- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-2616-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17964-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės M. L. atstovo advokato V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje 2-22357-454/2014 pagal ieškovo A. K. prevencinį ieškinį atsakovei M. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovei, kuriame prašė uždrausti atsakovei perkelti 5 dujinius radiatorius (3 kw, 3 vnt. vertė 7 455 Lt, 5 kw, 2 vnt. vertė 5 680 Lt); lazerinį prietaisą dėžėje, kurios matmenys apie 30 x 40 x 100 cm (vertė 14 000 Lt); kasos aparatą „Casio“, registruotą IĮ „Klima“ vardu (vertė 1 200 Lt); IĮ „Klima“ antspaudą ir dokumentus; asmenines nuotraukas ir įrankius; apyvartoje necirkuliuojančius senovinius banknotus ir monetas (vertė 300 Lt) iš atsakovės gyvenamojo namo į kitą vietą ar kitaip juos naudoti arba perleisti juos kitiems asmenims bei įpareigoti atsakovę imtis veiksmų, kurie neleistų mažinti šių daiktų vertės; įpareigoti atsakovę nedelsiant perduoti ieškovui aukščiau išvardintus daiktus, nesudaryti bei pašalinti bet kokias kliūtis ieškovui patekti į atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ar kitą jos valdomą patalpą tikslu pasiimti aukščiau išvardintus daiktus. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždrausti atsakovei perkelti ieškinyje išvardintus daiktus iš atsakovės gyvenamojo namo į kitą vietą ar kitaip juos naudoti, arba perleisti juos kitiems asmenims, bei įpareigojant atsakovę imtis veiksmų, kurie neleistų mažinti ginčo daiktų vertės. Nurodė, kad atsakovė sąmoningai neperduoda ieškovui išvardintų daiktų, kuriais neturi teisės disponuoti. Nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi, perkėlus ginčo daiktus į kitą vietą, teismo sprendimu atsakovei nustatyti įpareigojimai realiai ieškovo pažeistų teisių neapgintų, valdymo netekimo nepašalintų, be to, neleistinai sumažinus daiktų vertę ar kiekį, ieškovo ginamos turtinės teisės liktų neapsaugotos, o teismo sprendimo įvykdymas taptų beprasmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei perkelti 5 dujinius radiatorius (3 kw, 3 vnt. vertė 7 455 Lt, 5 kw 2 vnt. vertė 5 680 Lt); lazerinį prietaisą dėžėje, kurios matmenys apie 30x40x100 cm (vertė 14 000 Lt); kasos aparatą „Casio“, registruotą IĮ „Klima“ vardu (vertė 1 200 Lt); IĮ „Klima“ antspaudą ir dokumentus; asmenines nuotraukas ir įrankius; apyvartoje necirkuliuojančius senovinius banknotus ir monetas (vertė 300 Lt) iš atsakovės gyvenamojo namo į kitą vietą ar kitaip juos naudoti arba perleisti juos kitiems asmenims, bei įpareigojo atsakovę imtis veiksmų, kurie neleistų mažinti ginčo daiktų vertės.
Teismas iš ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovas siekia užsitikrinti galimybę susigrąžinti iš atsakovės neteisėtai valdomus jo daiktus. Atsakovė, anot ieškovo, gali ginčo daiktus naudoti, mažinti jų vertę, perkelti juos į kitą, ieškovui nežinomą, vietą. Teismas nurodė, kad atsakovei atlikus nurodytus veiksmus, o teismui galimai priėmus ieškovui palankų sprendimą, priimto sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų, ieškovas būtų priverstas pradėti naujus bylinėjimosi procesus. Teismas sprendė, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovės atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Atsakovei nuosavybės teisės į gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) , buvo atkurtos Kauno m. valdybos 1998 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 940. Ieškovas buvo minėto namo 6 buto subnuomininkas. Išsikraustydamas iš buto ieškovas turėjo taip pat atituštinti ir grąžinti minėto namo rūsio patalpas R-12 ir jas perduoti atsakovei, tačiau ligi šiol neperdavė rūsio rakto ir faktiškai naudojasi šiomis patalpomis neteisėtai;
2. Ieškovas atsakovei saugoti jokių daiktų neperdavė ir atsakovė nei už jų saugumą nei už jų kokybės pablogėjimą negali atsakyti. Antstoliui atvykus su ieškovo atstovu ir išlaužus rūsio patalpos durų spyną, jo nurodytų daiktų kiekio nebuvo aptikta. Buvo rastos tik trys dėžės su užrašu dujinis radiatorius su metaliniais daiktais bei aplankas dokumentų, o taip pat krūva šiukšlių. Kitų ieškinyje nurodytų daiktų antstolis neaptiko. Todėl už nesančių daiktų saugumą atsakovė atsakyti negali. Ieškovui ne kartą buvo siūloma suderintu laiku atvykti ir pasiimti iš rūsio patalpos daiktus, tačiau su tokiomis sąlygomis ieškovas nesutiko ir reikalavo pasakyti gyvenamo namo lauko durų spynos kodą, kad galėtų ir toliau nekliudomai naudotis jam nepriklausančiomis patalpomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo atstovas advokatas D. V. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Atsakovė skunde nurodė su byla nesusijusias aplinkybes ir nepaneigė kitų, teismo nustatytų aplinkybių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų siūliusi pasiimti daiktus;
2. Atsakovė valdo namą ir 2006 m. patuštintą butą Nr.6 kartu su visomis rūsio patalpomis. Viešojo registro duomenimis atsakovei priklauso butas Nr. 6 su rūsio patalpomis;
3. Atsakovės argumentai, kad jai daiktai nebuvo perduoti saugoti ir už jų saugumą ir kokybės pablogėjimą atsakovė negali atsakyti, yra nepagrįsti, kadangi šiais argumentais atsakovė gali įrodinėti savo poziciją pačiame ginče dėl teisės, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių;
