Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų D. L. V. ir R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/01994.

Prašymas atmestinas.

Skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas ypatingąja teisena. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Svarbu tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios savaime jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Ir jeigu pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja, tai skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju (CPK 510 str.) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip. Įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo/neatideda vykdymo veiksmų, priešingai, tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti/atidėti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 str., 281 str., 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t.y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str., Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1372-464/2011 priimta nutartis ).

Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18, 584 str.), tuo tarpu skolininkas savo turimomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, nepažeisti suinteresuotų asmenų teisių ir interesų, nekliudyti antstoliui operatyviai atlikti vykdymo veiksmus (CPK 7 str., 644 str.).

Kadangi, kaip jau buvo minėta, išieškojimo vykdymo procese stabdymas teismo taikomas tik išimtiniu atveju, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo elgtis atidžiai, rūpestingai ir protingai, aktyviai veikti, siekdamas apginti savo pažeistus interesus, t.y. dėti maksimalias pastangas įrodinėjant prašymo tenkinimo būtinumą bei skundo pagrįstumą. Pagrindu stabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

Teismo vertinimu pareiškėjai nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai pabloginta pareiškėjų padėtis, nes skundo reikalavimai liktų neužtikrinti. Pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nekonkretus, nėra aišku kokios laikinosios apsaugos priemonės, pareiškėjų manymu, turėtų būti taikomos. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės – turto išsaugojimo, kaip nurodo pareiškėjai, įstatymas nenumato.

Teismas iš skundo turinio daro išvadą, kad pareiškėjai skundžia antstolio atliktą pareiškėjų turto vertinimą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjų teiginiai dėl neteisėtos ir nemotyvuotos jų turto vertės nustatymo negali būti įvertinti kaip pakankamas argumentas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjai nepateikė jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad antstolis, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtą perleis tretiesiems asmenims. Nėra nepateikta jokių duomenų pavyzdžiui apie tai, kad antstolis būtų paskelbęs įkainoto turto varžytines, ar kitų duomenų, kurie galėtų būtų vertintini kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymi, kad skundai dėl antstolio veiksmų turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo jų priėmimo (LR CPK 593 str.), t.y. skundai nagrinėjami sutrumpintais terminais, turto realizavimo tvarkai Civilinio proceso kodeksas numato tam tikras procedūras bei terminus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjų turtas bus realizuotas iki pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio, subjektyvūs samprotavimai bei analogiški nurodytiems skunde dėl antstolio veiksmų ir bus nagrinėjami sprendžiant skunde keliamus klausimus.

Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, o iš prašymo turinio galima spręsti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo stabdyti visus vykdomuosius veiksmus byloje. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko ir parenka vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra, siekdamas išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, taiko ar parenka laikinąsias apsaugos priemones taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pareiškėjai skundu dėl antstolio veiksmų skundžia 2016-10-28 patvarkymą, todėl, atsižvelgiant į proporcingumo, ekonomiškumo principus, nėra teisinio pagrindo stabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Pažymėtina, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, būtų apsunkintas bet kokių tarpinių procesinių sprendimų priėmimas vykdomojoje byloje. Be to, pareiškėjai niekuo nepagrindė žalos, galinčios atsirasti nesustabdžius vykdymo veiksmų, atsiradimo ir kitų aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti reikšmingomis.

Atsižvelgiant į išdėstyta, spręstina, kad pareiškėjų teismui pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Kaip jau buvo nurodyta, remiantis CPK nuostatomis laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik tuo atveju, kai asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Pareiškėjai nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 144 str. 1 d., 178 str., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjų D. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/15/01994.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.