016-03-01 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimu jam už minėtą administracinį teisės pažeidimą paskirta 440 Eur bauda. Nurodytą nutarimą V. G. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2016-05-19 nutarimu Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-03-01 nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu nutraukė.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-93-795/2016 esančio 2016-05-09 teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštį, patvirtinantį, kad transporto vadovas V. G. pažeidimo padarymo metu atostogavo, bei prašė bylą šio asmens atžvilgiu nutraukti, išaiškėjus, kad jis nėra tinkamas subjektas, to paties prašė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. (b.l. 65-67).

Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016-05-19 Ž. B. dėl to paties įvykio buvo surašytas po to, kai pati institucija sutiko, kad V. G. nėra tinkamas subjektas ir prašė teismo V. G. bylą nutraukti. Iš tokio institucijos elgesio darytina logiška išvada, kad pati institucija teise apskųsti 2016-05-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą, kuriuo V. G. byla nutraukta, pasinaudoti neketino.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 3 d., Ž. B. patrauktas tik 2016-06-09, t.y. po to, kai administracinio teisės pažeidimo byla dėl to paties įvykio Ž. B. įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai – V. G. - jau buvo nutraukta.

Nors 2016-05-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą V. G. apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau ATPK 302 str. 2 d. numatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patrauko) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas.

Kadangi 2016-05-19 nutarimas, kuriuo byla V. G. buvo nutraukta, Klaipėdos apygardos teismui buvo apskųstas būtent administracinėn atsakomybėn patraukto V. G., todėl Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, sprendimo, pabloginančio V. G. padėtį, priimti negalėjo.

Taigi, įvertinus visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tokia situacija, kai už tą patį pažeidimą būtų nubausti abu - ir įmonės vadovas, ir jo įgaliotas asmuo (nors įstatymas šiuo atveju leidžia nubausti tik vieną iš jų) - susidaryti negalėjo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nubaudžiant Ž. B. buvo pažeistas non bis in idem principas.

Visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog Ž. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 3 d., sudėtis.

Spręsdama administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, institucija privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje, bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. Ž. B. veika pagal ATPK 145 str. 3 d. kvalifikuota teisingai, institucija, skirdama pažeidėjui nuobaudą atsižvelgė ne tik į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, bet ir į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismas daro išvadą, kad Ž. B. pagrįstai paskirta sankcijoje numatyta nuobauda — bauda, nustatant jos vidurkį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog 2016-06-09 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimas Nr. VKTIN-63052042-16 administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti Ž. B. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ž. B. skundo netenkinti ir 2016-06-09 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimą Nr. VKTIN-63052042-16 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.