4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovės teisių. Atsakovė atskiruoju skundu siekia jai nustatytų įpareigojimų (dėl daiktų, kurių ji pati teigia net neturinti) panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindu taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, kuriuo prašė uždrausti atsakovei perkelti 5 dujinius radiatorius (3 kw, 3 vnt. vertė 7 455 Lt, 5 kw, 2 vnt. vertė 5 680 Lt); lazerinį prietaisą dėžėje, kurios matmenys apie 30 x 40 x 100 cm (vertė 14 000 Lt); kasos aparatą „Casio“, registruotą IĮ „Klima“ vardu (vertė 1 200 Lt); IĮ „Klima“ antspaudą ir dokumentus; asmenines nuotraukas ir įrankius; apyvartoje necirkuliuojančius senovinius banknotus ir monetas (vertė 300 Lt) iš atsakovės gyvenamojo namo į kitą vietą ar kitaip juos naudoti arba perleisti juos kitiems asmenims bei įpareigoti atsakovę imtis veiksmų, kurie neleistų mažinti šių daiktų vertės; įpareigoti atsakovę nedelsiant perduoti ieškovui aukščiau išvardintus daiktus, nesudaryti bei pašalinti bet kokias kliūtis ieškovui patekti į atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , ar kitą jos valdomą patalpą tikslu pasiimti aukščiau išvardintus daiktus. Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė neleidžia pasiimti ieškovui priklausančių daiktų: pakeitė spynas ir tokiu būdu sudarė kliūtis atsakovui patekti į ieškovei priklausančias rūsio patalpas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei perkelti ieškovo nurodytus daiktus iš atsakovės gyvenamojo namo į kitą vietą ar kitaip juos naudoti arba perleisti juos kitiems asmenims, bei įpareigojo atsakovę imtis veiksmų, kurie neleistų mažinti ginčo daiktų vertės. 2014 m. spalio 6 d. antstolio M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, vykdant Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį, konstatuota, kad, patekus į atsakovei priklausančias rūsio patalpas, jose buvo pastebėti 3 galimai nauji dujiniai šildytuvai, K. IĮ „Klima“ buhalterinės apskaitos dokumentai, segtuvas su K. IĮ „Klima“ banko sąskaitų išrašais, kitų 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodytų daiktų nesimatė. Iš 2014 m. lapkričio 11 d. priėmimo-perdavimo akto matyti, kad atsakovės atstovas advokatas V. M. ieškovui pasiūlė pasiimti 2014 m. spalio 6 d. antstolio M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus daiktus taip pat ir visus kitus daiktus, tačiau ieškovas antstolio rastus daiktus pasiimti atsisakė, pareikalavo perduoti tik K. IĮ „Klima“ dokumentus, kuriuos rado antstolis. Minėtu aktu ieškovui perduotas segtuvas su K. IĮ „Klima“ dokumentais. 2014 m. lapkričio 26 d. atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriame prašo teismo įpareigoti ieškovą atlaisvinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio rūsio patalpą R-12, esančio (duomenys neskelbtini) , iškraustant joje esančius ieškovui priklausančius daiktus, o jam to neatlikus leisti atsakovei tai padaryti ieškovo sąskaita.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tik dalis ieškovo ieškinyje nurodytų daiktų yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Be to, atsakovė sudarė sąlygas ieškovui pasiimti ne tik antstolio rastus ieškinyje nurodytus ieškovo daiktus, bet ir visus kitus jo daiktus, esančius atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tačiau ieškovas juos pasiimti atsisakė, nenurodydamas jokių atsisakymo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ne tik, kad neliko jokios grėsmės dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar jo įvykdymo, bet ir paties ginčo, todėl neliko įstatymo (CPK 144 str.) nustatyto pagrindo ieškovo nurodytoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovo atsisakymą pasiimti jam priklausančius daiktus bei reikalavimą atsakovei saugoti tuos daiktus, kurių realiai atsakovės patalpose nėra, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nesąžiningu elgesiu. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nes priešingu atveju teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę (CPK 7 str., CK 1.137 str. 3 d.).
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, susiklosčius tokiai situacijai byloje, neliko pagrindo laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, o tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia atsakovės teises bei teisėtus interesus, kadangi ji be jokio teisinio pagrindo privalo saugoti ieškovo daiktus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Įmokų paieškos Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2014 m. spalio 23 d. už atskirąjį skundą sumokėjo 100 Lt (CPK 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas yra pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovė už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo sumokėti 75 Lt žyminį mokestį (CPK 80 str. 2, 7 d.). Atskirąjį skundą patenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistina 75 Lt žyminiam mokesčiui apmokėti (CPK 93 str. 1 d.), o 25 Lt permokėta žyminio mokesčio suma grąžintina atsakovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Priteisti atsakovei M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Lt (septyniasdešimt penkis litus) žyminiam mokesčiui apmokėti.
Grąžinti atsakovei M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,00 Lt (dvidešimt penkis litus) 2014 m. spalio 23 d. sumokėto žyminio mokesčio.
Žyminį mokestį, remdamasi šia nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.