Kauno apygardos teismo nutartis

2023-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-139-844/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2023-04-19Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-01
Bylos Nr.
AN2-139-844/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00997-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas (pirm.)
Nukentėjusysis
"Kauno autobusai''
Institucija
Kauno apskrities VPK Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė
Kategorijos
Byla Nr. AN2-139-844/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00997-2022-3Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo R. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu R. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, ir jam paskirta 11 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. birželio 1 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusą „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, buvo neatidus, atsiradus iš anksto matomai kliūčiai, kliudė kelio ženklą Nr. 507 (Eismo kryptis sankryžoje) ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintas vienas automobilis ir kelio ženklas. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktų reikalavimus. Šį nutarimą R. V. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė skundė teismui.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu Institucijos vyriausiojo tyrėjo A. M. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena R. V. atžvilgiu nutraukta. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių R. V. kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Institucija prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti nepakeistą Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą.

3.1. Teigiama, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti pažeidėjo R. V. atžvilgiu administracinę atsakomybę yra nepagrįstas, kadangi priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių pakanka R. V. kaltei dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo pagrįsti. Apylinkės teismas savo nutarime nurodė, kad R. V. viso proceso metu neigė, kad į važiuojamąją kelio dalį išsikišusį kelio ženklą jis galėjo pamatyti, tačiau šiuo aspektu apeliantė nurodo, jog tai vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, Institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota teismų praktikoje, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik pažeidėjo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.

3.2. Nors R. V. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ženklas buvo nepastebimas, tačiau telefoninio pokalbio metu, jo atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė patvirtino, kad R. V. važiuodamas aiškiai matė, kad kelio ženklas yra persuktas, tačiau neapskaičiavo, kad jo vairuojamo autobuso veidrodėlis kliudys ženklą, todėl darytina išvada, kad R. V. sąmoningai suvokdamas grėsmę sugadinti tiek transporto priemonę, tiek kelio ženklą, prisiėmė riziką nekeisti transporto priemonės judėjimo greičio ar krypties, nerūpestingai ir neatsargiai vadovaudamasis savo klaidingu manymu neįsitikino, kad yra saugu taip elgtis, nors turėjo galimybę tinkamai įvertinti situaciją, dėl ko kliudė kelio ženklą ir apgadino savo vairuojamą transporto priemonę. Taip pat Institucija skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad kelio ženklas, kurį kliudė R. V., atsirado ne staiga, o jau buvo matomas iš anksto. Byloje esantis vaizdo įrašas būtent ir patvirtina, kad kelio ženklas buvo persuktas gerokai prieš atvažiuojant autobusui iki susidūrimo vietos, taigi atsirado ne staiga, kaip nurodyta apylinkės teismo sprendime.

3.3. Be to, Institucija nesutinka su teismo motyvu, kad ta aplinkybė, kad kelio ženklas matosi vaizdo įrašė, savaime negali patvirtinti to, kad tokią kliūtį autobuso vairuotojas šioje situacijoje galėjo pamatyti laiku, siekiant imtis atitinkamų priemonių, pvz. stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Šiuo atveju Institucija pažymi, kad, jau kaip minėta anksčiau, kelio ženklas neatsirado staiga, jis buvo matomas jau iš anksto ir iš gerokai toliau. Aplinkybė, kad kelio ženklas buvo matomas iš toliau patvirtina ir tai, kad iki aptariamo įvykio Institucijoje nėra registruotas joks kitas eismo įvykis ar nusižengimas dėl susidūrimo su kelio ženklu, kas pagrįstai parodo, kad visos kitos tokios kategorijos transporto priemonės ar didesnės pravažiavo saugiai laikantis saugaus atstumo ir kitų saugiam eismui keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį Institucijos skundą UAB „ka“ generalinis direktorius M. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarimą ir palikti galioti nepakeistą Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad netikėtai kelyje atsiradusia kliūtimi galima būtų laikyti į gatvę staiga išbėgusį gyvūną, vaiką, ar iškrentantį krovinį iš priešais važiuojančios transporto priemonės, ir pan., tačiau, šalikėlėje statiškai stovintis, kad ir persisukęs kelio ženklas, vargu ar gali būti priskirtas „netikėtai atsiradusiai kliūčiai“. Teigiama, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į faktines įvykio aplinkybes ir į priežastis, dėl kurių vairuotojas nepastebėjo persukto ženklo. Tikėtina, kad autobuso vairuotojas tinkamai neįvertino kliūties dėl momentinio neatidumo arba netinkamai parinkto greičio, atliekant persirikiavimo į kitą eismo juostą manevrą.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinis skundas netenkinamas

