Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-178-524/2014

2014 m. kovo 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-681-474/2013 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-09-20 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinyje taip pat turi būti nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reiškiant ieškinį teisme, privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą (ieškinio dalyką). Suinteresuotas asmuo, nurodydamas ieškinio dalyką, kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimas, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

Nagrinėjamojoje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, nes ieškovė tokio reikalavimo teismui, atitinkančio CK 2.24 str. numatytus teisės gynimo būdus, nebuvo suformulavusi. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Ieškovas, disponuodamas savo teisėmis, savarankiškai sprendžia klausimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, t.y. suformuluoti teismui tikrovės neatitinkantį teiginį apie asmenį ir prašymą jį paneigti. Teismų praktikoje išskiriamas ir trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Tokių reikalavimų ieškovė nesuformulavo, tačiau nurodo faktinę aplinkybę, jog ji buvo įžeista 2013-02-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdyje, kur buvo nagrinėjamas jos ir atsakovo civilinis ginčas. CK 2.24 str. 9 d. nustato, kad asmens garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui netikslinga naikinti skundžiamo teismo sprendimo dėl to, kad ieškovė patikslintų savo reikalavimus ir suformuluotų teiginius, kuriuos prašo paneigti.

Šioje byloje ieškovė prašė tik priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už patirtus psichologinius išgyvenimus ir savo reikalavimą grindė remiantis CK 6.283 str., 6.288 str., nurodydama, jog patyrė psichologinius išgyvenimus, tačiau tenkinti ieškinį remiantis CK 6.283 str. nėra pagrindo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, jog ieškovei buvo sužalota sveikata. Ieškovė nurodo, jog atsakovas ją įžeidė ir dėl to ji patyrė psichologinius išgyvenimus, tačiau remiantis CK 6.283 str. nėra pagrindo tenkinti jos ieškinio, nes nėra nustatytas ieškovės sveikatos sužalojimo faktas. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Šiuo atveju žalos atlyginimo dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str., 6.283 str. 1d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Tačiau ieškovei pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nepateikus įrodymų dėl jos sveikatos sužalojimo ir nereiškiant ieškinio remiantis CK 2.24 str., tenkinti apeliacinio skundo jo motyvais nėra pagrindo ( CPK 326 str. str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-09-20 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.