Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-929/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1-1000-929/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58623-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
N. Č.
Nukentėjusysis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-929/2016Proceso Nr. 1-01-1-58623-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.1.;2.3.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorams Sigitui Jankauskui, Linui Gružui,kaltinamajam N. Č.,jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,nukentėjusiajam V. J.,vertėjui Audriui Krušnai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (pensininkas), vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Č. 2015 m. spalio 22 d., apie 10.59 val., Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Molėtų plentu antra eismo juosta kryptimi nuo Molėtų pusės link Skersinės gatvės, Molėtų pl.-Skersinės g. sankryžoje suko į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 157 punkto reikalavimus, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų vairuotojui V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis N. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 22 d., apie 11.00 val. vairavo automobilį Ford Escort. Vežė žmoną į Santariškių klinikas. Prie sankryžos sustojo, prieš jį buvo 3-4 automobiliai. Užsidegė žalias šviesoforo signalas ir jis paskui kitus automobilius pradėjau sukti. Į sankryžą važiavo paskui visureigį, teko pristabdyti. 3-4 m. atstumu pamatė iš dešinės artėjantį automobilį. Sankryža ten pavojinga, ji yra žemiau kalvos, matomumas ne daugiau 14-16 m. Kai sankryžoje suko į kairę, priešais automobilių nebuvo. Automobilį Citroen Berlingo“ pamatė prieš 3-4 m. Tuo metu jau buvo apie 40 cm. įvažiavęs į priešingą eismo juostą ir neturėjo galimybės sustabdyti savo automobilio. Pripažįsta, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, nes sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui. Po įvykio, gavęs nukentėjusiojo telefono numerį, jam paskambino ir atsiprašė. Gailisi dėl sukelto eismo įvykio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2015-10-22, apie 11.00 val., vairavo automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo iki 60 km/h greičiu Molėtų plentu 1-a eismo juosta nuo miesto centro link Molėtų pusės. Privažiuodamas prie Molėtų pl.-Skersinės g. sankryžos, matė, kad jam degė žalias šviesoforo signalas, todėl nekeisdamas važiavimo greičio važiavo toliau. Pamena, kad prie sankryžos, jo važiavimo krypties 2-oje eismo juostoje, stovėjo mikroautobusas, kuris sankryžoje ketino sukti į kairę. Jam įvažiuojant į sankryžą, staiga pastebėjo, kaip priešinga kryptimi nuo Molėtų pusės sankryžoje į kairę suko automobilis. Atstumas tarp jo ir sukančio automobilių buvo apie 3-5 m. Pamatęs sukantį į kairę automobilį iš karto spaudė stabdžio paminą, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir jo automobilis susidūrė su posūkio į kairę manevrą atliekančiu pilkos spalvos automobiliu Ford Escort. Po susidūrimo jo automobilis pakeitė judėjimo trajektoriją, pavažiavo į dešinę, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į kelio ženklo stulpą. Ford automobilis po susidūrimo sustojo už sankryžos esančioje „Skersinės“ stotelėje. Priėjusi kažkokia moteris paklausė, ar reikia pagalbos. Moters paprašė iškviesti medikus. Kai į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, išlipo iš savo automobilio. Kur buvo Ford automobilio vairuotojas, nematė. Policijos pareigūnai paėmė jo dokumentus, po to liepė papūsti į alkotesterį. GMP medikai išvežė jį į Santariškių ligoninę, kur jam buvo nustatytas krūtinkaulio lūžis (b. l. 53-54).

Alkotesterio rodmenų kvite Nr. 409 nurodyta, kad 2015-10-22, 11.15 val. kaltinamasis N. Č. buvo blaivus (b. l. 45).

Alkotesterio rodmenų kvite Nr. 408 nurodyta, kad 2015-10-22, 11.07 val. nukentėjusysis V. J. buvo blaivus (b. l. 45).

2015-11-25 apžiūros protokole užfiksuota, kad VTMT teismo medicinos specialistas J. M. Paliulis, apžiūrėjęs V. J., gim. 1954 m., VUL Santariškių klinikų asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. P15-25062, padarė išvadą, kad V. J. nustatytas sužalojimas - krūtinkaulio lūžis galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. Č. sukelto eismo įvykio aplinkybes taip pat patvirtina Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas (b.l. 5-6), fotolentelės (b.l. 7), duomenys apie transporto priemonių sugadinimus (b.l. 8-9), policijos vyr.patrulio O. J. tarnybinis pranešimas (b.l. 18).

Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis N. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad vairuodamas automobilį Ford Escort, įvažiavęs į sankryžą nepastabėjo priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio Citroen Berlingo ir su juo susidūrė. Tokias kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiojo V. J. parodymai, VTMT teismo medicinos specialisto išvada, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas, duomenys apie transporto priemonių sugadinimus, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi grįsdamas nuosprendį.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad N. Č. 2015 m. spalio 22 d., apie 10.59 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Molėtų pl.-Skersinės g. sankryžoje sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. J. ir su juo susidūrė, ko pasekoje V. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokia kaltinamojo N. Č. veika atitinka BK 281 str. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo N. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryta neatsargi nusikalstama veika, sužalotas vienas asmuo, į kaltinamojo asmenybę – N. Č. yra pensininkas, neteistas, nebaustas administracine tvarka, teismui pateikti duomenys, kad jis ir jo sutuoktinė turi sveikatos problemų, pastoviai vartoja vaistus, gauna nedideles pajamas. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta N. Č. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 str. nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Kaltinamasis N. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 str. 3 d. numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. N. Č. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl darytina išvada, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, buvo atsitiktinis, nulemtas jo nerūpestingumo ir neatidumo, be to, nelaikytinas itin šiurkščiu. Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, nėra duomenų, kad jis būtų viršijęs leistiną greitį. Esant šios aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo jam skirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusysis V. J. pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad turtinę žalą jam atlyginta, todėl dėl jos atlyginimo reikalavimo nereiškia.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Nustatyta, jog civilinis atsakovas ADB „Gjensidige" apskaičiavo bei išmokėjo V. J. 1600 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad eismo įvykio metu jam lūžo krūtinkaulis, išsibalansavo kraujospūdis, plyšo kairio peties sausgyslė. Remiantis teismui pateiktais medicininiais dokumentais, V. J. 2015-10-22 eismo įvykio pasekmėje buvo diagnozuotas krūtinkaulio lūžis bei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Duomenų apie ilgalaikius nukentėjusiojo sveikatos sužalojimus, numatomas atlikti ateityje medicinines procedūras, teismui nepateikta. Nukentėjusiojo peties pakitimai, nustatyti MRT metodu, specialisto nėra nurodyti kaip 2015-10-22 eismo įvykio pasekmė. Peties pakitimai nustatyti praėjus 3,5 mėnesio po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šie pakitimai atsirado dėl eismo įvykio. Taip pat teismui nepateikta duomenų, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam atsirado kiti sužalojimai, kurie nurodyti jo pateiktuose dokumentuose (padidintas arterinis kraujo spaudimas, kairiojo skilvelio miokardo hipertrofija ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-467/2010). Teismų praktikoje, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, priteistinų sumų dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-401/2009, 2K-64/2009, 2K-350/2012, 2K-7-120/2010, 2K-616/2010, 2K-477/2010).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiojo V. J. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam civilinio atsakovo ADB „Gjensidige" atlyginta 1600 eurų dydžio neturtinė žala yra teisingai įvertinta ir apskaičiuota, todėl tenkinti V. J. civilinį ieškinį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir skirti jam 12 (dvylikos) MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. Č. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) MGL (301,28 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikrasTeisėja R. Paužaitė