Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2025 m. vasario 18 d., apie 16.23 val., adresu Žirmūnų g. 1B, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW PASSAT“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai 2025 m. vasario 18 d. 16.43 val. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ nustatė 1,84 promilių girtumą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Visgi, vien formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad A. R. yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbdavio, anksčiau nei karto nebuvo teistas, tačiau transporto priemonę būdamas neblaivus vairuoja jau ne pirmą kartą. Baudžiamosios byloje (b. l. 85-87) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarimu A. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,76 promilių neblaivumas, už šio nusižengimo padarymą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Nors šis administracinis nusižengimas padarytas prieš ilgą laiko tarpą, t. y. beveik 10 metų, tokios aplinkybės yra reikšmingos kaltinamojo asmenybės charakterizavimui. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, už analogišką teisės pažeidimą (vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,47 promilių neblaivumas) A. R. buvo baustas ir 2022 m. sausio 6 d. nutarimu, kuriuo jam paskirta 800 Eur dydžio bauda (sumokėta) bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams (iki 2022 m. birželio 25 d.) bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių (iki 2023 m. birželio 25 d.). Praėjus kiek daugiau nei pusantrų metų nuo šios poveikio priemonės taikymo pabaigos, kaltinamasis vėl vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Nors administracinė nuobauda ir už antrąjį nusižengimą jau nebegaliojanti, ši aplinkybė esminės įtakos, teismo vertinimu, nedaro. Aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, nebuvo atsitiktinis. Kaip minėta, kaltinamajam už administracinių teisės pažeidimų padarymą, be to, kad skirtos baudos, taip pat ir du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl asmuo, sėsdamas prie automobilio vairo neblaivus, suvokė savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, praeityje taikytos poveikio priemonės nesulaikė jo nuo tokio elgesio pasirinkimo. Be kita ko, nors, pasak kaltinamojo, jis tik ketino perstatyti automobilį ir, kaip galima suprasti, ilgo atstumo nevažiavo, visgi jo vairavimas buvo pavojingas, sukėlęs įtarimų policijos pareigūnams – kaltinamasis buvo sustabdytas jiems manant, kad pastarajam sutriko sveikata.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, vertintina, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo krikšto tėvas B. M. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, teigiamai charakterizuojamas darbovietės administracijos, kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, glaudžiai bei artimai bendrauja su kaltinamuoju, ir tokios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Vis dėlto, teismas nenustatė pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nenustatė vienos iš būtinų BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, o nesant šių sąlygų visumos, A. R. atžvilgiu negali būti taikomos minimo straipsnio nuostatos ir jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

A. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas (b. l. 90), administracine tvarka nebaustas (b. l. 91-92), šiuo metu dirbantis (b. l. 93), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip pasižymintis geru strateginiu mąstymu, sugebantis savarankiškai organizuoti darbo procesą, visada laiku atliekantis pavestas užduotis, padedantis kolegoms; kolektyve draugiškas, lengvai bendraujantis, kruopštus ir pareigingas, imlus įvairioms naujovėms bei pasiūlymams. Duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 60 MGL. Toks bausmės dydis pirmą kartą teisiamam asmeniui, teismo vertinimu, yra adekvatus ir proporcingas tiek padarytai veikai, tiek ir kaltinamojo asmenybei. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino kaltę, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 40 MGL bauda, kurios mokėjimo terminas, įvertinus baudos dydį, nustatytinas ilgesnis, t. y. 4 mėnesiams.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, be to, anksčiau baustas administracine tvarka už analogiškų pažeidimų padarymą. Nustatant aptariamos priemonės taikymo terminą įvertintina ir tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl veikos padarymo, atsakomybės nevengė, savo veiksmus įvertino kritiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 19 d.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju, minimas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio savininkas ir valdytojas yra A. R. Šiuo atveju, minėtas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaltininkui priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama visais atvejais (BK 72 straipsnis 2, 3 dalys). Taigi, iš kaltinamojo yra konfiskuotinas jam priklausantis automobilis.

VII. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktu, advokatės Zitos Malovos teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 233,33 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamoji byla teisme gauta su prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VIII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 68-79), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

2025 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. automobiliui „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-88), paliktinas galioti iki konfiskacijos įvykdymo (b. l. 56-59).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur dydžio baudą.

Išaiškinti A. R., kad baudą turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 19 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“,

– konfiskuoti A. R. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. R. nepriteisti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.