Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2021-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-665-923/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-09
Bylos Nr.
II-665-923/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01290-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Lina Lesinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. D.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VS
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-665-923/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01290-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4; 21.11.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,sekretoriaujant Ievai Čiulčinskaitei,dalyvaujant pareiškėjai J. D.,Kauno miesto Žaliakalnio Policijos komisariato Veiklos skyriaus atstovei J. D.,A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio Policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. D. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylose teisenos pagal 2021 m. gegužės 14 d. J. D. pareiškimą dėl netinkamo A. V. elgesio pastarosios atžvilgiu. Pareiškime nurodoma, jog 2021 m. gegužės 12 d., apie 18.00 val., J. D. būnant (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioje valdoje, nusileidus į rūsio patalpą užsukti vandens, A. V. uždarė rūsio duris ir neleido išlipti. Taip pat dažnai J. D. provokuoja, užkabinėja, fotografuoja bei įrašinėja, įžeidinėja. Kadangi negauta pakankamai objektyvių duomenų, kad A. V. įžeidžiamai kibo prie J. D., tai yra, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnyje, administracinio nusižengimo teisenos nutarta nepradėti.

2021 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas J. D. skundas, kuriame ji prašo panaikinti nutarimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Skunde pažymima, kad nesutinka su tyrėjos atliktu tyrimu, kadangi A. V. piktybiškai uždarė rūsio dangtį, kuriame ji buvo, ir neleido jai išlipti. Pareiškėja nurodo, kad A. V. pateiktuose atsakymuose nėra jokios logikos ir tiesos, vien tik ciniškas melas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes prašo iš naujo išnagrinėti pareiškimą.

Teismo posėdžio metu J. D. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 12 d. dirbo kieme ir per verandą, kur buvo A. V., nuėjo į rūsį užsukti vandens, atsidengė dangtį, rankoje laikė raktus ir spynelę. Lipdama laiptais į rūsį, išgirdo, kad užsidengė dangtis, o A. V. pasakė: „tau labai patinka čia vaikščioti, tai dabar pasėdėsi“. Ji užlipo laipteliais į viršų prie dangčio, tačiau negalėjo jo atidaryti ir pradėjo šaukti, jog atidarytų dangtį. Pareiškėja nurodė, kad labai išsigando, su savimi neturėjo pasiėmusi net telefono. A. V. negalėjo užrakinti dangčio, kadangi jis neturėjo spynos, todėl mano, kad jis stovėjo ant jo ir taip jai neleido jo atidaryti. Praėjus kažkiek minučių, A. V. atidarė dangtį ir paklausė, ar patiko. Pareiškėja paaiškino, kad šio įvykio daugiau niekas nematė, su A. V. kyla nuolatiniai konfliktai, konfliktiški santykiai tęsiasi 5 metus.

A. V. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, įvykio dieną grįžus iš darbo, J. D. eilinį kartą pasitiko jį su replikomis. Ėjo pro verandą, turėjo trumpą pokalbį, kurį ji pati iniciavo, ir tada jis nuėjo į vonios kambarį nusiplauti rankas. Pamatė atidarytą rūsio dangtį, todėl nusprendė jį uždaryti, kad į rūsį neįkristų uošvienė, kadangi J. D. dažnai jį palieka atidarytą. Pažiūrėjo į apačią, apačioje nieko nebuvo ir uždarė duris, J. D. turbūt išgirdo dangčio uždarymo garsą, užlipo laiptais į viršų ir atidarė rūsio duris ir pasakė, kad kreipsis į policiją. Tam, kad patekti į rūsio patalpas, grindyse yra įmontuotos durys. Rūsyje yra inžineriniai tinklai, nuo jo jis rakto neturi, kai reikalinga patekti į patalpas, kreipiasi į kaimynus. Paaiškino, kad D. nesakė frazės „Patiko?“. Negirdėjo, kad J. D. šauktų, išgirdo tik kai užlipo laiptais, tikrai nestovėjo ant rūsio durų. Nepasakytų, kad santykiai yra konfliktiški, tiesiog jie nebendrauja. A. V. paaiškino, kad konfliktai vyksta nuo tada, kai negavo sutikimo įsirengti antro aukšto patalpų.

A. V. pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-10449-877/2020, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-126-877/2021, pirmo aukšto ir rūsio išdėstymo planą, paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo kopiją, įgaliojimą valdyti G. V. žemės sklypo dalį, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 6–28).

Institucijos atstovė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog aplinkybės yra ištirtos objektyviai, įvertintos visos reikšmingos tyrimui aplinkybės ir pagrįstai nutarta nepradėti administracinės teisenos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.).

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš ginčijamo Institucijos Veiklos skyriaus tyrėjos J. D. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo matyti, jog administracinio nusižengimo teisena A. V. atžvilgiu nebuvo pradėta, kadangi negauta pakankamai objektyvių duomenų, jog buvo įvykdytas pažeidimas, turintis administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus sus administracinio nusižengimo medžiaga matyti, jog gavus J. D. pareiškimą buvo imtasi priemonių visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti bylos aplinkybes. Iš 2021 m. gegužės 31 d. tarnybinio pranešimo dėl atlikto aplinkybių patikslinimo pagal pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad susisiekus telefonu su pareiškėja J. D. ji paaiškino, jog tarpusavio konfliktai su A. V. tęsiasi ilgą laiką. Telefonu A. V. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ir naudojasi tomis pačiomis patalpomis, kaip ir J. D.. A. V. nurodė, kad šis vengia konfliktų su pareiškėja, jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartoja, 2021 m. gegužės 12 d. rūsio duris užvėrė, neužrakino, kadangi šios buvo praviros, kad būtų kažkas viduje, nepastebėjo. 2021 m. gegužės 31 d. aplinkybių patikslinimo metu buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur padarytos įvykio vietos fotonuotraukos. Daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta, teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Asmenų, turinčių reikšmingos informacijos nenustatyta. Gautų duomenų pagrindu buvo padaryta išvada, kad nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, jog A. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Teismas posėdyje išnagrinėjęs J. D. skundą, įvertinęs surinktus įrodymus, išklausęs pareiškėją, A. V., konstatuoja, jog Institucijos Veiklos skyriaus tyrėjos J. D. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta, ir kai vertinama ar atlikti kiti tyčiniai veiksmai, tikslas. Kiekvienu atveju vertinant asmens veikų (veiksmų), kurie atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų požymius, pobūdį nustatoma, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Tiek atliekant tyrimą pagal J. D. pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu A. V. neneigė, jog uždarė bendro naudojimo rūsio duris, kurios buvo atidarytos, tačiau nurodė taip pasielgė siekdamas, kad niekas neįkristų ir nesusižalotų, rūsyje esančios J. D. nepastebėjo, uždarius duris, jų nelaikė, priešingai, jas atsidarė J. D. pati. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp J. D. ir A. V. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Tiek J. D., tiek A. V. patvirtino, jog konflikto metu kitų asmenų kieme nebuvo, kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos ir nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, o būtent nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų netinkamus A. V. veiksmus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-598-498/2017).

Nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų A. V. netinkamus veiksmus, konstatuotina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. D. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjos J. D. skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. D. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos J. D. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Lina Lesinskienė