Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei (vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo B. K. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 12 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. balandžio 29 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje K. A. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, A. G. kaltinama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, B. K. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

1.1. B. K. kaltinamas tuo, jog neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, veikdamas kartu su savo sugyventine K. A., nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 12 d., 16 val., neteisėtai įgijo ir laike bute (duomenys neskelbtini), narkotines medžiagas: didelį kiekį karfentanilio, kurio masė yra 0,003 g, kokainą, kurio masė yra 0,015 g, ir metadoną, kurio masė yra 0,011 g; iš kurių 2020 m. lapkričio 12 d., apie 16 val., minėtame bute kartu su K. A., perduodami už piniginį atlygį A. G., išplatino (pardavė) narkotines medžiagas: karfentanilį, kurio masė yra 0,00026 g, kokainą, kurio masė yra 0,007 g, ir metadoną, kurio masė yra 0,005 g, o likusias narkotines medžiagas neteisėtai laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), t. y. prieškambaryje laikė 25 vnt. folijos lankstinukus su narkotine medžiaga - karfentaniliu, kurio masė yra 0,00031 g, narkotine medžiaga - metadonu, kurio masė yra 0,006 g, ir narkotine medžiaga - kokainu, kurio masė yra 0,008 g, kol 2020 m. lapkričio 12 d. apie 19.18 val. policijos pareigūnai kratos metu, juos rado ir paėmė; o plastikinį užspaudžiamą maišelį su dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - karfentaniliu, kurio masė yra 0,00248 g, laikė virtuvėje elektriniame virdulyje įrengtoje slėptuvėje, kol policijos pareigūnai kratos metu 2020 m. lapkričio 12 d., apie 23.03 val., jas rado ir paėmė.

2. B. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2020 m. lapkričio 12 d., 17.35 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi B. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 13 d. iki 2021 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 12 d.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 12 d. Teismas vertino, kad neišnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat yra sąlygos šios kardomosios priemonės taikymui, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti. Teismas nurodė, kad B. K. yra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, yra užsienio valstybės pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvena neseniai (leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tik (duomenys neskelbtini), galioja iki (duomenys neskelbtini)), ne kartą baustas administracine tvarka, Lietuvoje nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, jis keitė gyvenamąsias vietas, jo sugyventinė šioje byloje taip pat yra kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu.

4. Kaltinamojo B. K. gynėja advokatė Loreta Guižauskienė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi, pateikė skundą, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir pakeisti B. K. kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina. Gynėjos vertinimu, objektyvių duomenų patvirtinančių, kad B. K. padarė nusikalstamą veiką, nepakanka.

4.2. Gynėja teigia, kad B. K. nėra teistas, tuo tarpu kita kaltinamoji šioje byloje – K. A. yra teista, tačiau pastarajai taikoma švelnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė, todėl kardomoji priemonė, kuri taikoma jos ginamajam, yra neproporcinga.

4.3. Gynėja argumentuoja, kad B. K. yra saistomas su Lietuva tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, nes turi galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje, nuo pat atvykimo įsidarbino taksi vairuotoju ir gavo legalias pajamas, ką patvirtina byloje pateiktos pažymos, o tai paneigia teismo abejones apie darbo realumą. Be kita ko, iki sulaikymo jis oficialiai nuomojo būstą, turėjo sugyventinę su kuria laukėsi kūdikio. Pravieniškių pataisos – namų kolonijos charakteristikoje jos ginamojo elgesys vertinamas teigiamai.

4.4. Toliau skunde nurodoma, kad suėmimo taikymo pagrindai turi būti konkretūs, pagrįsti įrodymais. Vien tik nusikaltimo sunkumas ir gręsiančios bausmės griežtumas nėra absoliutus pagrindas neribotą laiką taikyti suėmimą. Mano, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant B. K. švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, periodišką registravimąsi policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo B. K. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus, susipažinusi su reikšmingais skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos duomenimis bei išklausiusi teismo posėdyje išsakytus argumentus, vertina, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs, todėl pagrįstai buvo pratęstas suėmimo terminas 3 mėnesiams.

7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

8. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad B. K. galėjo padaryti kaltinime nurodytą nusikaltimą: tarnybiniai pranešimai, kratos protokolas, iš dalies paties kaltinamojo parodymai, kitų kaltinamųjų parodymai, specialisto išvada, procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys, kiti baudžiamosios bylos duomenys. Be kita ko, pažymėtina, kad, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme.

9. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) numatytu pagrindu.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu skiriant ar pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

11. B. K. kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas sunkiems nusikaltimams ir už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų, taigi egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta būtina suėmimo sąlyga. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. B. K. kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi B. K. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą. Taip pat įvertinta tai, kad B. K. yra nevedęs, užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvena neseniai (leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tik (duomenys neskelbtini), galioja iki (duomenys neskelbtini)), ne kartą baustas administracine tvarka, turto neturi, Lietuvoje nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, nors nurodo turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau jas keičia (keitė tris kartus), ir sprendė, kad pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Šių aplinkybių visuma rodo, kad B. K. nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, o tai, kad jis Lietuvoje gyvena neseniai, yra užsienio valstybės pilietis, leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, B. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. B. K. remiantis jam pareikštu kaltinimu galimai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, taigi galimai siekdamas iš tokios veiklos neteisėtai pasipelnyti, todėl vykdoma individuali veikla ir iš jos gaunamos pajamos (skundo pateikta pažyma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie darbo užmokestį ir kitas išmokas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio), jį charakterizuojantys duomenys (taip pat pateikta B. K. charakteristika) savaime nerodo, kad tai jį saisto su Lietuvos Respublika. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo B. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį B. K. į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajam B. K. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės pratęsimui reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais.

14. Pasisakytina, kad nors skunde, be kita ko, prašoma skirti švelnesnes kardomąsias priemones: intensyvią priežiūrą, periodišką registravimasi policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau konkretaus adreso, kuriuo kaltinamasis galėtų gyventi būdamas laisvėje, nėra nurodoma. Bylos duomenimis 2021 m. sausio 21 d. (jam esant suimtam) deklaruota jo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu gyvena kita kaltinamoji – K. A. (kaltinamojo akto duomenys), kuri nuo 2021 m. kovo 16 d. įpareigota nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su B. K.. Nurodyti duomenys leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad minėtoje vietoje B. K. gyventi negalėtų, atitinkamai nėra galimybės skirti intensyvią priežiūrą ar bet kurią kitą švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi tai neužtikrintų kaltinamojo dalyvavimo procese.

15. Pažymėtina ir tai, kad kardomoji priemonė nėra taikoma neribotą laiką. Šiuo atveju B. K. sulaikytas ir jam kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2020 m. lapkričio 12 d., t. y. 7 mėnesius, o skundžiama nutartimi pratęsus suėmimo terminą 3 mėnesiams, suėmime išbūtas laikas sieks 10 mėnesių. BPK 127 straipsnio 11 dalis reglamentuoja, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurios tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju BK 260 straipsnio 2 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog suėmimo terminas, skundžiama nutartimi pratęstas iki 10 mėnesių, pažeidžia minėtą BPK nuostatą,

16. Aplinkybė, kad kitai kaltinamajai – K. A. taikoma švelnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė, niekaip neeliminuoja ir neturi įtakos sprendžiant dėl suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų B. K., nes kardomoji priemonė parenkama individualiai.

17. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo asmens teises ir laisves, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo teisės nėra suvaržytos labiau nei tai leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir BPK įtvirtinti reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.