6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo R. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. V. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, ir šios išvados pagrindu priimtu sprendimu nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje Kauno apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad R. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įvykio ir sudėties, ir pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.

9. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepakankamai pagrindžia R. V. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju Institucija, pateikusi apeliacinį skundą bei UAB „ka“ pateikę atsiliepimą į apeliacinį skundą, naujų argumentų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

11. ANK 417 straipsnio 7 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

12. Šiuo atveju R. V. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2022 m. birželio 1 d. 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas autobusą „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, buvo neatidus, atsiradus iš anksto matomai kliūčiai, kliudė kelio ženklą Nr. 507 (Eismo kryptis sankryžoje) ir jį apgadino. Byloje nekyla ginčas dėl to, kad Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarime nurodytu metu ir vietoje, R. V. vairuojant autobusą „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo kliudytas kelio ženklas, nurodantis eismo kryptį sankryžoje. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad šis ženklas buvo persuktas, stovėjo išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį dar iki autobusui jį kliudant. Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, teigdami, kad vairuotojas R. V. turėjo galimybę išvengti susidūrimo su kelio ženklu stabdydamas vairuojamą transporto priemonę arba keisdamas judėjimo kryptį, kadangi kelio ženklas buvo matomas, o ne staiga atsiradusi kliūtis. Apeliantės teigimu, vairuotojas tik dėl neapdairaus ir neatsargaus elgesio neišvengė susidūrimo su kliūtimi, todėl jos manymu, jis turėtų atsakyti pagal administracinę teiseną.

13. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo nustatyta, kad kelio ženklas Nr. 507 (Eismo kryptis sankryžoje) iki įvykio nebuvo įrengtas pagal teisės aktų reikalavimus, nes kelio ženklas prieš eismo įvykį stovėjo netaisyklingai, t. y. buvo persuktas bei jo įrengimas neatitiko 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ nustatytos tvarkos 18, 24, 28 punktuose numatytų reikalavimų. Skundo nagrinėjimo medžiagoje yra pateiktas UAB „Kauno gatvių apšvietimo“ el. laiškas, kuriame nurodyta, kad minėtasis ženklas galėjo sukinėtis dėl vėjo, kitų asmenų veiksmų, o po eismo įvykio jis buvo pritvirtintas įrengiant antrą stovą.

14. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių R. V. kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną R. V. atžvilgiu, buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti – apklausė visus asmenis, susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jo (kaltės) jokie objektyvūs įrodymai neginčijamai nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. V. dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo savo kaltės nepripažino, nurodė, kad tuo metu lijo lietus, tą dieną važiavo 6 numeriu pažymėtu autobusu numatytu maršrutu, buvo perėmęs pamainą prieš pusvalandį, pro tą vietą važiavo pirmą kartą tą dieną, kolegos nieko nesakė, neįspėjo. Jis važiavo pirmąja eismo juosta, antroje ir trečioje eismo juostoje buvo daug automobilių, savo juosta važiuojant pajautė smūgį.

15. Ir nors peržiūrėjus ir įvertinus vaizdo įrašą, pateiktą iš vairuotojo autobuso, buvo aiškiai matomas kelio ženklas, kuris ir buvo kliudytas, tačiau vien ši aplinkybė negali sudaryti pagrindo bausti vairuotoją, kadangi ta aplinkybė, kad šis ženklas matosi vaizdo įraše, savaime negali patvirtinti to, kad tokią kliūtį autobuso vairuotojas šioje situacijoje galėjo pamatyti laiku, siekiant imtis atitinkamų priemonių, pvz., stabdyti ar keisti važiavimo kryptį. Autobuso ir kliūties susidūrimas įvyko apie 16.30 val., kuomet buvo itin intensyvus eismas, kaip nurodė pats vairuotojas, kad kitose dvejose eismo juostose buvo daug automobilių, matyti, kad R. V. vairuojamas autobusas, persirikiavęs į kraštinę eismo juostą, pavažiavęs ja nedidelį atstumą, kliudė kelio ženklą. Akivaizdu, kad vairuotojas savo dėmesį buvo sutelkęs į kitas reikšmingas aplinkybes, kitus eismo dalyvius norėdamas atlikti persirikiavimo manevrą ir nesitikėjo, kad kelio ženklas didesniąja dalimi bus išlindęs į važiuojamąją kelio dalį.

16. Neginčytinai nustatyta, kad R. V. objektyviai negalėjo tikėtis, kad šioje kelio atkarpoje gali atsirasti kliūtis, kurios įprastu atveju ten būti neturėtų, t. y. į važiuojamąją kelio dalį išsikišęs kelio ženklas, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad jis buvo neatidus ir nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus. Apeliacinio skundo argumentai, kad neva jis vairuodamas padidinto pavojingumo transporto priemonę bei veždamas keleivius privalėjo pastebėti kliūtį, išvengti susidūrimo staigiai stabdant ar keičiant važiavimo kryptį, laikytini nelogiškais bei atmestinais, kadangi autobusas įvykio metu važiavo su keleiviais ir dalis jų stovėjo, todėl staigus autobuso stabdymas ar staigus krypties keitimas galėjo sukelti kur kas didesnes bei sunkesnes pasekmes, jis nežinojo ir negalėjo tikėtis, kad staiga turės prasilenkti su ne vietoje esančiu ir nestabiliu, vėjo blaškomu kelio ženklu, kurio vieta nuo įprastinės buvo pakitusi. Įvykio metu buvo kliudytas kelio ženklas buvo išsikišęs link važiuojamosios kelio dalies daugiau nei turėtų būti įprastai (tvarkingai), todėl natūralu, kad vairuotojas, kuris tuo metu buvo susikoncentravęs į eismo intensyvumą, galėjo jo nepastebėti ir galėjo net nesitikėti, kad jo kelyje tas ženklas atsiras. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad autobuso vairuotojas objektyviai turėjo pastebėti staiga atsiradusią kliūtį ir tai, kad jis nespėjo išvengti susidūrimo – turi būti baudžiamas. Tačiau apygardos teismas su tokiu skundo argumentu neturi jokio pagrindo sutikti, kadangi šiuo atveju nėra jokios vairuotojo kaltės, nes bylos duomenimis nėra nustatyta, kad įvykio metu jis autobusą būtų vairavęs neleistinu greičiu, be to buvo lietinga, apsiniaukusi diena, kas objektyviai galėjo sutrukdyti pastebėti netaisyklingai kabantį bei besisukiojantį kelio ženklą.

17. Nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. pažeidė ir KET 126 punktą, tačiau šis pažeidimas jam nebuvo inkriminuotas nei surašant administracinio nusižengimo protokole, nei priimant nutarimą. Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, esant nustatytoms byloje aplinkybėms, nagrinėjamu atveju autobuso vairuotojas R. V. negalėjo tikėtis, jog įvykio vietoje (atkarpoje) gali atsirasti nenumatyta, judanti kliūtis - kelio ženklas, kurios jis objektyviai nepastebėjo ir su ja susidūrė. Tai įvertinus daroma išvada, jog bylos duomenys neleidžia pripažinti, kad R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl konstatuotina, kad R. V. veikoje nėra būtino administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, todėl pradėta administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

18. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. V. pažeidė KET 9 ir 101 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarimas paliekamas galioti, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas